Visose gertuvėse kaupiasi bakterijos, tačiau kai kuriose – ypač
Kasdien naudojamos daugkartinės vandens gertuvės tapo neatsiejama sveikos gyvensenos ir ekologiško gyvenimo būdo dalimi. Tačiau tyrimai rodo, jog nepriklausomai nuo to, iš kokios medžiagos pagaminta gertuvė, jos viduje gali susikaupti stulbinančiai daug bakterijų. Pavyzdžiui, vieno tyrimo duomenimis, įprasta nevaloma gertuvė gali turėti net 40 tūkstančių kartų daugiau bakterijų nei vidutinė tualeto sėdynė[1]! Tad kuriose gertuvėse mikrobai dauginasi labiausiai, kodėl taip nutinka ir kaip žmonės gali sumažinti šią riziką?
Pasirodo, gertuvės medžiaga turi įtakos tam, kiek bakterijų joje linkusios kauptis. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad plastikinėse gertuvėse mikroorganizmų aptinkama daugiausia, o mažiausia – stiklinėse. Metalinės (nerūdijančio plieno) gertuvės savo bakterijų gausa stovi per vidurį.
Plastikas turi porėtą paviršių ir labiau braižosi, todėl atsiranda mikroįbrėžimų, kuriuose gali slėptis bakterijos. Tuo tarpu nerūdijančio plieno gertuvės pasižymi lygiu, neporėtu paviršiumi – ant jo bakterijoms sunkiau prisitvirtinti, todėl jų paprastai randama mažiau nei plastike.
Stiklinės gertuvės laikomos higieniškiausiomis: stiklas yra visiškai lygus ir inertinis, be to, per skaidrų indą lengviau pastebėti nešvarumus ir laiku jį išplauti[2]. Tą įrodo ir tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad stiklinės gertuvės turėjo mažiausią organinių liekanų ir bakterijų kiekį, lyginant su plastikinėmis ar metalinėmis[3]. Taigi, esant toms pačioms sąlygoms, plastikinė gertuvė sudarys palankiausią terpę mikrobams veistis, metalinei šiek tiek geriau sekasi išvengti taršos, o stiklinė yra švariausia alternatyva.
Norint išvengti bakterijų, būtina reguliariai valyti gertuvę
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad bet kokia gertuvė gali tapti „bakterijų ferma“, jeigu ji nėra reguliariai valoma. Ne medžiaga viena lemia užterštumą – didelę reikšmę turi kasdieniai naudojimo ir priežiūros įpročiai.
Pavyzdžiui, tyrėjai lyginę naujas nerūdijančio plieno ir PET plastiko gertuves pastebėjo, kad plastikėje ne tik randama daugiau bakterijų, bet ir jos greičiau dauginasi, jei buteliai nėra plaunami. Tai siejama su plastiko paviršiaus ypatybėmis – jis labiau sulaiko drėgmę, mikroįtrūkimus ir organinių liekanų pėdsakus, kurie skatina spartų mikrobų augimą.
Tuo tarpu ant nerūdijančio plieno ar stiklo paviršių bakterijų kolonijos formuojasi lėčiau, nes šios medžiagos mažiau palaiko gyvybines sąlygas bakterijoms. Tačiau net ir pačioje geriausioje gertuvėje ims kauptis daugybė bakterijų, jei ji nebus tinkamai valoma.
Svarbu pažymėti, kad gertuvės dizainas taip pat gali daryti įtaką bakterijų kiekiui. Pavyzdžiui, siauro kaklelio ar sudėtingo dangtelio (su integruotu šiaudeliu, vožtuvu, keliais tarpikliais) butelius yra sunkiau kruopščiai išplauti. Maži užkaboriai tampa puikiomis slėptuvėmis drėgmei ir maisto likučiams, o tai skatina mikrobų dauginimąsi.
Priešingai – paprasto dizaino gertuvė plačiu kakleliu ir nesudėtingu dangteliu bus lengviau išvaloma, todėl joje mažiau terpių bakterijoms įsikurti. Taigi renkantis gertuvę verta atsižvelgti ne tik į medžiagą, bet ir į formą: kuo lengviau išplaunamas indas, tuo jis bus saugesnis naudoti ilguoju laikotarpiu.
Kaip bakterijos patenka į gertuvę ir kodėl ten dauginasi?
Nors į švarų vandens butelį įpilamas geriamas vanduo paprastai neturi pavojingų mikrobų, bakterijos į gertuvę patenka įvairiais keliais ir joje randa palankią terpę daugintis. Bakterijų augimą skatinančios sąlygos daugkartinėje gertuvėje yra šios:
- Drėgmė. Bakterijos klesti drėgnoje aplinkoje. O gertuvės vidus beveik nuolat būna drėgnas, ypač jei butelis naudojamas visą dieną – tai suteikia mikrobams nuolatinę gyvybinę terpę.
- Temperatūra. Daugumai bakterijų yra palanki kambario temperatūra. Net ir nešaltame geriamajame vandenyje bei aplinkos temperatūroje gali daugintis nemažai mikroorganizmų. 4–60 °C intervale bakterijos dauginasi sparčiausiai – optimaliomis sąlygomis jų populiacija gali padvigubėti vos per ~20 minučių.
- Maistinė terpė. Vien vanduo atrodo „tuščias“, tačiau į gertuvę neišvengiamai patenka nedideli organinių medžiagų kiekiai. Su seilėmis, maisto likučiais ar kitomis dalelėmis į butelį patenka bakterijoms reikalingų maistinių medžiagų, kurios net ir mažomis koncentracijomis sudaro pakankamą pagrindą mikrobams maitintis ir daugintis. Jei vandenyje yra cukraus ar kitų gėrimų likučių (pavyzdžiui, buvę sulčių, arbatos, izotoninio gėrimo), bakterijos turės dar gausesnę mitybinę terpę, todėl plis greičiau,
- Tamsa. Daugelis bakterijų nemėgsta ultravioletinės (UV) šviesos, kuri gali jas naikinti. Jei gertuvė yra nepermatoma arba dažnai laikoma tamsioje vietoje (pvz., kuprinėje), mikrobai joje apsaugomi nuo šviesos ir gali nevaržomai daugintis.
Be šių aplinkos veiksnių, labai svarbus užteršimo šaltinis yra pats vartotojas. Bakterijos patenka į gertuvę per mūsų sąlytį su ja: kaskart gerdami iš butelio, mes savo burnos mikroorganizmus paliekame ant gertuvės snapelio ir net jos viduje. Seilėse natūraliai yra šimtai skirtingų bakterijų rūšių ir nepaisant to, kad dauguma jų nėra pavojingos, tačiau patekusios į drėgną indą jos ima daugintis.
Taip pat bakterijų gali patekti nuo rankų – liečiant gertuvės dangtelį iš vidinės pusės nešvariomis rankomis. Jei gertuvės angą liečiame pirštais (pavyzdžiui, atidarome spustelėdami vožtuvą ar nuimdami dangtelį), ant jų esantys mikrobai lengvai perkeliami ant geriamojo paviršiaus.
Dar vienas galimas kelias – iš aplinkos: pildant gertuvę, jos kaklelis gali liestis prie čiaupo ar geriamojo fontanėlio, ant kurio gali būti mikroorganizmų. aip pat butelį laikant atvirą, į vidų patenka ore esančios bakterijos ir pelėsio sporos, kurios nusėda ant sienelių.
Į gertuvę patekusios bakterijos kai kuriais atvejais gali sukelti ligas
Tinkamai nevaloma gertuvė sudaro sąlygas bakterijoms eksponentiškai daugintis milžinišku greičiu. Tyrimai parodė, kad vos per kelias dienas nenaudojamoje ir neplautoje gertuvėje gali susiformuoti gausios bakterijų kolonijos, sudarančios net gleivinį biofilmą – ploną mikrobų sluoksnį, padengiantį indo sieneles.
Biofilme gyvenančios bakterijos yra atsparesnės paprastam praskalavimui, todėl jas pašalinti dar sunkiau. Dėl to ilgai nenaudojamą ar rečiau plaunamą gertuvę išplauti tampa tikru iššūkiu – plika akimi jos vidus gali atrodyti švarus, tačiau nematomos bakterijos ir toliau dauginsis.
Galiausiai verta paminėti, kad į gertuvę gali patekti ir patogeninių bakterijų, galinčių sukelti ligas. Nors dažniausiai viduje randamos mūsų pačių odos, burnos mikrofloros bakterijos, mokslininkai gertuvėse aptiko ir E. coli, Staphylococcus aureus, Salmonella bei kitų galimų ligų sukėlėjų pėdsakų.
Tai gali nutikti, pavyzdžiui, jei buteliu dalijamasi su kitu asmeniu arba jei jis užteršiamas iš išorės (patekę purvo, nešvaraus vandens). Dalijantis gertuve padidėja kryžminės taršos rizika – per seiles ar kontaktą galite perimti kito žmogaus bakterijas, tarp jų ir tas, kurios jums svetimos ar net pavojingos. Dėl šios priežasties ekspertai griežtai pataria nesidalinti savo vandens gertuve su kitais žmonėmis, ypač jei jie serga infekcinėmis ligomis.
