Nepaisant bankų ir opozicijos kritikos, Seimas priėmė bankų solidarumo įnašo įstatymą
Seimas antradienį pritarė Vyriausybės siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą. Šį mokestį turės mokėti visi Lietuvoje veikiantys bankai ar kredito įstaigos. Surinktos lėšos, kurios sieks daugiau nei 400 mln. eurų, bus naudojamos gynybai, karinei ir civilinei transporto infrastruktūrai[1].
Pagal šį įstatymą bankų įnašas sudarytas 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Jei bankai norės sumažinti įnašą, jie turės didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas tuomet būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 proc.
Už Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 13 susilaikė. Iš valdančiųjų koalicijos narių liberalų ir „laisviečių“, kritikavusių mokestį, po vieną balsavo už jo įteisinimą – aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Septyni „laisviečiai“ buvo prieš, o susilaikė trys, iš liberalų po keturis buvo prieš ir susilaikė, o dar trys iš viso nebalsavo. Susilaikė ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas konservatorius Justas Džiugelis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad priėmusi šį įstatymą, Lietuva tampa ketvirta valstybe Europos Sąjungoje (ES), kuri įveda tokį mokestį bankams. Ministrė jau anksčiau teigė, kad Lietuvos bankų sistemoje yra 11 mlrd. eurų daugiau indėlių negu suteikta paskolų.
Pasak jos, šios lėšos be jokios rizikos guli Europos Centriniame Banke (ECB), už kurį bankai gauna ECB nustatytas palūkanas. Prezidentūra rizikos šiame įstatyme bent anksčiau taip pat nematė.
Tačiau ekonomistai, Seimo opozicijos nariai ir netgi dalis valdančiųjų atstovų mano, kad naujuoju bankų solidarumo įnašo įstatymu kuriamas pavojingas precedentas, kuris neigiamai paveiks šalies mokesčių ir investicinę aplinką.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) net teigia, kad įvedus mokestį bus iškraipyta konkurencija tarp bankų, nes, pavyzdžiui, „Revolut“ jo nemokės ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą. LBA teigimu, mokestis pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, nes verslui nesuteikiama pakankamai laiko pasiruošti mokesčiui.
Siūlymas iš surenkamo mokesčio kompensuoti gyventojams augančias būsto palūkanas buvo atmestas
Seimas dar praėjusią savaitę svarstė ir atmetė opozicijos siūlymą dalį bankų solidarumo įnašo paskirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti. Antradienį, prieš pat dar vieną balsavimą dėl įstatymo priėmimo, toks pasiūlymas buvo teikiamas dar kartą.
Pataisą užregistravo Seimo narys Petras Gražulis, kuris, kaip ir siūlė Vyriausybė, pusę įnašo lėšų ragino skirti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, tačiau kitą dalį siūlė skirti palūkanų kompensacijai.
„Tai pati būtiniausia priemonė, <…>, nes išaugus palūkanoms, ne viena jauna šeima liks ant gatvės, nesugebės išmokėti tų palūkanų“, – prieš balsavimą kolegoms parlamentarams aiškino P. Gražulis.
Tačiau P. Gražulio siūlymas palaikymo nesulaukė iš valdančiųjų, o premjerė Ingrida Šimonytė net pareiškė, kad tokios nuostatos būtų neįmanoma įgyvendinti.
Taip pat ir kiti opozicijoje esančių partijų atstovai pastebėjo, kad valdantieji, kalbėdami apie pagalbą eiliniam piliečiui, pasitaikius progai jam iš tiesų padėti, nieko nedaro.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė sukritikavo tai, jog yra plačiai diskutuojama apie paramą jaunoms šeimoms, tačiau bet kokie pažadai nėra įgyvendinami. Galiausiai, „už“ P. Gražulio pakeitimą balsavo 55 Seimo nariai, 56 buvo „prieš“, o 13 susilaikė.
Tačiau net ir pavykus prastumti bankų solidarumo įnašų įstatymą, dalis pačių valdančiųjų nebuvo patenkinti tuo, kaip įstatymas bus vykdomas. Liberalas Andrius Bagdonas pabrėžė, kad šiuo atveju net nėra suteikiamas įprastas šešių mėnesių terminas verslui prisitaikyti prie naujo mokesčio. Politikas taip pat pareiškė manantis, kad dėl staiga įvesto mokesčio bankai gali dar labiau padidinti paslaugų įkainius.
Tuo tarpu Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas sakė, kad tokiu savo sprendimu Lietuva kuria pavojingus precedentus, kurie „gali kainuoti daug daugiau negu iš šio laikino įnašo galima surinkti“.
Analogišką poziciją išsakė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji įžvelgė grėsmę, jog valdžia nuo šiol galės papildomai apmokestinti tam tikru laikotarpiu sėkmingai veikiančius sektorius.
„Tai, kad valdžia gali pasibelsti į bet kurio sektoriaus duris, kuriam, valdžios manymu, dotuoju periodu sekasi pernelyg gerai, ir paprašyti pinigus skirti kad ir labai kilniam tikslui, liberalų manymu, yra negeras precedentas. Jis priimtas, bet ne mūsų balsais. Aš nepalaikiau šio mokesčio, kolegos liberalai taip pat“, – teigė Seimo pirmininkė[2].
Dar prieš balsavimą dėl bankų solidarumo įnašų įstatymo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė taip pat kalbėjo, kad mokesčio nepalaiko. Inovacijų ministrės teigimu, šiuo metu nėra aišku, ar mokestis nepaveiks Lietuvos bankų palūkanų politikos. A. Armonaitei klausimų taip pat kelia tai, kaip mokestis gali paveikti ilgalaikę investicinę Lietuvos aplinką bei naujų bankų atėjimą į rinką[3].
Dar praėjusią savaitę prezidentūra taip pat pateikė savo poziciją dėl bankų solidarumo įnašų mokesčio. Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė tuomet teigė, kad laikinas bankų solidarumo įnašas nepaveiks į Lietuvą ateiti žadančių bankų planų. I. Segalovičienės teigimu, diskusijos, kad šis mokestis pablogins investicinę šalies aplinką, šiuo metu nėra pagrįstos jokiais įrodymais.
Prezidento patarėjos teigimu, solidarumo įnašas yra pagrįstas ir pateisinamas, nes dabartinės bankų pajamos yra tikrai netipinės.
„Šis finansinis aspektas didžiąja dalimi persikėlė Lietuvoje į išskirtinai netipines ir laikinas komercinių bankų grynąsias palūkanų pajamas. Dėl to tas netipiškumas tiek dėl būtinybės kurti karinę infrastruktūrą, tiek komercinių bankų sektoriuje tikrai suponuoja, kad laikino solidarumo įnašo nukreipimas karinės infrastruktūros objektams finansuoti yra pagrįstas ir pateisinamas“, – kalbėjo I. Segalovičienė[4].
Ekspertas mano, kad bankų mokestis galiausiai nuguls ant jų klientų pečių
Po bankų solidarumo įnašų įstatymo priėmimo teisininkas Dominykas Vanhara ėmė kvestionuoti tai, kaip įstatymas iš tiesų atsilieps Lietuvos ekonomikai ir bankų veiklai. Ekspertas spėlioja, jog jei kažkuriuo metu ekonomika pradės lūžinėti, o dėl to bankai ims fiksuoti nuostolius, juos padengti galiausiai gali tekti valstybei.
„Ar nebus tik taip, kad tuomet bankai pasakys, kad tada dėl rinkos situacijos mūsų uždirbtą pelną jūs „nacionalizavot liaudies gerovei“, tai dabar būkit malonūs ir mūsų, tai yra gerbiamų bankų, dėl rinkos situacijos patirtą nuostolį irgi padenkite? Kuris gali būti gerokai didesnis, nei dabar planuojami iš „bankų solidarumo mokesčio“ surinkti 450 mln. eurų. Ypač, jei dėl krizės ant šono atsiguls kuris nors vienas iš didžiųjų bankų. Tuomet kalbėsime jau ne apie šimtus milijonų, bet apie milijardus“, – tokį pavyzdį kaip vieną galimą ateities scenarijų pateikia D. Vanhara[5].
Teisininkas taip pat domisi, kas gi iš tiesų bus priversti padengti bankams taip netikėtai ant pečių užkrautus mokesčius; juk tiesioginių nuostolių bankų valdytojai patirti tikrai nenorės, dėl to pasinaudoti turės savo klientais.
„Tikrai manote, kad tą „solidarumo mokestį“ mokės bankai, tai yra bankų akcininkai, o ne bankų klientai? Ypač tokioje mega oligopolinėje rinkoje, kurioje bankai veikia Lietuvoje? Čia ne bankams papildomas mokestis bus įvestas. Čia jums, gerbiamieji, bus pabrangintos paskolos ir kitos bankų paslaugos. Priminsiu, kad šios geriausios iš geriausių vyriausybės dėka jums, gerbiami Lietuvos Respublikos piliečiai, galimybių nesinaudoti bankų paslaugomis praktiškai nebeliko. Tiek dėl šios vyriausybės įvesto draudimo gauti darbo užmokestį grynais pinigais, tiek dėl įvesto draudimo atsiskaitinėti grynais pinigais virš 5 000 eurų sumos“, – pažymi teisininkas.
Įstatymo priėmimas mūsų šalies rinkai – didelis smūgis, investuotojai Lietuvos ims vengti
Teisės ekspertas D. Vanhara taip pat kalba apie tai, kad priėmus bankų solidarumo įnašų įstatymą bus ypač sunku prisikviesti naujų žaidėjų į Lietuvos bankų rinką.
Teisininko teigimu, šiuo metu naujo žaidėjo bankų sektoriuje tikrai reikėtų, tačiau tarptautinis verslas į mūsų šalyje taikomus mokesčių įstatymus gali žvelgti itin neparankiai ir mūsų šalį gali tiesiog aplenkti ratu. D. Vanharos nuomone, tai taikoma ne tik bankams, bet ir bet kokiems tarptautiniams investuotojams.
„Jau kuris laikas rinkoje kalbama, kad tarptautinių investuotojų, kurie ankstesniais metais ir prie ankstesnių valdžių plūste plūdo į Lietuvą, srautas nuseko iki minimumo ir tuoj jokių naujų užsienio investuotojų galime nebesulaukti“, – teigia jis[6].
D. Vanharos manymu, šiuo metu į Lietuvą teateina tie verslai, kurie tai planavo jau kuris laikas ir staiga negali pasitraukti, tačiau tik svarstančių apie tokį žingsnį, šiuo metu nėra.
„Nes bet kuris užsienio investuotojas 2+2 sudėti moka ir kuo puikiausiai supranta, kad, net jei su bankine veikla jo įmonė neturi nieko bendro, bet „viršpelnių nacionalizavimas“ gali būti pritaikytas bet kada ir bet kam, jei tik netyčia kokiam verslui per gerai sektis pradėtų“, – pažymi D. Vanhara.
LBA kreipėsi į prezidentą ir prašo įstatymą vetuoti
O Lietuvos bankų asociacija (LBA) jau kreipėsi į šalies vadovą G. Nausėdą ir prašo naująjį bankų pajamų mokestį vetuoti: asociacijos teigimu, jis prieštarauja Konstitucijai[7]. Iš tiesų, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Kaip teigia LBA, naujojo įstatymo įsigaliojimas nuo jo priėmimo datos nesuderinamas ir su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu, ir su konstituciniu teisinės valstybės principu, reiškiančiu, kad mokesčių mokėtojai turi teisę pagrįstai tikėtis, kad mokesčiai, jų tarifai, lengvatos ir kitos esminės mokesčių sąlygos tam tikrą laiką nebus keičiami, nebent būtų nustatomos palankesnės sąlygos mokesčių mokėtojams.
LBA atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatymas veiks tik dalį vieno sektoriaus įmonių, o toks apmokestinimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.
Pažymima ir tai, kad įvedant naują mokestį, neatsižvelgta į Europos centrinio banko (ECB) nurodytas grėsmes Lietuvos investicinei aplinkai ir finansiniam stabilumui.
Prezidento veto atveju įstatymas būtų nepasirašytas ir grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti.
