Krūties vėžiu serga ne tik moterys, bet ir vyrai

Juodaodėms tikimybė mirti nuo krūties vėžio yra beveik trečdaliu didesnė

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Pasaulyje kasmet nustatoma per milijoną naujų krūties vėžio atvejų. Apskaičiuota, jog JAV krūties vėžiu per gyvenimą suserga viena iš 8, Kanadoje – viena iš 9, Anglijoje – viena iš 12 moterų.

Tačiau krūties vėžys kėsinasi ne tik į moterų, bet ir į vyrų sveikatą, o kartais net ir gyvybę, tačiau pasaulyje vyrai sudaro mažiau negu 1 proc. visų sergančių krūties vėžiu pacientų. 

Lietuvoje per metus nustatoma 10–16 naujų vyrų krūties vėžio atvejų.

Didžiausias vyrų sergamumas krūties vėžiu registruojamas Centrinėje ir Vakarų Afrikoje (apie 6 proc.). Tai siejama su dideliu šiose zonose gyvenančių vyrų sergamumu kepenų ligomis, lemiančiomis hiperestrogenizmą.

Naujausiame tyrime JAV mokslininkai taip pat nustatė genetinį ryšį tarp žmonių, kurių protėviai yra kilę iš Afrikos, ir agresyvaus krūties vėžio tipo – trigubai neigiamo krūties vėžio (TNKV). Jie tikisi, kad jų išvados paskatins daugiau juodaodžių moterų dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, siekiant pagerinti šia liga sergančių žmonių išgyvenamumą.

Žurnale „JAMA Oncology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad juodaodėms, kurioms diagnozuotas TNKV, 28 proc. didesnė tikimybė nuo jo mirti nei baltosioms moterims, kurioms nustatyta tokia pati diagnozė.

Dr. Lisa Newman, medicinos koledžo Weill Cornell Medicine, įsikūrusio Niujorke, chirurgė onkologė, kurios klinikinė ir mokslinių tyrimų praktika skirta krūties vėžio gydymui, 20 metų dalyvavo tarptautiniame projekte, kuriame buvo tiriamas moterų krūties vėžys įvairiuose Afrikos regionuose.

Jos darbas parodė, kad TNKV ypač paplitęs tarp moterų iš Vakarų Afrikos į pietus nuo Sacharos, pavyzdžiui, Ganos.

Ji teigė, kad priežastis gali būti ta, jog šios srities moterų genetika buvo formuojama ištisas kartas kovojant su mirtinomis infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip maliarija.

„Tirdami trigubai neigiamą krūties vėžį moterims, turinčioms skirtingą protėvių kilmę, sužinojome, kad kai kurie genetiniai faktoriai, kurie yra susiję su atsparumo įvairiems infekciniams agentams vystymusi, turi poveikį įvairių organų, pavyzdžiui, krūties, uždegiminiam formavimuisi“, – sakė dr. L. Newman.

Vėžio tyrimams atlikti trūksta juodaodžių moterų

Ji taip pat pažymėjo, kad naujausias tyrimas yra ypatingai svarbus siekiant geriau suprasti ligą.

„Deja, klinikiniuose vėžio tyrimuose afroamerikiečių moterų atstovaujama neproporcingai mažai. Tai matome ir krūties vėžio klinikiniuose tyrimuose, – sako dr. L. Newman. O jei nėra pakankamo atstovavimo, sudėtinga pritaikyti ir gydymo pasiekimus. Iš dalies taip yra todėl, kad egzistuoja tam tikras istorinis nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema. Mes ir toliau joje pastebime sisteminį rasizmą, kur buvo užfiksuota, kad daugelis vėžio priežiūros paslaugų teikėjų žymiai mažiau linkę siūlyti klinikinius tyrimus savo juodaodžiams pacientams, lyginant su jų baltaodžiais pacientais.“

Anglijoje juodaodės taip pat raginamos dalyvauti krūties vėžio tyrimuose

Anglijoje juodaodėms afrikietėms beveik dvigubai didesnė tikimybė susirgti vėlyvos stadijos krūties vėžiu nei baltosioms moterims.

Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) Rasės ir sveikatos observatorija taip pat ragina juodaodes moteris dalyvauti tyrimuose.

Dr. Georgette Oni, Notingeme dirbanti krūtų chirurgė, teigia, kad atstovavimo klinikiniuose tyrimuose trūkumas yra problema ir JK.

„Vienas iš svarbiausių dalykų man – juodaodžių žmonių įtraukimas į klinikinius tyrimus, nes taip registruojami duomenys, pagal kuriuos vėliau galima sužinoti, kaip gydymas ir kiti dalykai paveikia juos asmeniškai, nes tai dažniau yra juodaodžių moterų liga. Jei norime gauti reikšmingos informacijos, turime turėti didelius skaičius“, – pažymėjo ji[ref-1].

Prevencinė krūties vėžio tyrimo programa dažnu atveju ligą leidžia aptikti ankstyvoje stadijoje

Lietuvoje moterys krūties vėžiu serga maždaug perpus rečiau nei Prancūzijoje, Olandijoje ar Suomijoje. Mūsų šalyje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1 500 naujų krūties vėžio atvejų. Medikus džiugina tai, kad ryškios sergamumo didėjimo tendencijos nėra[ref-2].

Siekiant kuo ankstesnėje stadijoje aptikti krūties vėžį ir jį pagydyti, Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, kurios uždavinys – patikrinti visas 50–69 metų amžiaus moteris, nustatyti, kurioms yra krūties vėžio požymių ir šias moteris pasiųsti gydytis.

Pagal programą moterims tirti panaudojama mamografija – rentgeninis krūties tyrimo būdas, leidžiantis aptikti net labai mažų matmenų navikinį darinį krūtyje. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas. Vadovaudamasis programa šeimos gydytojas 1 kartą kas 2 metus kviečia 50–69 metų moteris atlikti šį tyrimą. 

Gavus šeimos gydytojo siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Jei moteris sveika, tyrimas kartojamas po 2 metų.

Jei mamogramose aptinkama krūties vėžio požymių, šeimos gydytojas nedelsdamas siunčia moterį atlikti kitų tyrimų ir gydytis. Visas atrankinės patikros programos išlaidas apmoka valstybė.

Prevencinei programai panaudojamos ne visos skiriamos lėšos

Jei nustatomas krūties vėžys, gydymas apmokamas ne iš programos, bet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Iš kasmet Lietuvoje diagnozuojamų naujų krūties vėžio atvejų apie 70 procentų yra ankstyvų stadijų. Tačiau jei moterys aktyviau dalyvautų programoje, ankstyvų stadijų krūties vėžys tarp visų krūties vėžio atvejų sudarytų dar didesnę dalį[ref-3].

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Ligonių kasos ragina Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savimi ir periodiškai tikrintis sveikatą pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas ligų prevencijos programas. Šios programos skirtos tam, kad liga būtų pastebėta anksti – kai jos simptomų dar nėra.

Lietuvoje dėl krūties vėžio gali pasitikrinti 455 tūkst. moterų.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kasmet nuo 2005 metų finansavimas, skirtas krūties vėžio prevencinei programai, auga. Tačiau lygiai taip pat kiekvienais metais ne visi skiriami pinigai būna panaudoti. 2019 metų duomenimis, prevencinei programai buvo skirta 3,25 mln. eurų, tačiau panaudota 3,18 mln. eurų. VLK apibendrina: „Viso per programos vykdymo laikotarpį programos įgyvendinimui skirta 25,60 mln. eurų, o panaudota – 23,47 mln. eurų (92 proc.)[ref-4].“

Vyrams tikimybė susirgti piktybine liga taip pat didėja su amžiumi

Vyrams, kaip ir moterims, rizika susirgti piktybine liga didėja su amžiumi. Nustatyta, kad vyrams krūties vėžys diagnozuojamas sulaukus vyresnio amžiaus – sergamumo pikas 65–67 metai, t. y. vidutiniškai 5–10 metų vėliau nei ši liga diagnozuojama moterims (1–3).

Vyrų ir moterų išgyvenamumo rodikliai sergant krūties vėžiu yra panašūs. Daugiau negu 40 proc. vyrų krūties vėžio atvejų diagnozuojami III/IV ligos stadijose. Remiantis Amerikos vėžio draugijos 2017 metų duomenimis, esant 0 ir I stadijai, vyrų 5 metų išgyvenamumas siekia 100 proc. Diagnozavus vėlesnių stadijų krūties vėžį, pacientų išgyvenamumo rodikliai mažėja: II stadijos – 92 proc., III stadijos – 72 proc., IV stadijos – 20 proc.

Juodaodžių moterų ir vyrų išgyvenamumo rodikliai yra blogesni, jiems 3 kartus dažniau diagnozuojamas III stadijos ir didesnio dydžio navikas. 

Kaip ir tarp moterų, taip ir tarp vyrų stebimi tam tikri rasiniai sergamumo krūties vėžiu skirtumai – liga dažniau diagnozuojama juodaodžiams vyrams, palyginti su baltaodžiais.

Kadangi įrodyta, kad išgyvenamumas tiesiogiai koreliuoja su ligos stadija, nustatant diagnozę svarbu kuo anksčiau įtarti galimą piktybinę ligą ir atlikti išsamų paciento ištyrimą[ref-5].

Pagrindinės vyrų susirgimo krūties vėžiu priežastys:

• patirtas spindulinis krūtinės ląstos gydymas;

• estrogenų poveikis;

• ligos, susiję su per dideliu estrogenų kiekiu: cirozė, Klinefelterio sindromas;

• stiprus alkoholio vartojimas;

• šeimos anamnezė ir genetiniai veiksniai (rizika susirgti padidėja, jei krūties vėžiu serga daug vyro giminių – moterų, taip pat jeigu giminėje pastebima krūties vėžio 2 geno mutacija (BRCA2)).

Vyrų krūties vėžio simptomai:

• guzelių ar sukietėjimų atsiradimas krūtyje;

• spenelio pokyčiai (įdubimas, pasisukimas į kitą pusę);

• spenelio išskyros (kartais kraujingos);

• limfmazgių padidėjimas pažastyje;

• krūties odos spalvos ar reljefo pokyčiai;

• skausmas ar tempimo jausmas krūtinėje[ref-6]

Mokslininkai pateikia rekomendacijas, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu

Siekiant išvengti ar bent kažkiek sumažinti susirgimo vėžiu riziką, Europos Sąjungoje parengtas Europos kovos su vėžiu kodeksas. Tai Europos Komisijos iniciatyva rengiama informacija žmonėms apie priemones, kurių jie turėtų imtis siekdami sumažinti savo ir šeimos narių riziką susirgti vėžiu.

Dabartinį – 4-ąjį – Kodekso leidimą sudaro 12 rekomendacijų, kuriomis dauguma žmonių gali vadovautis neturėdami specialaus pasirengimo. Kuo žmonės labiau atsižvelgs į jas, tuo labiau sumažins riziką susirgti vėžiu. Apskaičiuota, kad Europoje beveik pusės mirčių nuo vėžio būtų išvengiama, jei kiekvienas gyventojas gyventų pagal šiuos siūlymus.

Formuluodami rekomendacijas ekspertai atsižvelgė į esamus paskutiniuosius mokslinius įrodymus. Visų ekspertų, prisidėjusių prie ketvirtojo leidimo, buvo prašoma dirbti nepriklausomai ir vadovautis tik savo nuomone, o ne kokios nors organizacijos ar institucijos pozicija. Ekspertai dagiau nei dvejus metus kaupė įvairių sričių mokslinius įrodymus ir aptarinėjo juos darbo grupėse. 

Bendrą nepriklausomą mokslinį vadovavimą atliko ir galutinį pritarimą rekomendacijoms davė Mokslo komitetas (angl. Scientific Committee), kurį sudaro įžymūs mokslininkai, vėžio prevencijos lyderiai Europoje.

Ketvirtosios redakcijos Europos kovos su vėžiu kodeksas (rekomendacijos, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu) 

1. Nerūkykite. Nevartokite jokių tabako gaminių. 

2.Jūsų namuose neturėtų būti rūkoma. Taip pat palaikykite nuostatą nerūkyti darbo vietoje.

3. Siekite, kad jūsų kūno svoris būtų normalus – palankus sveikatai.

4. Būkite fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną. Ribokite laiką, kurį praleidžiate sėdėdami.

5. Maitinkitės sveikai:

• valgykite daug viso grūdo produktų, ankštinių ir kitokių daržovių bei vaisių;

• ribokite kaloringo maisto (turinčio daug cukraus ir riebalų) vartojimą, venkite saldžių gėrimų;

• venkite apdorotos mėsos (rūkytų mėsos produktų, konservų ir pan.), ribokite raudonos mėsos ir sūraus maisto vartojimą.

6. Ribokite bet kokios rūšies alkoholio vartojimą. Siekiant išvengti vėžio geriausia jo nevartoti visai.

7. Venkite per ilgai būti saulėje, ypač nuo to saugokite vaikus. Naudokitės apsaugos nuo saulės priemonėmis. Nesinaudokite soliariumais.

8. Saugokitės vėžį sukeliančių medžiagų poveikio savo darbo vietoje vadovaudamiesi saugaus darbo instrukcijomis. Išsiaiškinkite, ar nesate veikiami natūraliai jūsų namuose susidarančios pernelyg didelės koncentracijos radono spinduliuotės. Imkitės priemonių jai sumažinti.

10. Kūdikio žindymas mažina motinos riziką susirgti vėžiu, ypač krūties. Jei tik galite, žindykite savo kūdikį. Pakaitinė hormonoterapija (PHT) didina tam tikrų formų vėžio riziką. Ribokite PHT vartojimą.

11. Dalyvaukite atrankinės patikros programose dėl vėžio.

• gimdos kaklelio vėžio (moterys) ;

• krūties vėžio (moterys);

• storosios žarnos vėžio (vyrai ir moterys)[ref-7].