Kaip pasirūpinti žmogaus skaitmeniniu palikimu po mirties: nuo slaptažodžių iki virtualaus atminimo
Šiuolaikinis žmogus gyvena ne tik fizinėje, bet ir skaitmeninėje erdvėje. Mūsų gyvenimas, darbai, nuotraukos, laiškai, muzika ir net pokalbiai vis dažniau lieka ne stalčiuose ar albumuose, o debesyje – socialiniuose tinkluose, elektroniniuose paštuose ir įvairiose paskyrose.
Tačiau mirtis, kaip ir anksčiau, išlieka neišvengiama, o kartu su ja kyla naujas klausimas – kas nutinka žmogaus skaitmeniniam pėdsakui? Ar artimieji galės jį tvarkyti, ar prisiminimai dings kartu su pamirštais slaptažodžiais, ar, dar blogiau, paskyros taps sukčių įrankiu?
Apie tai kalba „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius, pabrėždamas, kad skaitmeninis paveldas šiandien tapo tokia pat rimta tema kaip testamentas ar nuosavybės dokumentai. Tinkamai pasiruošus, galima išsaugoti brangius prisiminimus, apsaugoti duomenis ir užkirsti kelią nemaloniems netikėtumams.
Prisijungimo duomenys – būtini, jei norime ramiai sutvarkyti palikimą
Lukošius sako, kad nors slaptažodžių dalijimasis vis dar atrodo nesaugus, būtent jų žinojimas padeda artimiesiems tvarkingai užbaigti žmogaus skaitmeninį gyvenimą. Žinant prisijungimus prie „Google“, „Apple ID“, „Microsoft“, „Yahoo“ ar socialinių tinklų paskyrų, galima nutraukti nereikalingų laiškų srautus, atsisiųsti dokumentus ir nuotraukas iš debesies, ištrinti ar įšaldyti paskyras[1].
Tam reikia ne tik slaptažodžių, bet ir mirusiojo telefono, jei buvo įjungta dviejų žingsnių autentifikacija. „Paprasta, kai artimasis jau turi šiuos duomenis, nes kartu kūrė paskyras ar padėjo jas valdyti. Bet jei žmogus mirė jų neperdavęs, atsiveria ilgas ir sudėtingas kelias“, – teigia Lukošius.
Vienas iš būdų – slaptažodžius surašyti faile ar ant popieriaus lapo ir palikti vietoje, apie kurią artimieji žinos po mirties. Dar saugiau viską pateikti notarui uždarame voke kartu su testamentu – paslauga, kuri Lietuvoje dar menkai žinoma, bet galėtų tapti įprasta.
Jei duomenys nebuvo palikti, jų galima ieškoti kompiuteryje ar telefone, kur naršyklės dažnai išsaugo prisijungimus. Tačiau, kol yra viltis prisijungti prie paskyrų, negalima atjungti mirusiojo telefono numerio, nes prisijungimo kodai dažnai siunčiami SMS žinutėmis.
Lukošius taip pat įspėja: niekada neperduokite mirusiojo telefono su visa SIM kortele kitiems žmonėms, kol visiškai neištrynėte duomenų. Telefone gali būti išsaugoti prisijungimai prie el. pašto, bankų ar socialinių tinklų – jų nutekėjimas gali sukelti rimtų problemų.
Ką daryti, jei slaptažodžių nėra: kiekviena platforma turi savas taisykles
Jei prisijungimų gauti nepavyko, darbo teks įdėti daugiau. Tačiau daugelis paslaugų turi procedūras, leidžiančias ištrinti ar paversti paskyras atminimo puslapiais.
„Google“ siūlo „Neaktyvios paskyros valdymo“ funkciją (https://myaccount.google.com/inactive), kuri leidžia iš anksto nustatyti, kas ir po kiek laiko neaktyvumo galės gauti prieigą prie paskyros. Naudotojas gali pasirinkti iki dešimties žmonių ir nurodyti, kokius duomenis jiems bus leista peržiūrėti. Jei šios funkcijos žmogus nebuvo įjungęs, galima pateikti prašymą „Google“ pagalbos centre, pateikus mirties liudijimą.
„Apple ID“ taip pat leidžia paskirti vadinamąjį „Legacy Contact“ – žmogų, turėsiantį specialų prieigos raktą po savininko mirties. Jis galės pasiekti nuotraukas, žinutes, failus, tačiau neįgis prieigos prie pirkinių ar išsaugotų slaptažodžių. Jei toks kontaktas nebuvo paskirtas, artimieji gali prašyti paskyrą ištrinti.
Kitos platformos tvarkosi panašiai. „Microsoft“ po dviejų metų neveiklumo paskyras uždaro automatiškai, o „Yahoo“ reikalauja net teismo sprendimo, kad perduotų ar ištrintų paskyrą. Socialiniuose tinkluose procedūros aiškesnės:
- „Facebook“ leidžia paskyrą ištrinti arba paversti atminimo puslapiu.
- „Instagram“ veikia panašiai, čia taip pat reikia pateikti dokumentus, įrodančius mirtį.
- „LinkedIn“ suteikia galimybę uždaryti arba paversti memorialine paskyrą.
- „X“ (buvęs „Twitter“) ir „TikTok“ memorialinių funkcijų neturi – čia paskyros gali būti tik ištrintos.
„Tai ne visada lengvas procesas, tačiau tai galimybė pagerbti žmogaus atminimą, išsaugoti jo nuotraukas, įrašus ir žinutes“, – sako A. Lukošius.
Prenumeratos, telefonai ir pavojai: ką dar reikia žinoti
Pasirūpinus socialinių tinklų paskyromis, skaitmeninis palikimas tuo nesibaigia. Reikia nepamiršti ir kitų paslaugų – elektroninių prenumeratų, žaidimų paskyrų, internetinių parduotuvių.
Po oficialaus mirties fakto bankai automatiškai užblokuoja sąskaitas, o tai reiškia, kad ir visos prenumeratos („Netflix“, „Amazon Prime“, „Disney+“) nutrūks pačios. Mirusiojo mobiliojo ryšio sutartį galima nutraukti nesunkiai, tačiau kabelinės televizijos ir interneto tiekėjai kartais prašo kompensuoti suteiktas nuolaidas, jei sutartis dar galiojo.
Svarbu būti atidiems ir apsisaugoti nuo sukčių. Nei „Google“, nei „Apple“, nei socialiniai tinklai niekada neskambina ir neprašo pateikti slaptažodžių ar banko duomenų telefonu. „Jei sulaukiate tokių prašymų – visada padėkite ragelį ir, jei reikia, susisiekite oficialiais kanalais“, – perspėja Lukošius.
Skaitmeninis atminimas ir dirbtinis intelektas: nauja era po mirties
Technologijų įmonės vis dažniau kalba apie naują požiūrį į atminimą. Kai kurios siūlo „virtualius avatarus“, galinčius imituoti mirusiojo balsą, rašymo stilių ar net asmenybę, pasitelkiant socialinių tinklų duomenis. Nors tokios DI technologijos kelia diskusijų dėl etikos, jos parodo, kad skaitmeninis žmogaus gyvenimas gali tęstis ir po fizinės mirties[2].
„Svarbu iš anksto spręsti, ką norime palikti, o ką – ištrinti. Tai padės artimiesiems išvengti neaiškumų“, – sako „Bitės“ tinklų direktorius Modestas Ropė. Jis primena, kad „Google“ ir „Meta“ leidžia nurodyti paveldėtoją, kuris galės administruoti paskyras, o tokį skaitmeninį testamentą verta laikyti kartu su įprastais dokumentais.
Jei artimieji po žmogaus mirties nežino, nuo ko pradėti, pagalbos galima kreiptis į profesionalus telefoninių paslaugų tiekėjų salonuose. Jie padeda sutvarkyti velionio paskyras, nutraukti paslaugas ar perrašyti jas gyviems šeimos nariams.
„Kiekviena paskyra – tai žmogaus gyvenimo dalis. Todėl pasirūpinti skaitmeniniu palikimu reiškia ne tik tvarką internete, bet ir pagarbą atminimui“, – sako Ropė.
