Organizmas kovoja už kiekvieną kilogramą
Daugeliui pažįstama situacija: po mėnesių pastangų pavyksta atsikratyti nereikalingų kilogramų, tačiau po kurio laiko jie vėl sugrįžta. Nors dažnai manoma, kad taip nutinka dėl valios stokos, specialistai pabrėžia – realybė kur kas sudėtingesnė.
Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyvensenos medicinos specialistės Adrijos Amitos Kulvinskaitės, nutukimas yra lėtinė liga, o svorio sugrįžimą dažnai lemia biologiniai ir psichologiniai procesai, kurių žmogus negali visiškai kontroliuoti[1].
Anot specialistės, svorio mažėjimas organizmui ne visada atrodo kaip teigiamas pokytis. Praradus dalį kūno masės, aktyvuojasi mechanizmai, kurie skatina organizmą susigrąžinti energijos atsargas. Didėja alkio jausmas, silpnėja sotumo signalai, o medžiagų apykaita ima veikti lėčiau.
Dėl šių pokyčių žmogui tampa vis sunkiau laikytis anksčiau veikusios rutinos. Atsiranda stipresnis potraukis kaloringam maistui, o tos pačios pastangos duoda mažesnį rezultatą. A. A. Kulvinskaitė pabrėžia, kad būtent todėl svorio sugrįžimas neturėtų būti laikomas nesėkme ar motyvacijos stoka – dažnai tai yra natūrali organizmo reakcija.
Be to, nutukimas glaudžiai susijęs su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip arterinė hipertenzija, 2 tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas ar širdies ir kraujagyslių ligos. Dėl šios priežasties gydymo tikslas turėtų būti ne tik mažesnis skaičius svarstyklėse, bet ir geresnė bendra sveikatos būklė.
Kodėl vien dietos dažniausiai neveikia?
Pasak specialistės, didžiausias išbandymas prasideda ne metant svorį, o bandant išlaikyti pasiektą rezultatą. Griežtos dietos dažnai duoda greitą efektą, tačiau ilgainiui tampa sunkiai suderinamos su įprastu gyvenimo ritmu.
A. A. Kulvinskaitė atkreipia dėmesį, kad valgymo įpročius stipriai veikia emocijos. Žmonės dažnai renkasi maistą ne todėl, kad yra alkani, o todėl, kad jaučia stresą, nuovargį ar nori nusiraminti po sunkios dienos. Tokiose situacijose vien žinojimo apie sveiką mitybą nepakanka.
Svarbų vaidmenį atlieka ir miegas. Miego trūkumas didina alkio jausmą, skatina rinktis kaloringesnius produktus ir apsunkina apetito kontrolę. Tuo metu ilgalaikis stresas didina kortizolio kiekį organizme, o tai gali paskatinti impulsyvų valgymą ir apsunkinti pastangas išlaikyti sveikesnius įpročius.
Sėkmę lemia ne idealus svoris, o ilgalaikiai pokyčiai
Šiuolaikinis nutukimo gydymas vis labiau orientuojasi į sveikatos gerinimą, o ne į tobulus skaičius svarstyklėse. Pasak specialistų, net 5–10 proc. sumažėjęs kūno svoris gali reikšmingai pagerinti kraujospūdį, gliukozės kontrolę ir sumažinti su nutukimu susijusių ligų riziką.
A. A. Kulvinskaitė pabrėžia, kad pažangą verta matuoti ne tik kilogramais. Reguliarus fizinis aktyvumas, geresnė miego kokybė, stabilesni mitybos įpročiai ar gebėjimas atpažinti emocinį valgymą taip pat yra svarbūs pokyčiai, kurie ilgainiui lemia rezultatą.
Specialistės teigimu, efektyviausias gydymas dažniausiai pasiekiamas tuomet, kai dirba skirtingų sričių specialistų komanda – gydytojai, dietologai, psichologai, kineziterapeutai ir gyvensenos medicinos ekspertai. Jų tikslas – padėti žmogui ne trumpam numesti svorio, o sukurti tokius įpročius, kurių būtų galima laikytis visą gyvenimą.
