Infliacija toliau auga – tokių jos mastų pasaulis nėra matęs jau dvidešimt metų. Šį mėnesį Lietuvoje ji tapo dviženklė ir siekė beveik 11 proc. Valdantieji žada didinti minimalią algą ir pensijas ir tai, anot jų, kompensuos kainų didėjimą. Tačiau kaimynai kovoti su infliacija renkasi kitą būdą – nuo vasario pusei metų naikina pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, taip pat akcizą degalams ir elektrai. Šias priemones Lenkijos vyriausybė vadina „antiinfliaciniu skydu“.
Visgi Lietuvos valdžia jas vertina neigiamai, neva pirkėjai kainų sumažėjimo nė nepajus, o šalies biudžetui tai atsirūgs keliais milijonais negautų pajamų.
PVM maisto produktams Lenkijoje ir taip nedidelis – vos 5 proc. (Lietuvoje – 21 proc.). Nuo vasario 1 d. jis bus 0 proc. Šalis taip pat naikina akcizą degalams ir buitiniams vartotojams – elektros energijai. Tiesa, šiems pakeitimams dar turi pritarti Europos Komisija.
Taip pat vargingiau gyvenančioms šeimoms šalis žada skirti paramą nuo 400 iki 1150 zlotų (88-250 eurų) per metus, parama bus išmokėta per du kartus.
Lenkija jau seniai tapo traukus centru pigiau apsipirkti norintiems lietuviams. Į Lenkiją įsigyti maisto, drabužių, statybinių medžiagų važiuoja vis daugiau žmonių. „Su šeima į Lenkiją važiuojame du kartus per mėnesį. Vienas maisto apsipirkimas mums sutaupo apie 100 eurų. Jei perkame ir kitų prekių, suma būna dar didesnė, – pasakojo Lazdijuose gyvenantis Tomas. – Jei Lietuva kainas suvienodintų, į Lenkiją niekas nebevažiuotų“. Pasak jo, Lenkijos valdžia deda daug pastangų, kaip šiuo sunkiu laikotarpiu žmonių gyvenimą palengvinti – ten ir su pandemiją susijusių apribojimų mažiau, ir mokesčiai mažinami, o Lietuvoje politikai tik ir galvoja kaip juos dar pakelti.
Valdantieji Lietuvoje įsitikinę, kad sekti lenkų pavyzdžiu nėra reikalo. Pavyzdžiui, finansų ministrė Gintarė Skaistė įsitikinusi, kad iš to gyventojams nebūtų jokios naudos, išloštų nebent pardavėjai. „Be to panaikinus PVM, kainos 5 proc. tikrai neatpigs – geriausiu atveju atpigs 3-4 proc., nes žaliavos, gaminimo ir transportavimo kaštai taip pat auga“, – teigė ji.
Prognozuojama, kad maistas Lietuvoje ir toliau brangs, o Lenkijoje kainos išliks stabilios ar net kažkiek pigs, todėl manoma, kad tautiečiai dar gausiau plūstels pas kaimynus.
Per metus Lietuvoje maisto prekių kainos išaugo beveik dešimtadaliu. Darbo partija neseniai siūlė ir Lietuvoje įvesti lengvatinį – 9 proc. PVM tarifą maisto produktams, tačiau valdantieji pasiūlymą atmetė. „Tai padarius prarastume apie pusę milijono. Jei tarifas būtų nulinis, praradimai atitinkamai būtų dar didesni. Biudžete ir taip yra daug neatitikimų“, – aiškino G. Skaistė. Jai antrino ir „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Kokios kitos alternatyvos? Kažkuriuos mokesčius padidinti? Ar nedidinsime mokytojams, gydytojams atlyginimų? Patrauklu tik sakyti, kad sumažinkime PVM maisto produktams, kol pradedi diskutuoti, o iš kur paimti pinigus“. Be to, pasak jo, panaikinus PVM produktai atpigtų tiek gyvenantiems neturtingai, tiek turtingai, kas nebūtų teisinga.
Nuo sausio 1 d. minimali alga Lietuvoje didės beveik 14, o pensijos – 12 proc.
Infliacija labiausiai pučia maisto, dujų, elektros, taip pat nekilnojamojo turto, statybinių medžiagų kainas. „Tarptautinės institucijos prognozuoja, kad energijos kainos kitų metų pirmąjį ketvirtį nusistovės, tad infliacija kitais metais tikėtina, bus mažesnė“, – vylėsi G. Skaistė.
