Kapčiamiesčio poligonas pasiekė tarptautinį lygį? Bendruomenė skelbia apie priimtą skundą
Kapčiamiesčio istorijoje – naujas posūkis, galintis turėti pasekmių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Vietos bendruomenė kartu su Lenkijos pasienio seniūnijomis tvirtina ėmusis tarptautinių veiksmų, siekdama sustabdyti planuojamo karinio poligono projektą.
2026 m. balandžio 14 d. asociacija „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ kartu su Lenkijos Budvieco, Stanovisko ir Zelvos seniūnijomis pateikė skubų skundą pagal ESPO konvenciją – mechanizmą, taikomą tuomet, kai projektai gali turėti tarpvalstybinį poveikį aplinkai[1]. Apie tai „Mano Kapčiamiesčio“ bendruomenė pranešė socialiniame tinkle Facebook.
„2026 m. balandžio 17 d. skundas PRIIMTAS ir bus SVARSTOMAS.“ – nurodė „Mano Kapčiamiesčio“ bendruomenė.
Apie tai portalui 77.lt patvirtino ir bendruomenės „Mano Kapčiamiestis“ pirmininkas Tomas Ramanauskas.
„(Skundą) pateikėme kartu su lenkais“, – nurodė jis.
Kas skelbiama ESPO konvencijoje?
ESPO (Espoo) konvencija – tai tarptautinis susitarimas, nustatantis aiškią taisyklę: valstybės negali vykdyti didelių projektų neįvertinusios jų poveikio aplinkai, ypač jei tas poveikis gali peržengti sienas. Konvencija įpareigoja dar prieš priimant sprendimą atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir, jei yra rizika kitoms šalims, apie planus oficialiai informuoti kaimynines valstybes[2].
Tai reiškia, kad tokie projektai kaip kariniai poligonai, elektrinės ar didelės infrastruktūros objektai negali būti sprendžiami vien tik nacionaliniu lygmeniu, jei jų pasekmės gali būti jaučiamos plačiau.
Svarbiausias konvencijos principas – ne tik informuoti, bet ir įtraukti. Valstybė, planuojanti projektą, privalo suteikti kitoms šalims galimybę susipažinti su visa informacija, teikti pastabas ir dalyvauti konsultacijose. Į šį procesą gali būti įtraukiamos ne tik institucijos, bet ir visuomenė.
Be to, vertinamas ne vien siauras ekologinis poveikis – analizuojama įtaka žmonių sveikatai, vandeniui, orui, kraštovaizdžiui ir gyvenimo kokybei. Tik po šio proceso gali būti priimtas galutinis sprendimas, kuris turi atsižvelgti į visas išsakytas pastabas.
Būtent todėl skundas pagal ESPO konvenciją nėra paprastas bendruomenės kreipimasis – tai tarptautinio teisinio proceso pradžia. Jei nustatoma, kad projektas gali turėti tarpvalstybinį poveikį, jis gali būti stabdomas, koreguojamas arba privalo pereiti papildomus vertinimo etapus. Tokiu būdu konvencija veikia kaip saugiklis, užtikrinantis, kad sprendimai dėl didelių projektų būtų priimami skaidriai, pagrįstai ir įvertinus ne tik vienos valstybės, bet ir viso regiono interesus.
Seimas uždegė žalią šviesą Kapčiamiesčio poligono projektui
Praėjusį antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo projektui, numatančiam Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įkūrimą Lazdijų rajone. Projekto rengėjai teigia, kad tai būtina stiprinant kariuomenės pasirengimą ir siekiant iki 2030 metų suformuoti nacionalinę diviziją, taip pat atliepti augantį NATO sąjungininkų poreikį treniruotis Lietuvoje[3].
Politikų teigimu, sprendimas strategiškai svarbus šalies saugumui, nors kartu pripažįstama, kad jis turės įtakos vietos gyventojams.
Projektas numato specialų teisinį režimą, kuris leistų greičiau įgyvendinti poligono steigimą – būtų supaprastintos teritorijų planavimo ir žemės paėmimo procedūros, numatytos kompensacijos gyventojams. Planuojama teritorija viršys 14 tūkst. hektarų, dalis privataus turto būtų paimta visuomenės poreikiams, tačiau kai kuriems gyventojams paliekama galimybė išlaikyti ar parduoti turtą.
Galutiniam įstatymo priėmimui Seimas dar turės balsuoti.
L. Urmanavičiaus iniciatyva: dvigubai ilgesnis terminas sklypų išpirkimui
Tuo pačiu penktadienį Lazdijų ir Druskininkų regionui atstovaujantis parlamentaras Linas Urmanavičius inicijavo pataisas, skirtas vietos gyventojų interesams apsaugoti. Jis pasiūlė pratęsti laikotarpį, per kurį mokomojoje teritorijoje gyvenantys žmonės galėtų lengvatinėmis sąlygomis parduoti savo sklypus valstybei – nuo numatytų 5 iki 10 metų[4].
Pasak politiko, toks sprendimas suteiktų daugiau laiko, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, apsispręsti dėl turto, o šiai pataisai Seimas pritarė.
L. Urmanavičius pabrėžė, kad nacionalinis saugumas išlieka prioritetu, tačiau sprendimai turi atsižvelgti į vietos bendruomenes. Jis taip pat įvardijo galimą ekonominę naudą regionui – investicijas į infrastruktūrą, kelių tvarkymą ir naujas darbo vietas, nors pripažino, kad poveikį esamam verslui prognozuoti kol kas sudėtinga.
