Lėktuvų naudojimas pasaulio atšaldymui: revoliucinė idėja ar pavojingas eksperimentas?
Klimato kaitos stabdymas tapo vienu svarbiausių šio amžiaus iššūkių, dėl kurio valstybių valdantieji ir mokslininkai imasi vis keistesnių ar net pavojingų priemonių. Naujausias pasiūlymas, kuris esą galėtų padėti kovoti su globaliniu atšilimu – pasitelkti „Boeing 777“ lėktuvus, kurie iš atmosferos galėtų atspindėti saulės šviesą, taip sėkmingai suteikdami pasauliui progą atvėsti. Tačiau mokslininkai perspėja: šis metodas gali sukelti rūgštųjį lietų.
Londono universiteto koledžo (University College London, UCL) mokslininkai paskelbė naują tyrimą, kuriame teigiama, kad jau egzistuojantys krovininiai lėktuvai „Boeing 777F“ galėtų būti pritaikyti vadinamajai „stratosferinei aerozolių injekcijai“ – metodui, kurio tikslas yra atspindėti saulės spindulius atgal į kosmosą ir taip vėsinti Žemės atmosferą.
Anksčiau manyta, jog tokiai technologijai prireiktų specialiai sukurtų orlaivių, galinčių pasiekti net 65 000 pėdų (apie 20 kilometrų) aukštį. Tačiau naujausias modeliavimas rodo, kad ir gerokai žemiau – 42 000 pėdų (apie 13 kilometrų) aukštyje – įmanoma pasiekti reikšmingą efektą.
Eksperimentai su pasaulio temperatūra gali iššaukti rūgštųjį lietų
UCL tyrėjai atliko simuliacijas, leisdami sieros dioksidą (SO₂) į atmosferą ties ašigaliais – 60 laipsnių platumose į šiaurę ir pietus nuo pusiaujo. Tai atitinka Oslo Norvegijoje ar Ankoridžo Aliaskoje platumas, pietuose – teritorijas žemiau piečiausio Pietų Amerikos taško.
Tyrimas rodo, jog per metus į atmosferą išleidus apie 12 mln. tonų sieros dioksido, planetos temperatūra galėtų sumažėti apie 0,6°C. Toks kiekis prilygsta tam, kurį į atmosferą išmetė 1991-aisiais išsiveržęs Filipinų Pinatubo ugnikalnis, sukėlęs pastebimą pasaulinį temperatūros kritimą.
Visgi tyrimo autoriai pabrėžia – toks kiekis sieros dioksido atmosferoje turi ir tamsiąją pusę. Reikėtų tris kartus daugiau aerozolių, nei išleidžiant juos ties pusiauju, o tai reikšmingai padidintų aplinkos taršą, veikiausiai net sukeliant rūgtųjį lietų.
Į atmosferą išleistas sieros dioksidas, reaguodamas su vandens garais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, virsta sieros rūgštimi – pagrindiniu rūgštaus lietaus komponentu. Todėl mokslininkai atvirai kalba apie neigiamus šalutinius efektus.
„Yra rimtų rizikų, ir reikia daugiau tyrimų, kad suprastume tikruosius padarinius,“ – teigia Alistairas Duffey, UCL doktorantas. Jis akcentuoja, jog nors šis metodas yra lengviau įgyvendinamas, tačiau dėl žemesnio aukščio yra maždaug tris kartus mažiau efektyvus nei aukščiau atliekama injekcija.
Siūlomas kelias greitesnis, tačiau žymiai rizikingesnis ir galintis kainuoti klimato katastrofą
Nepaisant itin rimtų grėsmių, šis metodas vilioja mokslininkus, nes nereikalauja naujų orlaivių kūrimo. Tai reikštų, jog įgyvendinti technologiją galima pradėti beveik iš karto, tiesiog smarkiai modifikavus dabartinius orlaivius.
Wake’as Smithas iš Jeilio universiteto, vienas iš tyrimo bendraautorių, sako:
„Nors egzistuojančius lėktuvus tektų iš esmės modifikuoti, visgi tai būtų greičiau nei kurti visiškai naują orlaivį, galintį pasiekti itin aukštus atmosferos sluoksnius.“
Tačiau mokslininkai įspėja: bet koks šios technologijos taikymas turėtų būti įvestas palaipsniui ir taip pat palaipsniui nutrauktas, kad būtų išvengta klimato katastrofos dėl staigaus temperatūros pokyčio.
Tad kyla klausimas, ar tokie eksperimentai su gamta nesukurs dar daugiau problemų, vietoj to, kad išspręstų jau esamas karštėjančio klimato bėdas. Ypač, kai vienas iš tyrimo autorių, dr. Matthew Henry iš Ekseterio universiteto, akcentuoja, jog net geriausias klimato vėsinimo metodas nepakeis būtinybės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
„Stratosferinė aerozolių injekcija tikrai nėra sprendimas, galintis pakeisti šiltnamio dujų mažinimą, nes neigiami efektai didėja kartu su bandymu vėsinti atmosferą. Ilgalaikį klimato stabilumą galime pasiekti tik mažindami emisijas iki nulio,“ – teigia M. Henry.
Geoinžinerijos eksperimentai – nebe ateities fantazijos, o artėjanti realybė
Didžiosios Britanijos vyriausybė jau artimiausiomis savaitėmis planuoja paskelbti apie geoinžinerijos eksperimentų seriją, kurios metu būtų išbandyti įvairūs metodai, įskaitant ir stratosferinę aerozolių injekciją. Tai rodo, jog šis metodas iš fantastinių idėjų ar seniau tik sąmokslo teorijomis laikytų pasakojimų sparčiai virsta potencialia realybe, kurios pasekmės šiandien dar sunkiai nuspėjamos.
77.lt primena, jog tai – anaiptol ne pirmas kartais, kai mokslininkai kalba apie saulės spindulių pažabojimą. Dar prieš porą metų pasklido žinia, jog Europos sąjunga planuoja blokuoti saulės spindulius. Toks pasiūlymas buvo įrašytas į ataskaitą, kurioje minimi įvairūs būdai, kaip kovoti su klimato kaita. Paviešintame dokumente, kuriame naujoji technologija vadinama saulės spinduliuotės modifikacija (ang. solar radiation modification), buvo rašoma:
„Šios technologijos kelia naujų pavojų žmonėms ir ekosistemoms, taip pat gali padidinti galios disbalansą tarp tautų, sukelti konfliktus ir iškelti daugybę etinių, teisinių, valdymo ir politinių problemų.“
JAV irgi jau prieš porą metų užsiminė apie saulės blokavimo technologiją, siekiant sulėtinti visuotinį atšilimą. Baltieji rūmai pasiūlė nuodugniai paremti idėją, jog reikia ištirti naująją technologiją:
„Saulės spinduliuotės modifikavimo (SRM) mokslinio ir visuomeninio poveikio tyrimų programa leistų priimti geriau informuotus sprendimus apie galimą SRM, kaip klimato politikos sudedamosios dalies, riziką bei naudą, naudojant kartu su pagrindiniais šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo ir prisitaikymo prie jų elementais. SRM suteikia galimybę pastebimai atvėsinti planetą per kelerius metus.“
Dar seniau apie geoinžineriją ėmė kalbėti milijardierius Billas Gatesas, kuris finansiškai rėmė ir teberemia gan keistų technologijų kūrimą. Visame pasaulyje puikiai žinomas verslininkas remia geoinžinerijos eksperimentą, skirtą imituoti milžiniško ugnikalnio išsiveržimo padarinius. Jei toks eksperimentas virstų realybe, tūkstančiai lėktuvų skirstų dideliame aukštyje, purkšdami aplink planetą milijonus tonų dalelių, kad susidarytų didžiulis, paviršių vėsinantis cheminis debesis.
Tiesa, tiek ES, tiek JAV anuomet dar neplanavo griebtis geoinžinerijos plačiuoju mastu, tačiau panašu, jog ateityje įvairūs eksperimentai su saulės spindulių nukreipimu, dirbtinių debesų kūrimu ir panašiai gali virsti viso pasaulio kasdienybe.
