Uodai žmones renkasi pagal kvapą, CO₂ ir kūno šilumą
Uodai kai kuriuos žmones puola dažniau ne todėl, kad šie turi „saldesnį kraują“ ar tam tikrą plaukų spalvą. Mokslininkai vis aiškiau mato, kad pagrindinis masalas yra žmogaus skleidžiamų signalų derinys: iškvepiamas anglies dioksidas, odos kvapas, kūno šiluma, drėgmė ir mikroorganizmų gaminamos cheminės medžiagos. Būtent šie signalai padeda patelėms, kurios ir siurbia kraują, rasti tinkamą taikinį.
Pirmasis signalas yra anglies dioksidas. Jį uodai gali aptikti iš gana didelio atstumo, nes kvėpuodamas žmogus nuolat palieka nematomą cheminį pėdsaką. Priartėję arčiau, jie pradeda reaguoti į odos kvapą, šilumą ir drėgmę, o tada galutinai pasirenka, ant ko leistis.
Ši sistema paaiškina, kodėl vienoje žmonių grupėje keli asmenys gali būti sukandžioti daug stipriau nei kiti. Uodai nesirenka atsitiktinai – jie seka biologinius ir cheminius ženklus. Jei žmogaus kūnas išskiria patrauklesnį kvapų mišinį, jis gali tapti gyvu „uodų magnetu“.
Kraujo grupės ir plaukų spalvos teorijos neturi tvirto pagrindo
Populiari nuomonė, kad uodai labiau mėgsta tam tikrą kraujo grupę, nėra tvirtai pagrįsta. Kai kurie nedideli tyrimai tokią galimybę nagrinėjo, bet jų duomenys per silpni, kad būtų galima daryti plačias išvadas. Daug patikimesni įrodymai rodo, kad uodus labiau veikia kvapas, o ne kraujo grupė.
Ta pati logika galioja odos, akių ar plaukų spalvai. Uodas pirmiausia nėra grožio konkurso komisija, nors kartais žmonės po vakarėlio taip ir jaučiasi. Jam svarbiausia – ar žmogus skleidžia kvapus ir šilumos signalus, kurie rodo, kad čia yra tinkamas kraujo šaltinis.
Tai nereiškia, kad regėjimas visiškai nesvarbus. Kai kurios rūšys reaguoja į tamsesnius drabužius, judesį ir kontrastą aplinkoje, tačiau pagrindinis pasirinkimo mechanizmas vis tiek prasideda nuo cheminių signalų. Todėl du žmonės, stovintys šalia vienas kito, uodams gali atrodyti labai skirtingai, nors žmogaus akiai jie skiriasi nedaug.
Odos mikrobioma gamina cheminį „kvapų kokteilį“, kuris gali vilioti uodus
Žmogaus oda nėra sterili – ant jos gyvena daugybė bakterijų ir kitų mikroorganizmų. Jie skaido prakaito, riebalų ir odos išskyrų junginius, o šio proceso metu susidaro lakios kvapiosios medžiagos. Būtent šis kvapų mišinys gali padaryti vieną žmogų uodams patrauklesnį už kitą.
NIH apibendrintas 2022 m. „Cell“ tyrimas parodė, kad žmonės, kurių odoje buvo daugiau karboksirūgščių, buvo gerokai patrauklesni Aedes aegypti uodams. Ši rūšis svarbi ne vien dėl įkandimų, bet ir dėl ligų, nes gali platinti dengės karštligę, geltonąją karštligę ir Zikos virusą. Tyrime dalyviai dėvėjo nailonines rankoves, kurios sugėrė odos kvapus, o vėliau tie mėginiai buvo naudojami uodų pasirinkimui tirti.
Rezultatai buvo labai ryškūs. Patraukliausio dalyvio kvapas uodus traukė daugiau kaip 100 kartų stipriau nei mažiausiai patrauklių dalyvių kvapai. Dar svarbiau tai, kad šis bruožas išliko stabilus ilgą laiką, todėl „uodų magneto“ statusas nėra vien vienos dienos prakaito ar kremo klausimas.
Karboksirūgštys ir 1-okten-3-olis tapo svarbiausiais įtariamaisiais
Karboksirūgštys yra vienas ryškiausių mokslininkų aptiktų signalų. Jos susijusios su odos riebalų ir mikroorganizmų veikla, todėl kiekvieno žmogaus kvapas tampa savotišku cheminiu parašu. Uodai šį parašą geba perskaityti per specialius kvapo receptorius.
Naujesniuose tyrimuose išskiriamas ir 1-okten-3-olis, kartais vadinamas „grybų alkoholiu“. Jis susidaro skaidantis odos riebalams ir gali sustiprinti uodų susidomėjimą žmogumi. Net nedideli šio junginio kiekio skirtumai gali keisti patrauklumą uodams.
Tai nereiškia, kad vienas junginys viską paaiškina. Žmogaus kvapas susideda iš šimtų skirtingų lakiųjų medžiagų, o uodai reaguoja į jų derinį. Todėl nėra vieno paprasto testo, kuris iš karto pasakytų, kodėl vieną žmogų uodai puola labiau, o kitą beveik ignoruoja.
Nėštumas, fizinis krūvis ir alus gali padidinti uodų dėmesį
Kai kurios būsenos gali laikinai padidinti žmogaus patrauklumą uodams. Nėščios moterys, ypač vėlesniais nėštumo etapais, gali iškvėpti daugiau CO₂, skleisti daugiau šilumos ir turėti kitokį kvapų profilį. Tai sukuria stipresnį signalą uodams.
Panašiai veikia ir fizinis krūvis. Sportuojant didėja kūno temperatūra, prakaitavimas, kvėpavimo dažnis ir CO₂ išskyrimas. Po treniruotės žmogus uodams gali tapti gerokai pastebimesnis, ypač jei būna lauke, drėgnoje aplinkoje ar prie stovinčio vandens.
Alkoholis taip pat siejamas su didesniu uodų dėmesiu. Tyrimai Burkina Fase ir Nyderlanduose rodė, kad alų vartoję žmonės kai kurioms uodų rūšims buvo patrauklesni. Tikėtinas mechanizmas nėra vien pats alkoholis: keičiasi kūno temperatūra, kvėpavimas, odos kvapas ir kiti fiziologiniai signalai.
Klimato kaita didina šios problemos svarbą Europoje
Uodų įkandimai nėra vien vasaros nepatogumas. Kai kurios rūšys platina dengės karštligę, Zikos virusą, geltonąją karštligę, maliariją ar chikungunya virusą. Todėl supratimas, kodėl uodai renkasi vienus žmones dažniau nei kitus, turi ir visuomenės sveikatos reikšmę.
Klimato kaita plečia kai kurių uodų rūšių paplitimo ribas. Europoje vis dažniau kalbama apie invazines rūšis, tokias kaip tigrinis uodas Aedes albopictus. Ši rūšis jau įsitvirtino dalyje pietų ir vidurio Europos regionų, o šiltesnės vasaros leidžia jai plisti toliau.
Tai reiškia, kad uodų kontrolė tampa ne tik tropinių šalių problema. Kuo dažniau šilti ir drėgni sezonai sudaro palankias sąlygas uodams, tuo svarbiau suprasti jų elgesį, mažinti veisimosi vietas, naudoti veiksmingas apsaugos priemones ir nepasikliauti liaudiškais paaiškinimais apie „saldų kraują“.
Apsisaugoti padeda ne stebuklai, o paprastos priemonės
Nėra paprasto būdo visiškai pakeisti savo odos chemiją. Jei žmogus natūraliai patrauklesnis uodams, jis greičiausiai toks išliks ilgiau, nes kvapų profilį lemia genetika, mikrobioma ir odos išskyrų sudėtis. Tačiau įkandimų skaičių galima sumažinti.
Veiksmingiausios priemonės išlieka labai paprastos: kūną dengiantys laisvesni drabužiai, uodų tinkleliai, repelentai, langų apsauga ir stovinčio vandens šalinimas aplink namus. Lauke ypač svarbu saugotis vakarais, prie vandens telkinių, miškuose ir drėgnose vietose, kur uodų aktyvumas būna didesnis.
Verta nepamiršti ir elgesio. Po sporto, gausaus prakaitavimo ar alkoholio vartojimo žmogus gali tapti pastebimesnis uodams. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti vasaros vakarų, bet reiškia, kad repelentas tokiais atvejais nėra prabanga. Kartais geriausias mokslinis sprendimas yra labai paprastas: apsipurkšti, apsirengti ir nepalikti kibiro vandens kieme kaip penkių žvaigždučių uodų viešbučio.
Šaltiniai
ScienceAlert. (2026). Scientists Reveal Why Mosquitoes Bite Some People More Than Others
https://www.sciencealert.com/scientists-reveal-why-mosquitoes-bite-some-people-more-than-others
National Institutes of Health. (2022). Skin compounds associated with attractiveness to mosquitoes
https://www.nih.gov/news-events/nih-research-matters/skin-compounds-associated-attractiveness-mosquitoes
De Obaldia M.E. et al. (2022). Differential mosquito attraction to humans is associated with skin-derived carboxylic acid levels
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36261039/
Showering A. et al. (2022). Skin microbiome alters attractiveness to Anopheles mosquitoes
https://bmcmicrobiol.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12866-022-02502-4
Coutinho-Abreu I.V. et al. (2024). Identification of human skin microbiome odorants that influence mosquito landing behavior
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10796395/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai paaiškina, kodėl uodai renkasi tam tikrus žmones, remiasi moksliniais tyrimais ir yra aktualus skaitytojams, besidomintiems biologija ir gamta.
Straipsnis atitinka etikos normas, nes jis pateikia tikslų ir moksliškai pagrįstą informaciją apie uodų pasirinkimo kriterijus, vengia dezinformacijos ir nešališkai nagrinėja temą.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, kadangi uodai yra dažna problema vasaros sezonu, o moksliniai tyrimai apie jų elgseną ir žmonių patrauklumą gali būti įdomūs ir naudingi plačiajai auditorijai.
Straipsnis pateikia mokslinę informaciją apie uodų pasirinkimo mechanizmus, kas yra naudinga skaitytojams, norintiems suprasti, kodėl vieni žmonės labiau traukia uodus nei kiti. Jame paneigiamos populiarios, bet neteisingos teorijos, kas prisideda prie visuomenės švietimo.
Straipsnis pateikia mokslinę informaciją apie uodų pasirinkimo kriterijus, vengia nepagrįsto nerimo ir emocinės manipuliacijos, todėl yra emociškai subalansuotas.
