Karalius Karolis III po Bakingamo rūmų renovacijos liks gyventi Clarence House
Karalius Karolis III ir karalienė Camilla neketina persikelti gyventi į Bakingamo rūmus net po beveik dešimtmetį truksiančios renovacijos pabaigos. Vietoje to jų Londono rezidencija liks Clarence House – namai, kuriuose K. Karolis III gyveno dar prieš tapdamas monarchu.
Šis sprendimas keičia ilgametę britų monarchijos tradiciją. Bakingamo rūmai tapo pagrindine monarcho rezidencija 1837 m., kai į sostą įžengė karalienė Viktorija, todėl K. Karolio III pasirinkimas žymi simbolinį posūkį rūmų naudojimo istorijoje.
Karališkųjų rūmų atstovas pabrėžė, kad K. Karolis III išlaiko didelį prieraišumą Bakingamo rūmams ir gerbia jų vaidmenį valstybės bei visuomenės gyvenime. Tačiau rūmai bus naudojami kaip darbinis monarchijos centras, o ne kaip nuolatiniai karaliaus ir karalienės namai.
Bakingamo rūmai liks monarchijos darbo centru, bet daugiau erdvių bus atverta visuomenei
Bakingamo rūmai ir toliau išliks pagrindine britų monarchijos oficialių renginių vieta. Juose bus priimami užsienio ambasadoriai, vyks valstybiniai priėmimai, sodo vakarėliai, ceremonijos ir kiti oficialūs renginiai, susiję su monarcho konstituciniu vaidmeniu.
Karaliaus iždininkas ir privačios piniginės saugotojas Jamesas Chalmersas rūmus apibūdino kaip „monarchijos štabą“. Pasak jo, Bakingamo rūmai išliks svarbiausiu monarchijos pastatu, o karališkasis standartas bus keliamas, kai K. Karolis III bus Londone.
Vienas iš sprendimo motyvų – platesnis visuomenės patekimas į rūmus. Jeigu monarchas nuolat gyventų Bakingamo rūmuose, saugumo reikalavimai ribotų lankytojų skaičių ir lankomas erdves, todėl pasirinktas modelis leidžia labiau išnaudoti pastatą kaip viešą istorinį objektą.
369 mln. svarų renovacija skirta ne prabangai, o pasenusiai infrastruktūrai pakeisti
Bakingamo rūmų atnaujinimo programa pradėta 2017 m., o jos vertė siekia apie 369 mln. svarų sterlingų. Projektas apima elektros instaliacijos, vamzdynų, šildymo sistemų, liftų ir kitų techninių sistemų keitimą, nes dalis infrastruktūros nebuvo iš esmės modernizuota nuo laikotarpio po Antrojo pasaulinio karo.
Oficialiuose dokumentuose nurodoma, kad darbai reikalingi siekiant išvengti rimtų gaisro, užliejimo ir kitų techninių gedimų rizikų. Tai nėra vien kosmetinis rūmų atnaujinimas, o ilgalaikė valstybės pastato išsaugojimo programa.
Karališkųjų rūmų 2024–2025 m. finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad per metus įrengta beveik 9 mylios nuolatinės elektros kabelių ir daugiau kaip 12 mylių mechaninių vamzdynų. Taip pat įrengiami nauji liftai ir prieinamesni sanitariniai mazgai, kad pastatas būtų tinkamas ateities naudojimui.
Karalius pirmą kartą viešai atskleidė sumokėtų mokesčių dydį
Kartu su nauja finansine informacija paviešinta ir tai, kad K. Karolis III 2024–2025 m. sumokėjo 12,9 mln. svarų mokesčių. „Reuters“ duomenimis, tai pirmas kartas, kai valdantis britų monarchas viešai atskleidė konkrečią savo asmeninių mokesčių sumą.
Pagal įstatymą Jungtinės Karalystės monarchas neprivalo mokėti pajamų, kapitalo prieaugio ar paveldėjimo mokesčių, tačiau nuo 1993 m. karalienė Elžbieta II tai darė savanoriškai. K. Karolis III tęsia šią praktiką, tik dabar pirmą kartą paviešinta konkreti suma.
Karaliaus privačios pajamos gaunamos iš Lankasterio hercogystės, privačių valdų ir investicijų. „Reuters“ nurodo, kad 2025–2026 m. K. Karolio III pajamos iš Lankasterio hercogystės siekė 25,2 mln. svarų, o nuo tapimo karaliumi 2022 m. jis iš viso sumokėjo daugiau kaip 30 mln. svarų mokesčių.
„Sovereign Grant“ finansuoja oficialias pareigas, o ne monarcho asmenines pajamas
Britų monarchijos finansuose svarbu atskirti asmenines karaliaus pajamas nuo viešųjų lėšų, skiriamų oficialioms pareigoms. „Sovereign Grant“ nėra monarcho asmeninis atlyginimas, o valstybės finansavimo mechanizmas Karališkiesiems rūmams, oficialiems renginiams, darbuotojams, kelionėms ir užimtiems karališkiesiems pastatams prižiūrėti.
2024–2025 m. „Sovereign Grant“ siekė 86,3 mln. svarų, iš kurių 51,8 mln. svarų sudarė pagrindinė dotacija, o 34,5 mln. svarų buvo skirti Bakingamo rūmų atnaujinimo programai. Karališkųjų rūmų duomenimis, tą patį finansinį laikotarpį papildomos pajamos, susijusios su rūmų lankymu ir kitomis veiklomis, išaugo iki 21,5 mln. svarų.
JK vyriausybės dokumentuose nurodyta, kad 2025–2026 m. „Sovereign Grant“ sudaro 132,1 mln. svarų. Šis laikinas padidėjimas susijęs su paskutiniais Bakingamo rūmų renovacijos finansavimo etapais, o vėliau dotacijos dydį planuojama mažinti.
Monarchijos finansų atvirumas didėja, bet ginčai dėl išlaidų nesibaigia
Bakingamo rūmų sprendimas atskleisti daugiau finansinių duomenų priimtas tuo metu, kai britų monarchija susiduria su didesniu visuomenės spaudimu dėl viešųjų lėšų naudojimo. Po karalienės Elžbietos II mirties 2022 m. diskusijos dėl monarchijos kainos ir turto struktūros tapo aštresnės.
Oficialūs duomenys rodo, kad rūmai bando aiškiau atskirti viešąjį finansavimą, privačias monarcho pajamas ir valstybės pastatų priežiūros išlaidas. Vis dėlto kritikai teigia, kad vien bendrų sumų nepakanka, nes dalis karališkosios šeimos pajamų susijusi su dideliais žemės, turto ir nuomos portfeliais.
K. Karolio III sprendimas likti Clarence House rodo platesnį bandymą keisti Bakingamo rūmų vaidmenį. Jie nebetampa monarcho buitiniu centru, bet išlieka valstybės ceremonijų, diplomatijos ir viešojo monarchijos matomumo scena.
Šaltiniai
The Independent. (2026). King Charles and Queen Camilla make decision on London home after £370 million Buckingham Palace refurbishment
https://www.independent.co.uk/news/uk/home-news/king-charles-accounts-camilla-buckingham-palace-clarence-house-b3003181.html
Reuters. (2026). King Charles will not live at Buckingham Palace after refit, officials say
https://www.reuters.com/world/uk/king-charles-will-not-live-buckingham-palace-after-refit-officials-say-2026-06-25/
