Informacija dangstoma pornografija, protestai malšinami jėga ir represijomis
Kinijoje tebevyksta istoriniais galintys tapti protestai prieš drakoniškus pandeminius „nulinės“ COVID-19 politikos ribojimus ir esminius žmogaus teisių bei laisvių pažeidimus.
Šiuo metu tviteryje ieškant informacijos apie Kinijoje vykstančius masinius protestus, socialinėje platformoje išaugo nepageidaujamo, pornografinio turinio ir dezinformacijos srautas – taip dangstomos bet kokios žinios ir vaizdo įrašai iš protestų vietų. Sunerimę ekspertai pabrėžia, kad tai yra sąmoningas Kinijos vyriausybės bandymas užgožti sparčiai plintančią informaciją apie tikruosius protestų mastus[1].
Po mirtino gaisro Kinijos Sindziango provincijoje, kur žuvo mažiausiai 10 žmonių, Kinijoje galiausiai sprogo ilgą laiką besitelkusio nepasitenkinimo banga. O tai reiškia, kad Kinijos prezidento Xi Jinpingo laukia sunkiausias iššūkis per visą jo kadenciją.
COVID-19 ribojimų atšaukimu Xi gali paskatinti mirčių skaičiaus didėjimą, o tai pakenktų Xi pastangoms parodyti, kad Kinijos atsakas į pandemiją yra geresnis nei Vakarų šalių. Tuo tarpu Kinijos smurtinis atsakas į pastarojo meto demonstracijas gali reikšti režimo pabaigą[2].
Kinijos miestuose prasidėję protestai yra referendumas prieš prezidento Xi Jinpingo vykdomą „nulinio“ COVID-19 politiką ir didžiausias visuomenės pasipriešinimas per visą jo politinę karjerą bei komunistų partijos istoriją.
Ieškant informacijos apie protestus – pornografija arba naujienos apie futbolo čempionatą
Pastarosiomis dienomis didžiuosiuose Kinijos miestuose vyko aktyvios pasipriešinimo demonstracijos dėl šalyje taikomų griežtų COVID-19 draudimų, laisvės apribojimų ir informacijos slėpimo.
Dabar vis auga ir pranešimų skaičius, kurie teigia, kad Kinija, siekdama užblokuoti naujienas apie protestus, tviteryje specialiai talpina pornografinius įrašus, skelbimus apie eskorto paslaugas ar kitą dėmesį nukreipti galinčią informaciją[3].
Vartotojai, ieškantys didžiųjų Kinijos miestų, kuriuose vyko masinės demonstracijos, pavyzdžiui, Pekine ir Šanchajuje, dažniausiai mato eskorto, pornografijos, azartinių lošimų skelbimus bei rezultatus.
„Vis dar atliekame savo analizę, bet čia yra keletas gerų pradinių duomenų, kurie rodo, kad tai yra tyčinė ataka, kuria siekiama išmesti informacines šiukšles ir sumažinti išorinį protestų Kinijoje matomumą“, – teigia Stenfordo interneto observatorijos direktorius Aleksas Stamosas.
Stanfordo universiteto atstovė Mengyu Dongas taip pat pasidalijo Kinijos eskorto skelbimų vaizdais ir pabrėžė, kad dalis tai paskelbusių anketų buvo neaktyvios daugelį metų, o suaktyvėjo tik prasidėjus protestams Kinijoje.
Buvęs JAV diplomatas Davidas Cowhigas taip pat suabejojo seksualinio pobūdžio paskyrų atsiradimo laiku.
„Kinijos tinklo cenzoriai atakavo tviterio žymą, skelbdami daugybę seksualių nuotraukų, kad atitrauktų žmonių dėmesį nuo Vuhano protestų?“ – rašė jis.
Konservatyvus amerikiečių leidinys „ThePostMillennial.com“ skelbia, jog tyrėjai pasidalino diagrama, kurioje matyti, kad lapkričio 28 d. labai padaugėjo pornografinį turinį skelbiančių paskyrų skaičius[4].
„Tokių veiksmų imasi vadinamoji Wumao armija, kuri yra valstybės remiama interneto komentatorių grupė, kurios skaičius, kaip pranešama, svyruoja nuo 500 000 iki dviejų milijonų“, – skelbia „ThePostMillennial.com“.
Ekspertai teigia, kad net dešimtys milijonų pranešimų galimai buvo išfiltruoti iš paieškos rezultatų, o žiniasklaidoje apie pandeminę situaciją pranešama vis mažiau, daugiau dėmesio skiriant pozityviom istorijom, pavyzdžiui, Kinijos pasiekimams kosmoso srityje ar šiuo metu Katare vykstančiam Pasaulio futbolo čempionatui[5].
Socialinėje erdvėje – cenzūra, gatvėse – policijos kumščiai
Kinijos vyriausybė pati viešai protestų nepripažino ir oficialiai į juos nesureagavo. Tačiau pro socialinės erdvės cenzūrą patekę pranešimai skelbia apie didžiuosiuose miestuose mestas gausias policijos pajėgas, susirėmimus tarp protestuotojų ir policijos, masinius suėmimus, tiesiog gatvėse apklausiamus žmones.
Pranešimuose taip pat teigiama, kad policija stabdė žmones ir apieškojo jų telefonus, norėdama patikrinti, ar jie yra įsidiegę virtualius privačius tinklus (VPN), taip pat tokias programėles kaip „Telegram“ ir tviterį, kurios Kinijoje yra uždraustos.
Vakarų žiniasklaidai viena protestuotoja pasakoja, kad jai ir penkiems jos draugams, dalyvavusiems protesto akcijoje Pekine, skambino policija ir reikalavo informacijos apie jų buvimo vietą. Vienu atveju policijos pareigūnas apsilankė jos draugų namuose, kai šie neatsiliepė telefonu, ir paklausė, ar jie lankėsi protesto vietoje, pabrėždamas, kad tai buvo „neteisėtas susirinkimas“.
Antradienio rytą Pekine ir Šanchajuje buvo galima matyti policiją, patruliuojančią vietovėse, kuriose kai kurios grupės socialinės žiniasklaidos programėlėje „Telegram“ siūlė žmonėms vėl susirinkti. Pirmadienio vakarą pietiniame Hangdžou mieste vykusi nedidelė protesto akcija buvo greitai sustabdyta, žmonės greitai suimti.
Užsienyje gyvenantys kinai ir toliau protestuoja. Honkonge dešimtys protestuotojų susirinko miesto centre ir Kinijos Honkongo universiteto miestelyje, taip parodydami solidarumą su žemyninės Kinijos demonstrantais. Daugybė žmonių taip pat susirinko prie Kinijos ambasadų didžiuosiuose pasaulio miestuose, pavyzdžiui, Londone, Paryžiuje ir Tokijuje, taip pat prie universitetų JAV ir Europoje.
Iš JAV – palaikymas protestuotojams
Demokratinės valstybės su JAV priešakyje reiškia paramą protestuotojams Kinijoje. Baltieji rūmai pirmadienį paskelbė pareiškimą, kuriame atsargiai patvirtino Kinijos teisę į taikius protestus[6].
„Mes sakėme, kad „nulinė“ COVID-19 politika nėra tinkama. Ir, kaip jau sakėme, manome, kad Kinijos Liaudies Respublikai bus labai sunku suvaldyti šį virusą taikant šią strategiją. Mes orientuojamės į tai, kas veikia, o tai reiškia, kad naudojame visuomenės sveikatos priemones, pavyzdžiui: toliau didiname skiepijimo apimtis, įskaitant pakartotinį skiepijimą, ir užtikriname, kad tyrimai ir gydymas būtų lengvai prieinami. Jau seniai sakome, kad kiekvienas turi teisę taikiai protestuoti čia, Jungtinėse Valstijose, ir visame pasaulyje. Taip pat ir Kinijos Liaudies Respublikoje“, – teigiama Baltųjų rūmų pranešime.
Dalis Atstovų Rūmų respublikonų giria Kinijoje kilusius plataus masto protestus, pabrėždami neigiamą drakoniškų pandeminių ribojimų efektą.
„Kinijai jau gana COVID-19 tironijos. Tokie drakoniški suvaržymai yra neveiksmingi ir žlugdo visuomenę”, – tviteryje rašė respublikonas Andy Biggsas.
Jam antrino ir respublikonė Marjorie Taylor Greene, kuri tviteryje rašė, jog meldžiasi už Kinijos demonstrantus ir teigė, kad Kinijos komunistų partija pakankamai ilgai išnaudojo Kinijos žmones[7].
Šanchajus tapo didžiausia žmonijos istorijoje kalinių stovykla?
„Fox News“ žurnalistas ir politikos komentatorius Tuckeris Carlsonas teigia, kad tuomet, kai šių metų balandžio mėnesį Kinijos vyriausybė uždarė Šanchajų, vieną didžiausių pasaulio miestų, kuriame gyvena tris kartus daugiau gyventojų nei Niujorke, Šanchajus tapo didžiausia žmonijos istorijoje kalinių stovykla.
„COVID-19 nekelia grėsmės Kinijos vyriausybei. Tačiau politiniai neramumai kelia grėsmę Kinijos vyriausybei. Taip buvo visada, ir tai yra esmė. Kinijoje, kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, COVID-19 politika nėra visuomenės sveikatos klausimas. COVID-19 politika yra socialinės kontrolės priemonė. COVID-19 politika yra būdas atsakingiems žmonėms atimti iš gyventojų pagrindines pilietines laisves ir išlikti valdžioje[8]“, – teigė T. Carlsonas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius daktaras Tedrosas Adhanomas anksčiau šiais metais sakė, kad Kinijos pareigūnų įgyvendinta strategija nėra tvari, atsižvelgiant į viruso elgseną.
Nors dėl Kinijos „nulinės“ COVID-19 politikos per pastaruosius dvejus metus buvo karantinuoti ištisi miestai ar įmonės, kas stipriai paveikė šalies ekonomiką bei neigiamai atsiliepė kinų socialiniam gyvenimui bei psichinei sveikatai, vyriausybė tvirtino, kad konkrečiai dėl šios politikos, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų buvo nedaug.
Protestų baigtis – sunkiai prognozuojama, bet signalas Xi – aiškus
Analitikai teigia, kad savaitgalį Kinijos miestuose kilę masiniai protestai buvo referendumas prieš prezidento Xi Jinpingo vykdomą politiką ir didžiausias visuomenės pasipriešinimas per visą jo politinę karjerą.
„Per 10 Xi Jinpingo valdymo metų tai yra viešiausias ir plačiausiai paplitęs piliečių pykčio prieš vyriausybės politiką pasireiškimas“, – teigia „Asia Society“ Kinijos ekspertas Batesas Gillas[9].
Visuomenės nepasitenkinimas Xi Jinpingo „nuline“ COVID-19 politika ir nesitaikstymas su nuolatiniais žmogaus teisių pažeidimais yra rimtas iššūkis Kinijos valdžiai.
Protestai išryškina tai, kas Kinijos prezidentui ir visai komunistų partijai vis dažniau kelia sunkumų: kaip atsitraukti nuo COVID-19 politikos, kuri iš pradžių buvo visos tautos pasididžiavimas, bet dabar tampa vis didesne gėda.
Jei prezidentas staiga sušvelnintų ribojimus ir pasiduotų visuomenės spaudimui, tai gali paskatinti žmones ateityje išeiti į gatves, kai tik jie norės bet kokių pokyčių. Tačiau jei bus delsiama, piliečiai gali dar labiau supykti, o ekonomikos augimas ir toliau lėtės.
„Šiuo metu atrodo, kad jie nieko nesupranta. Viena vertus, Xi Jinpingas ir jo frakcija atrodė visagaliai. Tačiau kartu… matome visišką naujosios administracijos reakcijos nebuvimą“, – sako Vilis Lamas, vyresnysis Džeimstauno fondo bendradarbis.
Buvęs 1989 m. Tiananmenio aikštės protestų lyderis Wangas Danas pareiškė, kad smurtinis Kinijos atsakas į pastarojo meto demonstracijas gali reikšti režimo pabaigą[10].
„Kinijos komunistų partija slopins, bet ji kaups neapykantą. Birželio 4 d. atstovėjome krauju prieš gilią neapykantą, kurios neatsisakėme 33 metus. Represijos šiandien išugdys antrąją 1989 m. kartą. Kinija pradėjo keistis, prasidėjo nauja era, o šiai erai būdingas žmonių nesutikimas su valdžia“, – sakė jis.
Tačiau realia pokyčių galimybe tiki ne visi. Chen Daoyin, buvęs Šanchajaus politikos mokslų ir teisės universiteto docentas, dabar komentatorius, dirbantis Čilėje teigia, kad tuomet, kai bent minimalūs interesai bus patenkinti, dauguma žmonių bus nuraminti ir viską pamiršę judės toliau.
Istorija gali kartotis
Dalis kinų ir užsienio ekspertų yra įsitikinę, kad tai, ką matome dabar, yra 1989 m. istorijos pasikartojimas. Tiananmenio aikštės protestai tuomet iš pagrindų pakeitė Kinijos visuomenę ir tai, kaip pasaulis žvelgia į šią šalį.
1989 m. pavasarį Kinijoje vykusių protestų ir demonstracijų serija tuomet baigėsi kulminacija naktį iš birželio 3-4 d., kai Pekine esančioje Tiananmenio aikštėje vyriausybė susidorojo su demonstrantais[11].
Dar 1989 m. balandžio mėnesį žmonės iš visos Kinijos susirinko į Pekino Tiananmenio aikštę gedėti liberalaus Komunistų partijos lyderio Hu Jaobango mirties ir dalytis nusivylimu dėl lėtai vykdomų žadėtų reformų.
Susirinkimas peraugo į taikius protestus, kurie išplito po visas Kinijos provincijas, nes demonstrantai, daugiausia studentai, ėmė reikalauti nutraukti korupciją ir vykdyti politines bei ekonomines reformas.
Gegužės 13 d. šimtai studentų protestuotojų Tiananmenio aikštėje paskelbė bado streiką, kad galėtų reikalauti derybų su komunistų partijos vadovais. Apskaičiuota, kad prie protestų Pekine prisijungė milijonas žmonių, kurie išreiškė paramą badaujantiems studentams ir reikalavo reformų.
Gegužės 19 d. studentų protestus aplankė partijos vadovai. Tą patį vakarą protestuotojai nutraukė bado streiką. Tačiau kitą dieną Pekine buvo paskelbta karinė padėtis.
Viskas iš esmės pasikeitė naktį iš birželio 3 į 4 d., kai vyriausybė pasiuntė dešimtis tūkstančių ginkluotų karių ir šimtus šarvuotų karinių mašinų į Pekino miesto centrą, kad įvestų karo padėtį ir jėga išvalytų gatves nuo demonstrantų.
Artėdami prie demonstrantų, kariai pradėjo šaudyti į minias protestuotojų ir žiūrovų. Prieš pradėdami šaudyti, jie nieko neįspėjo. Kai kurie bėgantys žmonės buvo nušauti į nugarą. Kitus mirtinai sutraiškė tankai.
Tiananmenio protestus Vakarų žiniasklaidoje bene geriausiai įamžino vienišo vyro baltais marškiniais, nešančio pirkinių maišus ir stovėjusio priešais karinių tankų koloną, fotografija.
Tūkstančiai žmonių buvo medžiojami, kankinami ir įkalinti
Niekas nežino, kiek tą kartą žuvo žmonių. Iškart po karinio susidorojimo Kinijos valdžia pradėjo medžioti demonstracijų dalyvius. Tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti, kankinami, įkalinti arba jiems buvo įvykdyta mirties bausmė po nesąžiningų teismų, apkaltinus juos „kontrrevoliuciniais“ nusikaltimais. Kinijos valdžios institucijos niekada neatskleidė bendro sulaikytų, teistų ar nužudytų žmonių skaičiaus.
Po žudynių kilus panikai ir baimei, nužudytųjų artimieji ne tik negalėjo siekti teisingumo už patirtą netektį; jie net negalėjo atvirai gedėti žuvusiųjų, kurie oficialiai buvo vadinami „riaušininkais“.
Tiananmenis ir 1989 m. susidorojimas Kinijoje tebėra oficialiai uždrausta tema. Mėginimai diskutuoti, minėti ir reikalauti teisingumo dėl to, kas įvyko, buvo jėga sustabdyti.
