Lietuvai – prastos prognozės
Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovai neigiamai vertina mūsų šalies ekonomikos perspektyvas. Šių metų vertinimas yra vienas prasčiausių nuo 2014 metų.
Daugiau negu pusė – 55 proc. – verslo atstovų mano, kad šalies ekonomika artimiausiu metu bus nestabili.
Beveik kas antras vadovas prognozuoja, jog įmonių pelnai trauksis, investicijos lėtės, mažiau darbuotojų bus priimami į darbus.
Toliau prognozuojama, kad kitais metais Lietuvos ekonomika augs minimaliai. Dalis ekspertų blogina ir euro zonos 2023 metų BVP prognozę.
O pasaulines ekonomikos tendencijas diktuojančioje JAV auga nerimas dėl recesijos. Net turtingiausi pasaulio asmenys ragina nepersistengti su investicijomis ir susilaikyti nuo nebūtinų pirkinių.
Investuotojai piešia tamsų scenarijų
Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ reguliariai atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (LIPI) tyrimo duomenimis, bendra indekso vertė trečią 2022 m. ketvirtį krito ir pasiekė 0,960 balo iš 2 galimų.
Mažesnė už vienetą indekso reikšmė rodo, kad vertindami šalies verslo aplinką investuotojai turi daugiau neigiamų negu teigiamų lūkesčių.
Toks vertinimas yra ypač nepalankus Lietuvai, kuri neigiamą vertę LIPI įgijo tik antrą kartą nuo 2014 m. Būtent tais metais buvo pradėta reguliariai vykdyti indekso tyrimus.
„Niūrią investuotojų nuotaiką lemiančios aplinkybės yra gana aiškios. Tai Rusijos agresijos Ukrainoje sukeltas nestabilumas ir ekonominiai svyravimai, rekordiškai išaugusios energijos išteklių ir žaliavų kainos, infliacija ir jos pučiamos veiklos sąnaudos. Investuotojai prasčiau vertina visą dabartinę verslo aplinką, nesitiki ją pagerėsiant artimiausiu metu, taigi pesimistiškiau žvelgia ir į verslo plėtrą. Tai daro poveikį ir požiūriui į Lietuvos ekonomikos perspektyvas: gerokai išaugo verslininkų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis artimiausiu metu blogės“, – komentuoja Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas[1].
Atlikto tyrimo duomenimis 55 proc. investuotojų prognozuoja šalies ekonominę aplinką netolimoje ateityje tapsiant mažiau stabilią. Palyginti su antru šių metų ketvirčiu, taip manančių verslininkų padaugėjo 20 proc.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas akcentuoja, kad investuotojai vis mažiau pasitiki šalies politine aplinka: 22 proc. užsienio kapitalo įmonių vadovų išreiškė nuomonę, kad politinio stabilumo Lietuvoje šiuo metu trūksta.
„Nežinomybė ir kelios vienu metu vykstančios krizės skatina verslo dvejones dėl politinio šalies stabilumo, o kad jo mažės, mano net 4 iš 10 tiriamųjų. Tai – dar viena rimta paskata valstybei šiuo įtemptu metu stiprinti valdžios ir verslo dialogą, vengti bet kokių skubotų ir nepamatuotų sprendimų, kurie investuotojų pasitikėjimą valstybės perspektyvomis dar labiau smukdytų“, – pabrėžia Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Investuotojai kukliau ėmė vertinti ir savo įmonių perspektyvas. 47 proc. respondentų numatė, jog jų įmonių pelnas mažės, o 38 proc. prognozuoja ir mažesnes investicijas. Maždaug tiek pat apklaustųjų pareiškė, jog tikrai nežada ieškoti ir naujų darbuotojų.
Įvertinta valdžios institucijų veikla
Atliekant LIPI tyrimą, užsienio kapitalo įmonių vadovai įvertino Lietuvos valdžios institucijų veiklą.
Šiais metais, palyginti su praėjusiais, bendras Vyriausybės darbo vertinimas gerėjo. Ministrų kabineto veiklą palankiai vertina 61 proc. apklausos dalyvių. Tačiau suprastėjo požiūris į Seimo ir Valstybės kontrolės veiklą.
Palankiausiai vertinama institucija išliko Krašto apsaugos ministerija: jos darbą teigiama vertina 72 proc. respondentų. Požiūris labiausiai pagerėjo į Aplinkos ministerijos veiklą.
Finansų ministerijos veiklą teigiamai vertina 58 proc. tiriamųjų. Tarp palankiausiai vertinamų institucijų išlieka ir Užsienio reikalų ministerija.
Kuklios kitų metų prognozės verčia nerimauti
Ekspertai ir toliau prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos ekonomika gali augti tik minimaliai. SEB grupės ekonomistai savo įžvalgose pablogino ir euro zonos 2023 metų BVP pokyčio prognozę: nuo 0,3 proc. iki -0,4 procento. Tuo tarpu Lietuvos – nuo 0,5 iki 0,1 procento.
Nors manoma, kad infliacija jau pasiekė piką, tačiau prognozuojama, kad ji mažės lėčiau, negu manyta anksčiau, todėl vidutinės metinės infliacijos prognozė 2023 metais padidinta nuo 6,2 iki 9 procentų[2].
SEB ekonomistai padidino šių metų BVP augimo prognozę iki 2,2 procento, tačiau ekspertai išlaiko savo prielaidą, kad ir paskutinį šių metų ir pirmą 2023 metų ketvirtį šalies BVP mažės dėl smuksiančio namų ūkių vartojimo ir eksporto.
Nors infliacija Lietuvoje pasiekė piką, manoma, kad neigiama infliacijos įtaka ir toliau nesumažės. Be to, padidėjusios palūkanos kitąmet darys didesnę negu šiais metais įtaką ir gyventojų vartojimui, ir įmonių investicijoms.
Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą spalį buvo 22 proc., ir po beveik dvejų metų pertraukos tai buvo pirmas mėnuo, kai metinė infliacija sumažėjo. Bazinė infliacija, neapimanti energetinių išteklių ir maisto produktų kainų, tebeaugo ir buvo 12,2 proc. didesnė negu prieš metus.
Kadangi rugsėjį ir spalį metinė infliacija buvo didesnė, negu prognozavome rugpjūtį, ekspertai didina šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozę nuo 17,9 iki 19 procentų. Vidutinės infliacijos 2023 metais prognozė pakeliama nuo 6,2 iki 9 procentų.
Viešieji pirkimai prilyginami va bank
Dėl akivaizdžiai kylančių kainų ir stringančio žaliavų tiekimo, situacija sudėtinga tampa ir dėl viešųjų pirkimų. Ekspertai pastebi, kad viešųjų pirkimų dalyviai, matydami, kad pirkimo kainos ar terminai yra neadekvatūs, dėl šių ir kitų sąlygų pakeitimų derėtis negali, tad jiems belieka arba atsisakyti dalyvauti pirkime, arba rizikuoti ir tikėtis, kad sutartį pavyks įvykdyti be pažeidimų.
Pasak advokatų kontoros „Magnusson“ partnerio, advokato Mariaus Endzino, tiekėjai vis dažniau svarsto, ar apskritai dalyvauti tokiuose pirkimuose, nes rizika yra ypač didelė.
„Gegužės mėnesį dėl pakilusių žaliavų bei darbų kainų išbrangus pasiūlymams, net keletas tiekėjų buvo priversti nebepalaikyti savo pasiūlymų VP dėl naujo Vilniaus oro uosto terminalo statybos. Neseniai nebegalinti vykdyti jau prisiimtų įsipareigojimų dėl išaugusių energetikos išteklių kainų pranešė vieną Klaipėdos mokyklą aptarnaujanti maitinimo įmonė. Kalbų, kad dėl neprognozuojamo kainų svyravimo tiekėjai nenoriai dalyvauja VP, pasigirsta ir iš perkančiųjų organizacijų. Antai statinio rekonstrukcija Kaišiadoryse konkursuojama pakartotinai ketvirtą kartą, nes niekaip neatsiranda norinčių atlikti darbus tiekėjų. Tai natūralu – niekas nenori dirbti žvėriškos rizikos sąlygomis“, – komentuoja M. Endzinas[3].
M. Endzinas sako suprantąs, kad perkančiosios organizacijos, sugriežtindamos VP konkursų sąlygas ir nesileisdamos į derybas dėl VP sąlygų pakeitimo, tikisi kontroliuoti tiekėjus arba suvaldyti rizikas savo naudai.
Tačiau taip mažėja pirkimo patrauklumas tiekėjams ir pastarųjų konkurencija, dėl ko pirkimas gali visai neįvykti, išbrangti arba nusikelti jo įvykdymo terminai.
M. Endzino teigimu, neraminti gali ir VP sąlyga, jog pažeidus sutartį, kai dėl tiekėjo veiksmų ji nutraukiama, tiekėjui gresia draudimas trejus metus dalyvauti bet kokiuose VP. Įmonėms, kurios yra dažnos VP dalyvės, toks draudimas gali būti nepakeliamas.
Tokia norma numatyta Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvoje. Pagal direktyvą, šito pašalinimo pagrindo valstybės gali pasirinkti netaikyti, bet Lietuva pasirinko kitaip.
Verslas spėlioja, ar pavyks išgyventi
Dėl ekonominio sunkmečio, verslą plėtojantys Lietuvos piliečiai svarsto, ar pavyks išgyventi šią sunkią žiemą. Verslo idėjas tik plėtojantys asmenys nežino, ar šiuo metu verta pradėti realizuoti savo idėjas.
Kaip rodo „Swedbank“ atlikta 2018-2020 m. įsteigtų įmonių analizė, metų sandūroje įsteigti verslai dažniau pergyvena pirmuosius dvejus veiklos metus ir yra linkę toliau tęsti savo veiklą.
Sausis tarp kitų metų mėnesių pirmauja pagal veiklą sėkmingai tęsiančių verslų dalį, ir pagal bendrą įsteigiamų įmonių skaičių. Kaip rodo „Swedbank“ atlikta analizė, geriausia diena metuose steigti verslą, panašu, yra gruodžio 29-oji – net 64 proc. šią dieną prieš kelerius metus įsteigtų įmonių tęsia savo veiklą šiandien. Kitos dvi sėkmingos verslui datos yra sausio 6-oji ir rugpjūčio 31-oji – veiklą šiandien tęsia, atitinkamai, 60 proc. ir 49 proc. tomis datomis įsteigtų įmonių[4].
Žinoma, patys verslininkai nurodo, kad verslo sėkmę labiausiai apsprendžia motyvacija ir pasirengimas, o konkreti įmonės įsteigimo data yra formalumas.
„Atlikta neseniai įsteigtų įmonių analizė visų pirma paneigė mitą, kad per pirmuosius veiklos metus išgyvena tik nedaugelis naujai gimusių verslų. Realybėje ne tik išgyvenusių, bet ir savo veiklą tęsiančių įmonių skaičius yra pakankamai didelis – šiuo metu veiklą tęsia 2 iš 5 prieš kelerius metus įsteigtų įmonių“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Kaip atskleidžia „Swedbank“ apklausa, pagrindiniai verslo pradžios iššūkiai yra susiję su pradiniu kapitalu ir veiklai reikalingos įrangos įsigijimu, klientų pritraukimu ir pardavimų didinimu bei finansinių srautų valdymu.
J. Cvilikienė pastebi, kad tai labai suprantamos problemos, su kuriomis savo veiklos pradžioje susiduria daugelis verslų. Geriausiai šiuos naujų verslų iššūkius įveikti padeda tikslingas ir išankstinis pasirengimas.
TVF išvados Lietuvai – skatinančios nesustoti
Tiek verslui, tiek investicijoms aktualų vertinimą Lietuvai pateikė ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Fondo ekspertai pabrėžė, kad Rusijos karo prieš Ukrainą ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ūkis demonstruoja atsparumą, bet kitais metais ekonomikos augimas lėtės.
TVF akcentuoja, kad aukštos infliacijos kontekste svarbiausia yra užtikrinti fiskalinės ir pinigų politikos koordinaciją taikant tikslines paramos priemones. Taip pat būtina tęsti į ekonomikos potencialo didinimą nukreiptas reformas ir svarstyti papildomus tvarius pajamų šaltinius[5].
Pasak fondo ekspertų, kitų metų Lietuvos fiskalinė politika turi būti subalansuota taip, kad paremtų lėtėjančią ekonomiką ir prisidėtų prie makroekonominio ir finansinio stabilumo palaikymo, tačiau tuo pačiu nesudarytų papildomo infliacinio spaudimo.
Fondas palankiai vertina Vyriausybės operatyvų atsaką į energijos kainų šoką, kuris sušvelnino neigiamą poveikį ekonomikai bei namų ūkiams. Tuo pačiu pabrėžiama, kad paramos priemonės sudaro reikšmingą naštą biudžetui, todėl žiūrint į ateitį siūloma apsvarstyti tikslingesnių priemonių taikymą.
„Reaguojant į aukštą infliaciją, Europos centrinis bankas pradėjo didinti palūkanų normas, siekiant prislopinti visuminę paklausą ir taip sumažinti kainų augimą. Svarbu, kad fiskalinė politika prisidėtų prie šio tikslo įgyvendinimo, o tam reikia atsakingai planuoti valstybės biudžetą, siekiant išvengti perteklinio ekonomikos skatinimo ir netiesioginio tolesnio kainų augimo palaikymo“, – vertinimą komentuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Recesijos išvengti gali ir nepavykti
Nepaisant įvairiapusiškų vertinimų, dalis ekspertų teigia, kad recesijos išvengti tikrai nepavyks. SEB grupės ekonomistai išlaiko prognozę, kad JAV kitų metų pradžioje pateks į švelnią recesiją.
2023 metų BVP augimo JAV prognozė buvo sumažinta nuo 1,5 iki 0,1 procento.
Nedarbas JAV kitąmet turėtų padidėti nuo 3,6 proc. šiemet iki 4,5 proc. kitąmet. Priešingai negu euro zonoje, infliacija JAV jau pasiekė piką ir kitąmet vidutinė metinė infliacija mažės iki 4,8 procento.
Prognozuojama, kad tai lemtų didesnes, negu dabar numatomas palūkanų normas JAV. Be to, JAV centrinis bankas dar gali didinti bazinės palūkanų normos intervalą nuo dabartinių 3,75–4,0 proc. iki 4,5–4,75 procento.
Ragina susilaikyti nuo pirkimų
Infliacijai keliant problemas visame pasaulyje, labiausiai paveikiami yra vartotojai. Infliacija veikia beveik visų prekių ir paslaugų kainas, o tai pastebi jau ir viduriniosios klasės piliečiai.
Be to, bankams keliant palūkanų normas, grėsmė visiškam ekonominiam nuosmukiui tik auga. Dėl to, būtinas įžvalgumas ir atsargumas.
Pavyzdžiui, milijardierius, internetinės parduotuvės „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas teigia, kad JAV ekonomika jau išgyvena nuosmukį.
„Reikalai lėtėja. Matome darbuotojų atleidimus daugelyje ekonomikos sektorių. Tikėtina, kad šiuo metu mes nesame recesijoje, bet tikriausiai labai greitai į ją pateksime. Mano patarimas žmonėms, smulkaus verslo savininkams – nerizikuokite. Jei ketinate ką nors pirkti, galbūt šiek tiek pristabdykite savo veiksmus“, – sako J. Bezosas[6].
Patarimus jis dalina ir fiziniams asmenims:
„Jei esate fizinis asmuo ir galvojate įsigyti naują didelio ekrano televizorių, galbūt palaukite, kad neliktumėte be grynųjų, pamatysite, kas atsitiks. Tas pats su šaldytuvu, nauju automobiliu, nesvarbu, mažinkite savo riziką.“
J. Bezosas spėja, kad ekonominis nuosmukis gali trukti neprognozuojamą laiko tarpą, o dėl to, jis rekomenduoja „tikėtis geriausio ir pasiruošti blogiausiam“.
