Brango ne tik maistas, bet ir būsto paskolos
Europarlamentaras, „valstietis“ Bronis Ropė vėl sugrįžta prie lengvatinio Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) temos ir siūlo sumažinti PVM tarifą maisto produktams, kurių dauguma, lyginant su pernai metais, pabrango. Lengvatos būtinybė argumentuojama kitų, net ir kaimyninių valstybių patirtimi, o štai kol lietuviai esą moka už maistą tiek, kiek gyventojai turtingosiose Vakarų valstybėse, vidutinis atlyginimas dar stipriai atsilieka. Tačiau ar tikrai Lietuva taip prastai gyvena, suabejoti leidžia ir išaugę išlaidavimo srautai – žmonės netaupo nei kelionėms, nei prabangos prekėms.
B. Ropė pastebėjo, kad šiemet vis dar neturime geros situacijos kainų kilimo fronte, mat nors ir infliacija sumažėjo iki 20 proc. ir neženkliai kilo mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“, didelių maisto kainų pokyčių dar nepastebima. Kartu ženkliai pabrango ir būsto paskolos, o už jas mokamos palūkanos šiuo metu esą yra vienos iš didžiausių Europos Sąjungoje, o jas moka net kas antra šeima, gyvenanti Vilniuje[2].
Politikas atkreipė dėmesį, kad remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, kai kurie maisto produktai šiemet pabrango – pavyzdžiui, sūdyta ir rūkyta mėsa, žuvis, jūros gėrybės, kiaušiniai ir vaisiai. O štai atpigo pieno produktai, tokie kaip jogurtas, sūris ar varškė.
Tad atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, „valstietis“ siūlo, kad Lietuva taip pat pasektų kai kurių Vakarų valstybių pavyzdžiu ir nuimtų dalį mokestinės naštos nuo savo gyventojų pečių.
Siūlo vadovautis kaimyninių šalių patirtimi įvedant mokestinę lengvatą maisto produktams
„Šiuo metu Lietuvoje yra taikomas 21 proc. PVM tarifas, tuo tarpu Vokietijoje PVM tarifas siekia 19 proc., Liuksemburge – 16 proc. Lenkija pratęsė lengvatinį PVM tarifo galiojimą maisto produktams, tokiu būdu siekdama apsaugoti nuo infliacijos padarinių šalies žmones. Nulinio PVM tarifo taikymas maisto produktams, lenkams leido sutaupyti net 7,6 mlrd. zlotų“, – teigė B. Ropė[2].
Europos parlamento narys pastebėjo, kad pagalbos ranką savo gyventojams jau ištiesė ne viena Vakarų valstybė, o jų tarpe – ir kaimyninės šalys. Kaip jau minėta, pavyzdžiui, Lenkija nuo pernai metų vasario 1 dienos taiko nulinį PVM svarbiausių maisto produktų krepšeliui, kuris susideda iš vaisių, daržovių, mėsos, pieno ir grūdinių produktų.
Pasak B. Ropės, Vokietijos žemės ūkio ministras Cem Özdemir taip pat pasiūlė įvesti nulinį tarifą vaisiams ir daržovėms, kad sveikesni maisto produktai taptų labiau prieinami gyventojams po to, kai dėl karo Ukrainoje smarkiai šoktelėjo maisto produktų kainos.
PVM lengvata kai kuriems maisto produktams jau svarstoma ir Ispanijoje – pagrindiniams produktams (duonai, miltams, pienui, sūriui, kiaušiniams, vaisiams, daržovėms, ankštiniams augalams, bulvėms ir grūdams) siūloma PVM netaikyti išvis, o kitų maisto produktų PVM tarifas būtų mažinamas nuo 10 iki 5 proc.
Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad ispanų valdžia taip pat yra patvirtinusi, kad net 4,2 mln. mažas pajamas gaunančių šeimų galėtų gauti dar po 200 eurų.
O štai kaimyninė Estija nusprendė maistui ir restoranams PVM tarifą sumažinti iki 5 proc., Latvijos parlamentas taip pat esą svarstė trims metams sumažinti PVM iki 5 proc.
Europos Komisijos atliktame kainų poveikio tyrime laikinas PVM mažinimas buvo įvardytas kaip efektyvus įrankis ir, pavyzdžiui, Ispanijoje, padėjo sumažinti kai kurių maisto produktų kainas – štai sūrio kainos sumažėjusios 3,5 proc., daugiau nei 3 proc. atpigo ir vaisiai bei daržovės.
Kas penktas gyventojas mano, kad padėtis šalyje gerėja
Kartais išties gali pasirodyti, kad gyvename skirtingose barikadų pusėse, mat kol viena gyventojų dalis nuolat skundžiasi nepritekliumi ir neproporcingai augančiomis kainomis, kita dalis sėkmingai leidžia pinigus, keliauja ir vargo nemato. Tai kurgi ta teisybė?
Sausio 19-31 dienomis atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net kas penktas Lietuvos gyventojas mano, kad situacija šalyje gerėja, taip pat daugėja optimistiškai nusiteikusiųjų dalis[3].
Visgi, net 79 proc. teigė manantys, kad situacija eina prastyn. Nepaisant to, dar lapkritį teigiamai šalies situaciją vertinančių asmenų buvo mažiau nei sausį – tada vos 12 proc. manė, kad situacija juda teigiama linkme, o manančių, kad padėtis negerėja, buvo 87 procentai.
Kad daliai gyventojų didelės maisto kainos nėra didžiausias iššūkis, parodė ir Lietuvos išmaniųjų rinka, kuri praėjusiais metais pasipildė naujausiais flagmanais, kuriems žmonės negailėjo ir keturženklių sumų.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pastebėjo ne vien niūrius signalus Lietuvos ekonomikoje, o ir gerėjančią gyventojų finansinę padėtį bei optimistiškai vertino šalies ekonomines perspektyvas[5]. Pasak jo, šių metų sausį padidėjo eksporto užsakymai, pagerėjo ir daugelio įmonių lūkesčiai.
„Antrąjį pusmetį Europos įmonės gali sulaukti daugiau paklausos ir iš atsidarančios Kinijos, nors Lietuvai tiesioginės naudos dėl to daug nebus. Kitais metais, tikėtina, visai atsitraukus infliacijai ECB pradės mažinti palūkanų normas“, – nurodė N. Mačiulis[5].
Ekspertas taip pat pabrėžė, kad nepaisant sunkumų, Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota ir konkurencinga, ir yra pajėgi atremti didesnius sukrėtimus.
