- Antrieji LRT debatai blogesni negu pirmieji– sako ekspertas
- LRT debatų formatas: specifiniai, siauri, nuobodūs klausimai
- Kandidatų diskusija LRT įtakos reitingams neturės
Antrieji LRT debatai blogesni negu pirmieji– sako ekspertas
Ketvirtadienį antrąjį kartą debatuose susirungę kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidentus įvardijo, kaip stiprintų Lietuvos visuomenės ryžtą gintis: kol vieni akcentavo komendatūrų ir atgrasymo svarbą, kiti kalbėjo apie policiją. Taip pat buvo ir teigusių, kad Lietuvai grėsmės kyla iš kai kurių šalies vidaus institucijų. Politologo Algio Krupavičiaus vertinimu, antrieji debatai buvo gerokai prastesni už pirmuosius.
„Kai debatai rengiami pirmą kartą, dar galima suprasti, kad ne viskas pavyksta, tačiau reikėtų pradėti iš mokytis iš savų klaidų. Deja, vėl studijoje turėjome kalbančias galvas, nuobodžius monologus, bet tikrųjų debatų nebuvo, - kirto specialistas. – Manau, „kokybės“ kritimą galima paaiškinti ir pačia debatų sandara – jie prasidėjo nuo trečiaeilio klausimo kandidatams apie išgyvenimo kuprines. Na taip, paaiškėjo, kad daugelis jų neturi, o prezidentas Gitanas Nausėda tik dabar pradėjo komplektuoti, bet kas iš to?
Žmogus turi specialiai domėtis internete, kad išsiaiškintų, jog yra trys kuprinių variantai. Brangiausias – maxi -, kainuoja beveik 500 eurų, pigesnį – midi - galima įsigyti už 300 eurų, pats paprasčiausias variantas – mini – atsieis 113 eurų. Būtų žymiai įdomiau sužinoti, kokį variantą pasirinko vienas kandidatas, į kokį orientuojasi kitas... Ironizuoju, tačiau pradėti rimtą pokalbį tokiu klausimu yra nerimta.“
LRT debatų formatas: specifiniai, siauri, nuobodūs klausimai
Nuvylė A. Krupavičių ir kandidatams užduoti klausimai.
„Nežinau, kas juos tokius parinko – LRT ar VRK, tačiau jie visi buvo formuojami pagal vieną nuostatą todėl išėjo techninio pobūdžio, specializuoti, siauri. Jeigu man kaip politologui nereikėtų tokių debatų stebėti, juos išjungčiau po pirmų 15-os minučių, nes specializuoti klausimai įdomus labai siauram žiūrovų ratui, - patikslino specialistas. – Kadangi debatai dar vyks, siūlau LRT peržiūrėti klausimyną ir, tarkim, pasiteirauti pretendentų, kas šiandieninėje krašto gynybos ir saugumo politikoje yra gerai, ką jie tęstų ir kokie yra du-trys pagrindiniai tokios politikos tikslai bei ką jie joje keistų. Ir kalbėti jie turėtų per savo programos prizmę, o ne formuluotėmis „kas, o, bet, tačiau...“
Pasak pašnekovo, debatų scenarijus yra paprastas, tačiau jo niekaip nepavyksta realizuoti.
„Studijoje užduoti klausimai neperteikė nei kiekvieno atskirai, nei visų bendrai politinių prioritetų. Nežinai, tai šališkumo, kompetencijos trūkumo ar kitos problemos, tačiau tai yra rimtas trūkumas, - toliau „kliurkas“ vardino A. Krupavičius. – Dar vakar užkliuvo tai, kad vedančioji Rasa Tapinienė nesuvaldė auditorijos: kalbėtojai viršijo laiko limitus, pokalbiams trūko dinamikos ir sklandžių perėjimų. Na taip, ji stengėsi būti nešališka, leido prelegentams kalbėti, bet pirmasis bendras susitikimas buvo kokybiškesnis.“
Kandidatų diskusija LRT įtakos reitingams neturės
Pasidomėjus – ar galėjo pirmasis pretendentų pokalbis smarkiai paveikti jų reitingus, specialistas atsakė neigiamai.
„Pradiniai aukšti G. Nausėdos reitingai galėjo būti susiję su apklausų paklaida arba jų atlikimu. Dabar sumažėję jie grįžo prie realaus dydžio: be ilgų ir nuobodžių tyrimų galima teigti, kad realus prezidento reitingas yra 35-40 proc. ir ne didesnis, nes jokių įvykių, galėjusių jį ženkliai pakeisti, nebuvo, - paaiškino A. Krupavičius. – Premjerės Ingridos Šimonytės reitingas irgi atitinka paklaidos ribas. Kaip sakoma, pirma kregždė – dar ne pavasaris, tai ir pirmi duomenys tikrosios padėties neatspindi. Sensacijų jokių nematau, pirmas trejetukas išliko toks pats – G. Nausėda, Ignas Vėgėlė, I. Šimonytė. Atstumai tarp jų irgi daugmaž tie patys, tad jokių toli siekiančių išvadų aš nedaryčiau“.
Politologas teigė, kad tikrai prireiks antro rinkimų turo ir, greičiausiai, jame susikaus G. Nauėda bei I. Vėgėlė.
„Kalbant apie debatų įtaką rinkimams, tokie, kokie vyksta, jie išankstines nuostatas turėjusių rinkėjų nuomonės nepakeis. Atsakymai į siaurus klausimus įdomūs nedaugeliui, - patikino A. Krupavičius. – Pokyčiai galimi jeigu, sekant anglosaksiška tradicija, debatai vyktų miesto aikštės formatu: klausimus pretendentams, tiesiogiai ar per tarpininkus, bet užduotų paprasti žmonės. Tokia debatų forma būtų įtikinamesnė ir dinamiškesnė, nes leistų rinkėjams sužinoti apie vieno ar kito kandidato planus išrinkimo atveju. Belieka tikėtis, kad LRT vadovų protai nušvis ir tretieji debatai bus būtent tokie.“
