Suprasti akimirksniu
  • Širdies smūgio samprata: infarkto rizika ir simptomai
  • Širdies priepuolio požymiai gali būti įvairūs
  • Skausmas krūtinėje arba diskomfortas
  • Kvėpavimo pasunkėjimas
  • Pykinimas, nevirškinimas arba vėmimas
  • Nuovargis ir silpnumas
  • Galvos svaigimas arba alpulys
  • Moterys susiduria su didesne neigiamų širdies smūgio pasekmių rizika
  • Skirtumai tarp lyčių gyvenimo būdo ir fiziologijos lemia kontrastus
  • Diddelis skirtumas moterų mirtingumo po infarkto rezultatuose
  • Širdies ir kraujagyslių ligos ne vienintelės, kurios dažniau paveikia moteris
  • Širdies ir kraujagyslių ligos
  • Autoimuniniai sindromai ir ligos
  • Osteoporozė
  • Krūties ir kiaušidžių vėžys
  • Psichikos sveikatos sutrikimai
Šaltiniai
Moterų mirtingumas
Moterys dažniau miršta nuo tokių atvejų kaip infarktas. Kevin Bidwell/ Pexels nuotrauka

Širdies smūgio samprata: infarkto rizika ir simptomai

Širdies priepuoliai, mediciniškai vadinami miokardo infarktu, yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Širdies priepuolis ištinka, kai užblokuojamas širdies raumens aprūpinimas krauju, todėl trūksta deguonies ir gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Suprasti širdies priepuolio priežastis ir atpažinti jo simptomus yra labai svarbu, kad laiku būtų galima imtis medicininių veiksmų, kurie gali išgelbėti gyvybę[1].

Dažniausia širdies priepuolių priežastis yra vainikinių arterijų liga. Ligai būdinga tai, kad vainikinėse arterijose, kurios tiekia kraują širdies raumeniui, kaupiasi riebalų sankaupos, vadinamos plokštelėmis. Laikui bėgant šios plokštelės gali plyšti, todėl susidaro kraujo krešulys, kuris užkemša arteriją ir sukelia širdies priepuolį.

Cigarečių rūkymas yra svarbus širdies priepuolių rizikos veiksnys. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos pažeidžia kraujagysles, skatina kraujo krešulių susidarymą ir mažina gerojo cholesterolio (didelio tankio lipoproteinų arba DTL) kiekį kraujyje. Šie veiksniai prisideda prie arterijų ligos vystymosi ir didina tikimybę patirti širdies priepuolį.

Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, paprastai vadinamo bloguoju cholesteroliu, kiekis gali prisidėti prie plokštelių susidarymo arterijose. Kai šios plokštelės plyšta, jos sukelia krešėjimo procesą ir gali sukelti širdies priepuolį. Nekontroliuojama hipertenzija (aukštas kraujospūdis) pernelyg apkrauna širdį, todėl arterijos storėja ir siaurėja. Ši būklė didina širdies priepuolio riziką, nes susilpnina arterijų sieneles ir palengvina kraujo krešulių susidarymą[2].

Diabetu sergantiems žmonėms dažniau pasireiškia širdies ligos, įskaitant širdies priepuolius. Didelis cukraus kiekis kraujyje gali pakenkti kraujagyslėms, todėl jos tampa jautresnės aterosklerozei (arterijų sukietėjimui ir susiaurėjimui).

Per didelis kūno svoris, ypač pilvinis nutukimas, didina širdies priepuolių riziką. Nutukimas dažnai siejamas su aukštu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu ir dideliu cholesterolio kiekiu, kurie prisideda prie vainikinių arterijų ligos išsivystymo.

Moteriškoji lytis dažniau paveikiama širdies ligų. Gustavo Fring/ Pexels nuotrauka
Moteriškoji lytis dažniau paveikiama širdies ligų. Gustavo Fring/ Pexels nuotrauka

Širdies priepuolio požymiai gali būti įvairūs

Pasijutus blogai imame galvoti kas sukėlė tokius pojūčius. Svarbu žinoti kas gali būti infarkto ženklas, kad reaguotome į incidentą atitinkamai ir laiku. Atpažinti įspėjamuosius širdies priepuolio požymius yra labai svarbu, kad būtų suteikta skubi medicininė pagalba. Nors kiekvienam žmogui simptomai gali būti skirtingi, dažniausiai pasitaikantys ženklai yra šie:

Skausmas krūtinėje arba diskomfortas

Tipiškiausias širdies priepuolio simptomas yra krūtinės skausmas, dažnai apibūdinamas kaip spaudimo, spaudimo, spaudimo ar deginimo pojūtis. Skausmas gali sklisti į kairę ranką, petį, žandikaulį ar nugarą. Paprastai jis trunka kelias minutes ir gali kartotis.

Kvėpavimo pasunkėjimas

Širdies priepuolio požymis gali reikšti, kad jaučiate dusulį arba sunkiai kvėpuojate. Šis simptomas gali pasireikšti prieš arba kartu su diskomfortu krūtinėje.

Pykinimas, nevirškinimas arba vėmimas

Kai kuriems asmenims gali pasireikšti virškinamojo trakto simptomai, tokie kaip pykinimas, nevirškinimas, rėmuo ar vėmimas. Šiuos simptomus kartais galima supainioti su kitomis ligomis, tačiau jie gali pasireikšti ir širdies priepuolio metu.

Nuovargis ir silpnumas

Nepaaiškinamas nuovargis arba staigus silpnumo jausmas, nesusijęs su fiziniu krūviu, gali būti ankstyvas įspėjamasis širdies priepuolio požymis. Sutrikęs širdies raumens aprūpinimas krauju paveikia jo gebėjimą efektyviai pumpuoti kraują, todėl atsiranda šie simptomai.

Galvos svaigimas arba alpulys

Širdies priepuolis gali sukelti galvos svaigimą, svaigimą ar net alpimą. Šie simptomai atsiranda dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į smegenis dėl sutrikusios širdies veiklos.

Širdies priepuolio priežasčių supratimas ir simptomų atpažinimas gali išgelbėti gyvybę. Norint išvengti širdies priepuolių, būtina keisti rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, palaikyti sveiką svorį, kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje. Dažnai rizika didėja ir dėl prasto miego ar kitų sveikatos problemų. Svarbu prižiūrėti savo būklę.

Labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei jums ar jūsų artimiesiems pasireiškia simptomai, rodantys širdies priepuolį. Laiku įsikišus galima gerokai padidinti išgyvenimo galimybes ir sumažinti ilgalaikes komplikacijas, susijusias su šia gyvybei pavojinga būkle.

Širdies smūgis gali būti mirtinas. Louis Bauer/ Pexels nuotrauka
Širdies smūgis gali būti mirtinas. Louis Bauer/ Pexels nuotrauka

Moterys susiduria su didesne neigiamų širdies smūgio pasekmių rizika

Neseniai atliktas tyrimas atskleidė nerimą keliantį širdies priepuolių pasekmių skirtumą tarp lyčių. Tyrimas atskleidė, kad moterys, patyrusios sunkų širdies priepuolį, du-tris kartus dažniau patiria nepageidaujamas reakcijas, įskaitant mirtį, palyginti su vyrais, patyrusiais tokio pat sunkumo širdies priepuolį ir gydymą. Šios išvados, pristatytos Europos kardiologų draugijos moksliniame kongrese, rodo, kad būtina skubiai gerinti širdies ligomis sergančių moterų informuotumą, gydymą ir paramą[3].

Tyrime, atliktame 2010-2015 m., daugiausia dėmesio skirta 884 pacientams, patyrusiems ST pakilimo miokardo infarktą (STEMI), sunkų širdies infarkto tipą, kurį sukelia visiškas vienos iš pagrindinių širdies arterijų užsikimšimas. Visiems dalyviams, tiek vyrams, tiek moterims, per 48 valandas nuo simptomų atsiradimo buvo atlikta perkutaninė koronarinė intervencija (PCI), kurios metu naudojant stentus atveriamos užsikimšusios arterijos.

Tyrėjai analizavo nepageidaujamus reiškinius, įskaitant 30 dienų mirtingumą dėl visų priežasčių, penkerių metų mirtingumą dėl visų priežasčių ir penkerių metų didelius širdies ir kraujagyslių įvykius. Atsižvelgę į įvairius sveikatos veiksnius, tokius kaip hipertenzija, diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje ir rūkymas, tyrėjai palygino vyrų ir moterų nepageidaujamas pasekmes, suskirstydami juos į dvi amžiaus grupes: 55 metų ir jaunesnius bei 55 metų ir vyresnius.

Nustatyta, kad abiejose amžiaus grupėse moterys turėjo didesnę tikimybę patirti neigiamų pasekmių nei vyrai, net ir laiku gavusios PCI gydymą. Tyrimo autorė daktarė Mariana Martinho iš Portugalijos pabrėžė, kad bet kokio amžiaus moterims, patyrusioms infarktą, kyla ypač didelė blogos prognozės rizika[4].

Ji pabrėžė, kad svarbu reguliariai stebėti, griežtai kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje ir cukrinį diabetą, taip pat nukreipti į širdies reabilitaciją moterims po širdies smūgio. M. Martinho taip pat pabrėžė, kad reikia spręsti didėjančio jaunų moterų rūkymo problemą ir skatinti fizinį aktyvumą bei sveiką gyvenseną.

Skirtumai tarp lyčių gyvenimo būdo ir fiziologijos lemia kontrastus

Tyrime nebuvo nagrinėjamos vyrų ir moterų rezultatų skirtumų priežastys, tačiau šį lyčių skirtumą galėjo lemti keletas veiksnių. Vienas iš galimų veiksnių yra netipiniai moterų širdies priepuolių simptomai, dėl kurių gali būti sunkiau laiku diagnozuoti ir gydyti. Be to, genetinis polinkis ir hormoniniai veiksniai, susiję su menopauze, taip pat gali turėti įtakos didesniam moterų pažeidžiamumui dėl nepalankių pasekmių[5].

M. Martinho pabrėžė tyrimo rezultatų svarbą, nes jie primena, kad būtina geriau informuoti apie moterų širdies ligų riziką. Ji paragino tęsti mokslinius tyrimus, kad būtų nustatytos pagrindinės priežastys, lemiančios širdies infarkto pasekmių skirtumus tarp lyčių, siekiant įgyvendinti tikslines intervencines priemones šiems skirtumams panaikinti.

Ekspertai, tarp jų kardiologas daktaras Kevin Campbell, pakartojo, kad būtina skubiai gerinti širdies ligomis sergančių moterų priežiūrą ir paramą. Dr. K. Campbellas pabrėžia, kad svarbu didinti pacientų, šeimų, gydytojų ir pačių moterų informuotumą, kad būtų išsklaidyta klaidinga nuomonė, jog širdies ligomis pirmiausia serga vyrai.

Širdies ligomis sergančių moterų priežiūros ir gydymo skirtumų šalinimas yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti teisingus rezultatus ir sumažinti neproporcingai didelę su širdies ligomis susijusių komplikacijų ir mirtingumo naštą tarp moterų. Atskleidžiant didesnę neigiamų pasekmių riziką širdies priepuolį patyrusių moterų tarpe, palyginti su vyrais, pabrėžia, kad svarbu pripažinti ir šalinti lyčių skirtumus sergant širdies ligomis.

Diddelis skirtumas moterų mirtingumo po infarkto rezultatuose

Tyrėjai pastebėjo, kad moterys dažniau sirgo aukštu kraujospūdžiu, diabetu ir ankstesniu insultu, o vyrai dažniau rūkė ir sirgo koronarine liga. Siekiant atsižvelgti į šiuos veiksnius, tyrimo metu buvo koreguojama moterų ir vyrų nepalankių pasekmių rizika, atsižvelgiant į tokias gretutines ligas kaip diabetas, aukštas cholesterolio kiekis, hipertenzija, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, lėtinė inkstų liga, periferinių arterijų liga, insultas ir šeiminė anamnezė.

Rezultatai atskleidė didelius skirtumus. Po 30 dienų moterų mirtingumas buvo 11,8 proc., o vyrų 4,6 proc. Per penkerius metus mirė 32,1 proc. moterų ir tik 16,9 proc. vyrų. Be to, per penkerius metus pakartotinius širdies smūgio incidentus patyrė 34,2 proc. moterų ir 19,8 proc. vyrų.

Tyrimo rezultatai atskleidė unikalią riziką, su kuria susiduria moterys ir dėl kurios gali vėluoti priežiūra. Nors estrogenai turi tam tikrą apsauginį poveikį, moterims po menopauzės paprastai kyla didesnė neigiamų pasekmių rizika. Tačiau nerimą kelia pastaraisiais metais pastebima nerimą kelianti širdies priepuolių tarp jaunesnių moterų tendencija.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai dažnai neatpažįsta moterims būdingų rizikos veiksnių, tokių kaip priešlaikinė menopauzė, nėštumo komplikacijos, nėščiųjų hipertenzija ir neišnešioto kūdikio gimimas. Todėl moterys gali nežinoti, kad šie veiksniai didina širdies ligų riziką[6].

Tyrime dalyvavę mokslininkai pabrėžia, kad būtina didinti informuotumą ir supratimą apie moterų širdies ligų rizikos veiksnius. Su ankstyva menopauze, nėštumu ir kitais veiksniais susijusios problemos turėtų būti pripažįstamos ir įtraukiamos į priežiūros planus.

Apklausų tyrimai parodė, kad moterys yra linkusios mažiau žinoti apie širdies ligų riziką, todėl svarbu rengti švietimo ir informavimo kampanijas, skirtas moterų širdies sveikatai. Didindami sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir plačiosios visuomenės informuotumą, galime pagerinti ankstyvą širdies ligų rizikos grupių moterų aptikimą, gydymą ir paramą joms, taip galiausiai sumažindami vyrų ir moterų infarkto pasekmių skirtumus ir pagerindami bendrą visų žmonių širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Yra susirgimų, kurie randami tik moterims arba daug dažniau diagnozuojami tik joms. Radomir Jordanovic/ Pexels nuotrauka
Yra susirgimų, kurie randami tik moterims arba daug dažniau diagnozuojami tik joms. Radomir Jordanovic/ Pexels nuotrauka

Širdies ir kraujagyslių ligos ne vienintelės, kurios dažniau paveikia moteris

Liga neturi ribų ir paveikia asmenis nepriklausomai nuo jų lyties. Tačiau yra tam tikrų ligų ir būklių, kuriomis serga daugiau moterų nei vyrų ir kurios kelia didesnę grėsmę moterų gyvybei. Šie ligų paplitimo ir pasekmių skirtumai tarp lyčių buvo daugybės tyrimų ir diskusijų objektas. Šių lyčių skirtumų supratimas yra labai svarbus siekiant gerinti sveikatos priežiūrą ir spręsti unikalias problemas, su kuriomis susiduria moterys.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL), įskaitant širdies ligas ir insultą, yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Nors kraujotakos sistemos ligomis serga ir vyrai, ir moterys, pastebėta, kad moterų patiriami sunkesni padariniai ir didesnis mirtingumas. Širdies ligų simptomai moterims gali būti kitokie nei vyrams, todėl gydymas gali būti pavėluotas arba klaidingai diagnozuotas.

Be to, hormoniniai veiksniai, pavyzdžiui, estrogenų sumažėjimas menopauzės metu, prisideda prie didesnės moterų širdies ligų rizikos. Lyčiai būdingi rizikos veiksniai ir visuomenės išankstinis nusistatymas taip pat gali turėti įtakos moterų širdies ir kraujagyslių ligų diagnozavimui ir gydymui, todėl būtina taikyti individualų požiūrį į moterų širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Autoimuniniai sindromai ir ligos

Reumatoidinis artritas, vilkligė ir išsėtinė sklerozė, Hašimoto liga[7] neproporcingai dažnai pasireiškia moterims. Šios ligos atsiranda, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas kūno ląsteles ir audinius. Priežastys, dėl kurių moterys dažniau serga šiomis ligomis, nėra iki galo išaiškintos, tačiau tikėtina, kad tam įtakos turi hormoniniai, genetiniai ir aplinkos veiksniai.

Manoma, kad hormonų svyravimai lytinio brendimo, nėštumo ir menopauzės metu, taip pat lytinių hormonų poveikis imuninei sistemai lemia didesnį moterų polinkį sirgti autoimuninėmis ligomis. Norint sumažinti šių ligų naštą moterų gyvenime, būtina tobulinti mokslinius tyrimus ir taikyti tikslingą gydymą.

Osteoporozė

Osteoporozė, kuriai būdingas kaulų susilpnėjimas, dažniausiai pasireiškia moterims po menopauzės. Dėl menopauzės metu sumažėjusio estrogenų kiekio sparčiau nyksta kaulai, todėl didėja lūžių rizika. Nors osteoporoze gali susirgti ir vyrai, moterims ši liga yra keturis kartus didesnė.

Šį lyčių skirtumą lemia tokie veiksniai kaip mažesnis skeleto dydis, ilgesnė gyvenimo trukmė ir hormoniniai pokyčiai. Prevencinės priemonės, įskaitant sveiką mitybą, reguliarius fizinius pratimus ir tinkamus maisto papildus, yra labai svarbios siekiant sušvelninti osteoporozės poveikį moterų sveikatai.

Krūties ir kiaušidžių vėžys

Krūties ir kiaušidžių vėžys yra vienas iš labiausiai paplitusių vėžinių susirgimų tarp moterų visame pasaulyje. Krūties vėžys yra labiausiai paplitęs moterų vėžys, o kiaušidžių vėžys pasižymi vienu didžiausių mirtingumo rodiklių. Nors juo serga ir vyrai, moterų atvejai pasitaiko žymiai dažniau. Genetinis polinkis, hormoniniai veiksniai ir gyvenimo būdo pasirinkimai turi įtakos šių vėžių išsivystymo rizikai. Genetinės mutacijos, pavyzdžiui, BRCA1 ir BRCA2, labai padidina krūties ir kiaušidžių vėžio riziką.

Be to, veiksmingų kiaušidžių vėžio atrankinės patikros metodų trūkumas lemia vėlyvą vėžio diagnozę ir prastesnius rezultatus. Informuotumo didinimas, ankstyva diagnostika per atrankinės patikros programas ir gydymo galimybių pažanga yra labai svarbūs siekiant sumažinti šių vėžinių susirgimų poveikį moterų gyvenimui.

Psichikos sveikatos sutrikimai

Psichikos sveikatos sutrikimai, įskaitant depresiją, nerimą ir valgymo sutrikimus, yra dažnesni tarp moterų nei tarp vyrų. Biologiniai, psichologiniai ir sociokultūriniai veiksniai sąveikauja tarpusavyje ir daro įtaką didesniam moterų psichikos sveikatos sutrikimų skaičiui.

Hormonų svyravimai menstruacinio ciklo, nėštumo ir menopauzės metu gali turėti įtakos nuotaikai ir emocinei savijautai. Be to, visuomenės lūkesčiai, lyčių vaidmenys ir traumų patirtis prisideda prie psichikos sveikatos skirtumų tarp lyčių. Siekiant palaikyti moterų psichikos sveikatą, labai svarbu kovoti su psichikos sveikatos stigma, gerinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir teikti į lyčių lygybę atsižvelgiančias intervencines priemones.

Pastebėti lyčių skirtumai, susiję su įvairių ligų ir būklių paplitimu ir poveikiu, rodo, kad reikia taikyti lyčių požiūriu pagrįstą sveikatos priežiūros požiūrį. Suprasdami unikalius iššūkius, su kuriais susiduria moterys, galime kurti tikslines prevencijos strategijas, tobulinti diagnostikos priemones ir gerinti gydymo galimybes.

avatar
Dovilė Barauskaitė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
2.arrow_upward
High cholesterol Mayoclinic. medical tips
4.arrow_upward
5.arrow_upward
Heart Attack Symptoms Women Need to Know Dukehealthblog. Research and news
6.arrow_upward
Meagan Drillinger. Why Women are More Likely to Die After a Heart Attack Healthline. Nutrition and health
7.arrow_upward
Gabriela Pichardo. Hashimoto's Thyroiditis WEBMD. Medical reports