Lietuviai svajoja apie keturias darbo dienas per savaitę su viena sąlyga – alga turėtų išlikti ta pati
Kovo mėnesį LRT.lt užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad du trečdaliai 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų norėtų dirbti tik keturias dienas per savaitę. Tačiau svarstoma, kad tai galėtų neigiamai paliesti dirbančius savarankiškai bei tuos, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo klientų srauto.
Dauguma Lietuvos gyventojų – net 63 proc. – norėtų dirbti keturias dienas per savaitę, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Tačiau šiam pokyčiui jie pritartų tik tuo atveju, jei atlyginimas nesumažėtų. Vos 4 proc. apklaustųjų sutiktų su mažesnėmis pajamomis, o penktadalis gyventojų idėjos apskritai nepalaiko[1].
Ekspertai sako, kad trumpesnė savaitė tinka ne visiems sektoriams – ypač tiems, kuriuose būtinas nepertraukiamas darbo laikas. Verslo atstovai pabrėžia, jog tokia sistema veiktų tik padidinus produktyvumą ir įgyvendinus technologinius sprendimus. Profesinės sąjungos primena, kad kai kurios šalys jau sėkmingai taiko šį modelį.
Ekonomistai šiuo klausimu išlieka skeptiški: be inovacijų ir darbo našumo augimo, keturių dienų savaitė gali likti tik svajone. Todėl ekspertai ragina pradėti nuo efektyvumo didinimo, mažesnės biurokratijos ir išmanesnių sprendimų – tik tuomet ši idėja galėtų virsti realybe.
Lietuvoje be papildomo pasirengimo jau galėtų būti įgyvendinama trumpesnė darbo savaitė
O štai, pasirodo, Lietuva jau dabar turi galimybių įgyvendinti trumpesnę darbo savaitę, ir tam net nereikia keisti Darbo kodekso[2].
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad kai kurie darbdaviai jau sėkmingai taiko trumpesnę darbo savaitę, tikėdamiesi pritraukti ir išlaikyti darbuotojus. Pagal dabartinį Darbo kodeksą, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai gali derėtis dėl individualaus darbo laiko režimo, įskaitant galimybę dirbti keturias dienas po 10 valandų.
Tokia praktika jau taikoma viešajame sektoriuje, kur tėvai, auginantys mažus vaikus, dirba tik 32 valandas per savaitę.
Tačiau, kaip ir bet koks pokytis, trumpesnė darbo savaitė turi savo iššūkių. Sumažinus darbo valandas, darbo krūvis gali intensyvėti, o tai gali sukelti stresą ir perdegimą. Be to, darbo valandų sumažinimas gali reikšti mažesnį atlyginimą, nebent būtų padidintas valandinis įkainis. Ilgesnės darbo dienos gali trukdyti asmeniniam gyvenimui, o kai kuriuose sektoriuose – kaip paslaugų ar sveikatos priežiūros – gali nukentėti klientų aptarnavimas.
Kad 4 dienų darbo savaitė būtų sėkminga, prieš įgyvendinant šį sprendimą esą būtina atlikti bandomuosius projektus, užtikrinti tinkamą darbo krūvio paskirstymą ir išlaikyti atlyginimą. Be to, būtina investuoti į technologijas ir nuolat vertinti darbuotojų gerovę bei produktyvumą.
Darbuotojams ir darbdaviams rekomenduojama diskutuoti apie lanksčius darbo grafikus, o darbdaviams – įtraukti savo komandas į sprendimų priėmimą ir reguliariai stebėti pokyčių poveikį.
Ar tikrai taip saldu, kaip gali pasirodyti?
Tačiau ir čia labai pritaikomas posakis – ne viskas auksu, kas auksu žiba. Mat tokia įsigaliojusi tvarka nebūtų tokia naudinga ir laukiama tiems, kurie užsiima savarankiška veikla, taigi, ir generuoja pajamas tiesiogiai už savo atliktą darbą ir neturi sudarę jokių sutarčių, įpareigojančių darbdavį apmokėti už dar vieną laisvą nuo darbo dieną.
O štai augant mokesčių virtinei, ne visi turėtų galimybę dirbti už mažiau vien tam, kad mažiau dirbti – mat kai kurie ir taip jau aukojantys savaitgalius ir laisvas dienas tam, kad papildomai prisidurtų. Juk jau dabar taip garsiai kalbama apie visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimą, o ta pati rykštė, žinoma, ir taip jau kirs savarankiškai dirbantiems, mat jau nuo ateinančių metų Lietuvoje planuojama reikšminga gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pertvarka, kuri savarankiškai dirbančius gali smarkiai paliesti.
Štai pasiekus 35 000 Eur metinių pajamų ribą, individualios veiklos apmokestinimas bus suvienodintas su darbo santykių – tai reikštų didesnius mokesčius ir sumažėjusias „į rankas“ gaunamas pajamas. Nors dabar individuali veikla leidžia sutaupyti per GPM kreditus ir lanksčią sistemą, reforma šią naudą iš esmės panaikintų, ypač tiems, kurių pajamos siekia 20–30 tūkst. Eur per metus.
O ir patys gyventojai, kalbėdami apie trumpesnę darbo savaitę, linkę pajuokauti – jeigu visi dirbs trumpesniu savaitės režimu, tai ką gi reikės veikti laisvalaikiu? Mat teatrai, parduotuvės, taksi nedirbs, autobusai nevažinės, duris užvėrė bus ir klubai su restoranais. O štai suspėti viską per keturias darbo dienas esą nėra taip paprasta.
