Metinis maisto kainų augimas siekė 32 proc.
Kaip informuoja Lietuvos bankas, šių metų sausį buvo fiksuotas maisto kainų pikas. Tiesa, pokyčiai nėra dideli – sausio mėnesį maisto kainos kilo 32 proc. metiniu tempu (gruodžio mėnesį – 33,5 %). Sausio mėnesį maisto kainos didėjo 1,5 proc. mėnesiniu tempu, tad metinio maisto kainų augimo sumažėjimą lėmė aukštesnės palyginamosios bazės efektas.
Itin dideliu metiniu augimu toliau sausio mėnesį išsiskyrė pieno produktų (41 %), duonos ir grūdinių produktų (39 %) bei aliejų ir kitų riebalų (34 %) kainos. Kalbant apie alkoholinius gėrimus ir tabaką, pažymėtina, kad jų kainos per sausio mėnesį padidėjo šiek tiek reikšmingiau – atitinkamai 4,6 ir 1 proc.
Tam įtaką padarė nuo sausio mėnesį padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui. Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos lėmė 7,4 proc. punkto bendrosios infliacijos ir toliau buvo pagrindinis ją lemiantis veiksnys.
Konkrečiai maisto kainų įtaką bendrajai metinei infliacijai stiprino ir 1,1 proc. punkto išaugusi maisto prekių dalis vartojimo krepšelyje. Nuo 2023 m. sausio mėnesio maisto prekių dalis vartojimo krepšelyje sudaro 20,3 proc[1].
Paaiškėjo, kad itin iškilusios maisto kainos sukėlė dar daugiau nepageidaujamų veiksnių, ne tik padidėjusį gyventojų krepšelį būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Išaugusios ir sunkiai krentančios maisto kainos neleidžia susitraukti infliacijai, tad jos mažėjimas yra gerokai lėtesnis, nei prognozuota ir, be abejo, nei norėtų kiekvienas Lietuvis.
Valdžia suvaldyti maisto kainų augimo nepajėgia
Šalies premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad maisto kainos auga dėl sukritusių itin nepalankių aplinkybių, o jų suvaldyti šalies valdžia niekaip negali.
„Žinau, kad nesinori to girdėti, nes visada norisi ieškoti kažkokios užmačios, bet pasaulyje atsitiko labai dideli kainų šokai. Praėjusių metų pradžioje kviečių kainos, aliejaus kainos ir daugelio kitų žaliavų kainos buvo sušokusios į kosminius lygius.
Taip, dabar jos šiek tiek nukritusios, bet jos išlieka beveik 50 proc. aukštesnės negu buvo iki 2021 metų Jūs pažiūrėkite į supirkimo kainas ir pamatysite, kad jos yra išaugusios nuo 50 proc. iki 70 proc. Žinoma, kad turės įtakos maisto produktų kainoms. Negana to, dar yra darbo užmokesčio aspektas ir energetikos aspektas“, – ketvirtadienį „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ aiškino I. Šimonytė.
I. Šimonytė tvirtina, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maisto prekėms įvedimas nepasiteisintų. Pasak jos, Lenkijoje, kur tokia idėja buvo vykdoma, nematomas joks kainų kritimas ar infliacijos mažėjimas. Negana to, jos teigimu, Lietuvoje įvesta lengvata maisto paslaugų tiekėjams nenulėmė pigesnių produktų ir paslaugų[2].
Tik primename, kad Lenkijoje lietuviai kasmet palieka solidžias sumas pinigų pirkdami ne ką kitą, o maisto produktus. Suskaičiuota, kad per pirmąjį 2022 metų pusmetį lietuviai Lenkijoje paliko 130 mln. eurų – visi šie pinigai galėjo nugulti mūsų šalies biudžete, bet juk šalies valdžia „nieko negali padaryti“.
L. Karpavičius: kokybiško maisto niekam nereikia
Savo feisbuko paskyroje Nacionalinio susivienijimo narys Linas Karpavičius sako tiesiai šviesiai – kokybiško maisto tiesiog niekam nereikia, o tai atriša rankas prekybininkams prašyti daug už abejotinos kokybė maisto produktus.
Tokias išvadas jis padarė pats turėdamas patirties maisto prekybos srityje, ir matęs visą jos virtuvę iš arti.
„Kokybiško maisto niekam nereikia. Nei gamintojui, nei prekybos centrui, nei pirkėjui. Tuoj paaiškinsiu kodėl.
Įsivaizduokime mėsos gaminį, kuris parduotuvėje kainuoja 10 eurų. Sakykime, kad septyni eurai sudaro gamintojo kaina (savikaina + pelnas + mokesčiai) ir trys eurai prekybos centro antkainis. Vieną dieną prekybos centras gauna iš kito gamintojo pasiūlymą. Jame labai panašus gaminys, kurio gamintojo kaina 5 eurai ir 4 eurai prekybos centro antkainis, jūs mokate 9 eurus. Visi laimingi? Prekybos centras uždirba daugiau, pirkėjas moka mažiau. Kodėl? Todėl, kad gamintojui pavyko sumažinti savikainą. Kodėl gamintojui pavyko sumažinti savikainą? Todėl, kad vietoje dalies mėsos gaminį užpildė augaliniais riebalais, soja, skūrelių mase, kitais subproduktais.
Suprantama, kad kartą paragavę jūs tokio gaminio daugiau nepirksite, todėl čia į pagalbą ateina taip vadinamieji skonio stiprikliai. Visa E600 priedų serija. Ir taip, per eilę metų, nuosekliai buvo judama link prastos kokybės maisto“, – rašo L. Karpavičius[3].
Maisto kokybės ir kainos santykis neadekvatus dėl mažos konkurencijos
L. Karpavičiaus teigimu, niekas taip nemažina maisto kokybės ir nedidina maisto kainų, kaip konkurencijos nebuvimas.
Jis primena, kad į Lietuvą žengus „Lidl“ prekybos tinklui, kainos šiek tiek krito ir kituose didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose, o ir prekių ten atsirado įvairesnių.
Tačiau vieno prekybos tinklo atėjimo nepakanka, kad būtų sukurta tikroji konkurencija – reikalingi mažieji prekybininkai ir gamintojai.
Vis dėlto, Lietuvos žemės ūkio sektorius pastaruoju metu išgyvena itin sunkius laikus, tad tikėtis kažkokio smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų pagausėjimo būtų naivu.
Linas Karpavičius dalinasi savo patarimais, kaip išsirinkti gerą ir kokybišką maistą net prekybos centruose, nors iš esmės pataria juos dideliu ratu aplenkti.
- „Duona. Kuo juodesnė duona tuo sveikiau. Venkite baltos forminės duonos. Suprantu, kad ji gali būti labai patogi, bet yra ir tamsesnės forminės.
- Aliejus. Venkite augalinio aliejaus. Tokiu žymėjimu žymimas pigiausias ir dažnai maišytas aliejus, kurį dažniausiai sudaro sojos ir kukurūzų aliejai. Šios kultūros yra labiausiai genetiškai modifikuotos. Pirkite aiškiai įvardintą aliejų – saulėgrąžų, rapsų ir t. t.
- Sviestas. Jokių margarinų ir tepių riebalų mišinių. Ant prekės turi būti aiškiai parašyta – sviestas. Pirkite, kad ir pigiausią, bet sviestą. Kaip atsiranda akcijinis sviestas su nuolaidomis? Didieji pieno perdirbėjai iš visos perteklinės pieno produkcijos gamina pieno miltelius ir sviestą. Pieno miltelius gali saugoti tris metus, sviestą – du. Sviestas 25 kg kaladėmis laikomas šaldytuvuose. Einant galiojimui į pabaigą, sviestas suskaldomas į mažus gabalėlius ir atsiduria prekybos centrų (PC) lentynose su nuolaidomis. Šis sviestas neturi taip gerai pažįstamo mums visiems sviesto skonio, nes nėra šviežias. Šviežio kartais pavyksta nusipirkti sveriamo, kurio kartas nuo karto randu mažesnėse krautuvėlėse. Sviesto galite pasigaminti ir patys. Nusipirkite grietinėlės, pripjaustykite česnako, krapų, įdėkite truputį druskos ir suplakite blenderiu. Turėsite gero sviesto. Gerą sviestą daro ŽŪB „Šaltekšnis“ ir Ilzenbergo dvaro pieninė. Jis būna šviežias.
- Pieno produkcija. Visi trys didieji Lietuvos pieno gamintojai apvaginėja pirkėjus. Jie įvaldę technologijas, kurios leidžia išskirti naudingas medžiagas, kurios vėliau atsiduria elitiniuose produktuose (pvz. kietuosiuose sūriuose), kurie būna skirti išrankesniam pirkėjui arba eksportui. Todėl dažniau stenkitės pirkti smulkesnių gamintojų, kurie to dar nemoka daryti. Vilkyškių, Kelmės, Žagarės pieninės, „Šaltekšnio“, Ilzenbergo dvaro.
- Grietinė. Tik natūrali. Jokių grietinės ir augalinių riebalų mišinių. Pieno žvaigždžių maišelio pakuotėje mano skoniui yra nepamainoma. Galėčiau valgyti vieną. Šios grietinės kokybę, matomai bijoma sugadinti nes ji išlieka labai populiari ir gerai perkama (sprendžiu iš užimamo ploto lentynose).
- Sūris. Su sūriais viskas neblogai. Manau, šiame segmente Lietuvos gamintojai paaugo. Praeinu pro kamputyje vienišą sūrio gaminio poziciją. Truputį man gaila jo. Tikiuosi, kokios picerijos jo nenaudoja ir neparduoda mums jo kartu su pica.
- Jogurtas tik natūralus. Įsidedu žmonos darytos uogienės ir skaniau nebūna. Jogurtą perku iš ūkininkės.
- Mėsa. Jokių problemų nėra jei perkate triušieną, avieną, veršieną, mėsinių galvijų mėsą. Ji tikrai gera. Jei perkate lietuvišką, tai jūs geriau viską suprantate nei aš. Šiems gyvūnams labai sunku įsiūlyti kažką nevalgomo. Triušis greitai užvers kojas, o ir kiti gyvūnai gali pridaryti ūkiui daugiau žalos negaluodami arba nugaišdami. O štai su kiaulėmis, kaip ir su žmonėmis, galima eksperimentuoti. Taigi. Jokios vakuumuotos produkcijos. Jei jau perkate, tai kilmės šalis tik Lietuva. Geriausia skerdiena. Tik lietuviška. Ja garsėja „Norfa“. Gaila, bet Lietuva nebeužsiaugina kiaulienos mėsos net savo poreikiams.
- Paukštiena. Vištienos Lietuva taip pat nebeapsirūpina pilnai pati. 40 procentų Lietuvos rinkoje esanti vištiena – lenkiška. Jos valgyti negalima. Ji visa užauginta naudojant antibiotikus. Lietuvišką, tik tą, kuri turi žymėjimą – be antibiotikų. Kita jau yra su antibiotikais. Aš paukštienos PC neperku. Yra Lietuvoje daug auginančių privačiai. 5-6 eurai už kilogramą ir turėsite tikrai geros vištienos. Kalakutienos nevalgau ir neperku dėl tos pačios priežasties.
- Mėsos gaminiai. Jei perkate perdirbtą mėsos produkciją, patenkate į didžiausią manipuliacijų lauką. Faktiškai vienetai produkcijos, kurią galėčiau patarti pirkti. Visų pirma žiūrėkite, kad nebūtų jokių skonio stipriklių E621, E645 ir visų kitų, kurių pirmas skaičius prasideda 6. Tai skonio stipriklių serija. Kitą kartą būna pažymėti ne kodu, bet cheminiu pavadinimu – mononatrio gliutamatas. Pats jis nėra tiek kenksmingas, kad jo reikėtų bijoti, tačiau jis apgauna jus taip, kad jo nesant gaminyje, to produkto jūs paprasčiausiai nevalgytumėte. Skonio receptoriai neleistų jums to maisto net sukramtyti. Jūs greitai jį išspjautumėte. Skonio stipriklis panaikina nemalonų pojūtį (kuris šiaip jau jus apsaugo nuo blogo ir jums kenksmingo maisto) ir leidžia gamintojui jums šį „maistą“ sumaitinti. Jei skonio stipriklio nėra, tada žiūrėkite sudėtį. Koks yra procentas mėsos? Jis turi būti kaip galima didesnis. Dažniausiai būna taip, kad nesant stipriklio mėsos dalis gaminyje padidėja, nes gamintojui nebeišeina jūsų apgauti. Ir jis priverstas gerinti sudėtį. Ilgainiui vartojant daug tokio maisto (su skonio stiprikliais), pradeda augti svoris, jūs pradedate jaustis blogai. Teisingai. Tokį maistą valgant jūsų organizmas užteršiamas. Toliau, prie sudėtyje esančios mėsos yra nurodoma jos kilmė. Arba ES, arba Lietuva. Aš perku tik su Lietuvos žymėjimu. Ir ne tik todėl, kad palaikau lietuvišką prekę, bet dar ir todėl, kad realiai ji yra geresnės kokybės.
- Universalūs prieskoniai. Dauguma universalių prieskonių („Vegeta“ ir panašūs) savyje turi ir skonio stipriklį ir didelį kiekį druskos. Pirkite prieskonius, kurie yra be druskos ir be stipriklių. Pasigardinkite druska atskirai. Kam mokėti už druską prieskoniuose, kurios jūs net negalite pamatyti?
- Kiaušiniai. Dažniausiai perku naminius privačiai iš kaimynų ar turgelyje. Bet kuo toliau, tuo sunkiau darosi jų įsigyti. Kaimynai nebespėja aprūpinti visų norinčių. Geram maistui kyla paklausa. PC kiaušinius perku pagal žymėjimą. Būtinai tik lietuviškus. Toliau žiūriu kainos ir auginimo būdo santykį. Pirmenybė žymėjimui 1- laisvėje laikomos, 2 – ant kraiko. Suprantama, kad 0 – žymintis ekologiškus kiaušinius, būtų geriausia, bet kaina, bent jau man yra per didelė.
- Šaldyti koldūnai. Svarbiausi du žymėjimai. Pirmas žymėjimas rodo kiek procentų sudaro įdaras ir kiek tešla. Įdaras turi būti ne mažiau 40 %, o įdaro konsistencija ne mažiau 50 % kiaulienos ir jautienos.
- Pomidorų padažas. Pomidorų padažo sudėtyje pomidorų pasta turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % padažo sudėties. Maksimumas, kurį teko matyti, buvo berods 51 %. Galima gaminti ir savo pomidorų padažą. Nusiperkate pomidorų pastos ir eksperimentuojate. Deja, geros pomidorų pastos neliko. Kėdainių konservų ir „Favorit“ neprilygsta anksčiau rinkoje buvusioms „Gianna“ arba „Spilva“. Yra nebloga itališka tūbelėse, bet ji brangoka.
- Kečupas. Nevalgomas produktas. Jei perkate padažą, kam tas kečupas. Kečupas daromas iš tos pačios pomidorų pastos tik jos koncentracija produkte yra nepaprastai maža.
- Majonezas. Geriau nevalgyti.
- Alus. Pats jau nevartoju alkoholio 22 metus. Tą patį patariu daryti ir jums, bet jei nenorite manęs klausyti, tai žinokite, kad visas Lietuvoje pagaminamas didžiųjų gamintojų alus yra iš koncentrato. Salyklinis gaminamas – tik eksportui. Anksčiau buvo dvi daryklos, kurios darė salyklinį alų – Biržų alus (ne Rinkuškių) ir Kauno alus. Dabar nežinau. Su mažųjų daryklų alaus produkcija nesu gerai susipažinęs.
- Vynas. Natūraliai fermentuotas vynas pasiekia alkoholio koncentraciją intervale nuo 9,5 % iki 11,5 %. Jei koncentracija mažesnė, tai yra vyno gėrimas, t. y. vynas praskiestas sultimis ar vandeniu. Jei koncentracija didesnė – tai buvo pasiekta cukraus pagalba. Tiesiog nepastebimai, dauguma net rimtų vyno gamintojų pradėjo savo gamybos technologijose naudoti pagreitintą fermentaciją. Jų stiprumas varijuoja nuo 12 % iki 16 %. Patikrinau „Alitos“, Anykščių vyno, gruziniškus, bulgariškus vynus – visi iki 11,5 %. Tikrai natūrali fermentacija. Vadinamuosius kokteilius ir „sidrą“ geriau apeiti aplink. Tai „sulčių“, o gal net gaiviųjų gėrimų pagrindu pagaminti spiritiniai gėrimai.
- Stiprieji alkoholiniai gėrimai. ES standartai leidžia šiuose gėrimuose savo sudėtyje iki 1,5 % turėti metilo alkoholio. Kitaip sakant, medžio spirito. Rimti žmonės jau senai tokius gėrimus kaip viskį parsiveža per importo licencijas turinčias įmones bačkose ir išsipilsto. Rekomenduočiau rinktis amerikietišką ir kanadietišką viskį, burbonus. Jokiu būdu nepirkti viskio, jei pirmas barkodo skaičius 3. Tai reiškia, kad viskis buvo išpilstytas Prancūzijoje, jam suteikta prancūziška kilmė, bet realiai neaišku iš kur viskis buvo atvežtas. Nors etiketėje galite pamatyti ir užrašą Product of Scotland. Suprantama, jei galite sau leisti gerti stiprius gėrimus, kurių 1 litro kaina prasideda nuo 60 €, tada viskas gerai.
- Vaisvandeniai ir sultys. Stop. Cukrus, cukrus, cukrus. Arba saldikliai. Geriau valgykite mandarinus užgerdami vandeniu.
- Silkė ir žuvis. PC neperku. Neskani man ji. Labai retai nusipirkęs suvalgau. Dažnai išmetu nepabaigęs. O buvau didelis ir silkės, ir žuvies mėgėjas. Deja. Žuvis auginama fermose, o silkė apdorojama chemikalais, kurie sugadina silkę. Perku turguje ir pats darinėju.
- Daržovės ir vaisiai. Pirmenybė lietuviškoms. Jei pas mus neauginama, tada kitas reikalas. Mandarino lietuviško dar nemačiau. Obuolys, morka, bulvė, kopūstas, česnakas, svogūnas, agurkas užaugintas vietoje yra žymiai palankesnis mūsų organizmui nei atvežtinis.
- Medus. Tik šalia jūsų esančiame bityne, pas jums pažįstamą žmogų. Gamta, jūs, bitės, gėlės esate vientisame energetiniame lauke[4].“
