Ką veikia Europos Parlamentas ir ką ten dirba Lietuvos europarlamentarai
- EP kartu su ES Taryba priima daugumą ES įstatymų ir biudžetą, renka Komisijos pirmininką ir gali atstatydinti Komisiją.
- Įstatymų iniciatyvos teisės EP neturi – pasiūlymus teikia Europos Komisija.
- Darbas vyksta komitetuose: Lietuvos atstovai dirba 12 nuolatinių komitetų, du iš jų – pirmininkų pavaduotojai.
- Plenarinės sesijos vyksta Strasbūre (12 per metus), komitetai ir frakcijos dirba Briuselyje.
- Pagrindiniai Europos Parlamento įgaliojimai
- Kaip gimsta ES įstatymas
- Frakcijos: kodėl lietuviai balsuoja skirtingai
- Komitetai: kur vyksta tikrasis darbas
- Ką Lietuvos europarlamentarai nuveikė per kadenciją
- Svarbiausi 2024–2026 m. balsavimai, kuriuose dalyvavo lietuviai
- Kur dirba Europos Parlamentas
- Kas vadovauja Europos Parlamentui
- Sacharovo premija
- Daugiau gide
Ši dalis – 77.lt Europos Parlamento gido dalis. Ją parengė 77.lt DI redakcija pagal šaltinius, kurie nurodyti straipsnio pabaigoje.
Europos Parlamentas (EP) yra vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija. Kartu su ES Taryba, kurioje sėdi valstybių ministrai, jis priima didžiąją dalį ES teisės aktų, tvirtina ES biudžetą, renka Europos Komisijos pirmininką ir gali atstatydinti visą Komisiją. Šioje Europos Parlamento gido dalyje paprastai paaiškiname, kaip EP priima sprendimus, kas yra komitetai, frakcijos ir pranešėjai, ir ką Briuselyje bei Strasbūre veikia Lietuvos europarlamentarai.
Pagrindiniai Europos Parlamento įgaliojimai
| Sritis | Ką daro EP |
|---|---|
| Teisėkūra | Pagal įprastą teisėkūros procedūrą EP ir ES Taryba yra lygiaverčiai: įstatymas (reglamentas ar direktyva) priimamas tik jiems abiem sutarus. Taip priimama dauguma ES teisės aktų – nuo vartotojų teisių ir aplinkosaugos iki migracijos ir skaitmeninių paslaugų. |
| Biudžetas | Kasmet kartu su Taryba tvirtina ES biudžetą ir turi pritarti daugiamečei finansinei programai. Taip pat kasmet vertina, kaip Komisija panaudojo lėšas (vadinamoji įvykdymo patvirtinimo procedūra). |
| Europos Komisijos priežiūra | Renka Komisijos pirmininką, kurį pasiūlo Europos Vadovų Taryba, ir tvirtina visą komisarų kolegiją po klausymų komitetuose. Gali pareikšti nepasitikėjimą Komisija: tam reikia 2/3 atiduotų balsų, sudarančių daugumą visų narių. |
| Tarptautinės sutartys ir plėtra | Be EP pritarimo negali įsigalioti prekybos ir kitos svarbios ES sutartys, taip pat naujų šalių priėmimas į ES. |
| Rezoliucijos | Reiškia poziciją užsienio politikos, žmogaus teisių ar konkrečių šalių klausimais. Rezoliucijos nėra privalomos, bet turi politinį svorį. |
| Piliečių balsas | Priima ir nagrinėja peticijas, renka Europos ombudsmeną, gali sudaryti tyrimo komitetus. |
Svarbu žinoti, ko EP negali: jis neturi formalios įstatymų iniciatyvos teisės. Naujus ES teisės aktus siūlo Europos Komisija, nors EP gali jos paprašyti pateikti pasiūlymą. Taip pat EP nesprendžia mokesčių ar užsienio politikos klausimų, kuriuose lemiamą žodį turi valstybės narės. Apie tai, ką EP gali padaryti konkrečiai dėl Lietuvos žmonių, rašėme straipsnyje „Europos Parlamento galios“.
Kaip gimsta ES įstatymas
- Komisija pateikia pasiūlymą. Jis perduodamas EP ir Tarybai.
- Komitetas paskiria pranešėją. Pranešėjas – EP narys, kuris parengia Parlamento poziciją ir siūlo pataisas. Kitos frakcijos skiria šešėlinius pranešėjus, kurie seka darbą ir derasi dėl kompromisų.
- Balsavimas komitete. Komitetas priima pranešimą su pataisomis.
- Balsavimas plenariniame posėdyje. Visas Parlamentas Strasbūre patvirtina savo poziciją.
- Trišalės derybos. EP, Tarybos ir Komisijos atstovai derasi dėl galutinio teksto.
- Galutinis priėmimas. Sutartą tekstą tvirtina ir EP, ir Taryba, tada jis skelbiamas ES oficialiajame leidinyje.
Tapti pranešėju svarbiu klausimu yra didžiausias EP nario įtakos ženklas. Pranešimus frakcijos dalijasi pagal dydį, todėl didžiųjų frakcijų nariai jų gauna daugiau.
Frakcijos: kodėl lietuviai balsuoja skirtingai
EP nariai sėdi ir balsuoja ne pagal šalis, o pagal politines frakcijas. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 23 nariai iš bent ketvirtadalio (7) valstybių. Frakcijos gauna lėšų, laiko kalboms ir vadovaujamų pareigų komitetuose, todėl nepriklausomiems nariams dirbti sunkiau. Lietuvos atstovai priklauso šešioms frakcijoms, todėl dėl tų pačių klausimų jie dažnai balsuoja priešingai. Kiekvieno nario frakciją rasite dalyje „Lietuvos europarlamentarai 2024–2029“.
Nė viena frakcija neturi daugumos. Tradiciškai sprendimus lemia Europos liaudies partijos, socialistų ir liberalų („Renew Europe“) koalicija, kuri 2024 m. vėl išrinko Ursulą von der Leyen Komisijos pirmininke. Vis dažniau kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, dėl migracijos ar aplinkosaugos taisyklių švelninimo, PPE balsuoja kartu su dešiniosiomis frakcijomis.
Komitetai: kur vyksta tikrasis darbas
Didžioji dalis darbo vyksta ne plenarinėje salėje, o daugiau nei 20 nuolatinių komitetų Briuselyje. Kiekvienas narys yra bent vieno komiteto tikrasis narys ir kito pavaduojantis narys. 2025 m. pradžioje Saugumo ir gynybos bei Visuomenės sveikatos pakomitečiai tapo visaverčiais komitetais. Abiejuose dirba ir Lietuvos atstovai.
| Komitetas | Lietuvos atstovai (tikrieji nariai) |
|---|---|
| Užsienio reikalų (AFET) | Rasa Juknevičienė, Petras Auštrevičius |
| Saugumo ir gynybos (SEDE) | Petras Auštrevičius |
| Aplinkos, klimato ir maisto saugos (ENVI) | Vytenis Povilas Andriukaitis, Aurelijus Veryga |
| Visuomenės sveikatos (SANT) | Vytenis Povilas Andriukaitis |
| Vystymosi (DEVE) | Liudas Mažylis, Waldemar Tomaszewski |
| Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) | Paulius Saudargas |
| Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) | Paulius Saudargas |
| Transporto ir turizmo (TRAN) | Virginijus Sinkevičius – pirmininko pavaduotojas |
| Teisės reikalų (JURI) | Dainius Žalimas |
| Moterų teisių ir lyčių lygybės (FEMM) | Dainius Žalimas – pirmininko pavaduotojas |
| Užimtumo ir socialinių reikalų (EMPL) | Vilija Blinkevičiūtė |
| Peticijų (PETI) | Petras Gražulis |
Be to, Žmogaus teisių pakomitetyje dirba Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis ir Petras Auštrevičius. Lietuvos atstovai taip pat dirba EP tarpparlamentinėse delegacijose ryšiams su ES nepriklausančiomis šalimis. Konkrečias jų delegacijas rasite kiekvieno nario profilyje.
Ką Lietuvos europarlamentarai nuveikė per kadenciją
Po pirmųjų kadencijos metų LRT apskaičiavo, kad Lietuvos atstovai posėdžius lanko gana pavyzdingai ir dažnai kalba plenarinėje salėje. Tačiau iki 2025 m. gegužės nė vienas dar nebuvo užbaigęs teisėkūros pranešimo kaip pagrindinis pranešėjas. Dainius Žalimas du kartus buvo pranešėjas dėl Lenkijos europarlamentarų neliečiamybės panaikinimo, o šešėliniais pranešėjais dirbo Virginijus Sinkevičius ir Aurelijus Veryga. Kiti nariai tuo metu rengė pranešimus, dėl kurių dar nebuvo balsuota.
VU profesorius Ramūnas Vilpišauskas LRT pastebėjo, kad užsienio ir saugumo politikoje svarbiausia priemonė yra rezoliucijos, o ne įstatymai. Todėl, pavyzdžiui, Rasa Juknevičienė ir Petras Auštrevičius daugiausia veikia būtent ten. Vis dėlto bendrą Lietuvos atstovų aktyvumą teisėkūroje jis vertino kaip gana pasyvų. Plačiau apie tai, ar europarlamentarai užsidirba savo algą, rašėme čia.
Svarbiausi 2024–2026 m. balsavimai, kuriuose dalyvavo lietuviai
- Naujosios Komisijos patvirtinimas (2024 m. lapkritis). EP patvirtino antrąją U. von der Leyen Komisiją, kurioje Andrius Kubilius tapo gynybos ir kosmoso komisaru (plačiau).
- Nepasitikėjimas Komisija (2025 m.). Du kartus balsuota dėl nepasitikėjimo U. von der Leyen. Abu kartus ji išliko poste (liepą, spalį).
- Piliečių iniciatyva dėl abortų finansavimo (2025 m. lapkritis). Prieš ją balsavo tik trys Lietuvos atstovai (plačiau).
- Rezoliucija dėl LRT (2026 m. sausis–vasaris). EP svarstė žiniasklaidos laisvę Lietuvoje, o Lietuvos politikai dėl to ginčijosi tarpusavyje (plačiau, plačiau).
- „Chat Control“ (2026 m. kovas). EP sustabdė privačių pokalbių skenavimo planą (kaip balsavo Lietuvos atstovai).
- Migrantų grąžinimo centrai (2026 m. kovas). EP pritarė taisyklėms, leidžiančioms steigti grąžinimo centrus už ES ribų (plačiau).
Visos naujienos apie EP sprendimus kaupiamos Europos Parlamento temoje.
Kur dirba Europos Parlamentas
- Strasbūras (Prancūzija) – oficiali EP būstinė. Čia vyksta 12 keturių dienų plenarinių sesijų per metus, kuriose priimami svarbiausi sprendimai.
- Briuselis (Belgija) – čia dirba komitetai ir frakcijos, vyksta papildomos trumpesnės plenarinės sesijos. Čia yra ir daugumos narių kabinetai.
- Liuksemburgas – EP generalinis sekretoriatas (administracija).
Kraustymasis tarp Briuselio ir Strasbūro kasmet kainuoja dešimtis milijonų eurų ir yra dažnai kritikuojamas, tačiau Strasbūro statusą įtvirtina ES sutartys. Jas pakeisti galima tik visoms valstybėms narėms sutarus. Kaip suformuotas toks modelis, pasakojame dalyje „Europos Parlamento istorija“.
Kas vadovauja Europos Parlamentui
Parlamentui pirmininkauja Roberta Metsola iš Maltos (PPE). Pirmą kartą ji išrinkta 2022 m. sausio 18 d., antrą kartą – 2024 m. liepos 16 d. Pirmininkas vadovauja posėdžiams, atstovauja EP ir pasirašo ES biudžetą. 2026 m. ji ėmėsi reformų, kad posėdžiai taptų tikromis diskusijomis (plačiau). Kartu su 14 pirmininko pavaduotojų ir kvestoriais ji sudaro EP biurą, o frakcijų vadovai – Pirmininkų sueigą, kuri nustato darbotvarkę.
Sacharovo premija
Nuo 1988 m. EP kasmet skiria Sacharovo premiją už minties laisvę. Ji skiriama žmogaus teisių gynėjams ir disidentams visame pasaulyje. Kandidatus siūlo frakcijos ir narių grupės. Pavyzdžiui, 2025 m. P. Gražulio frakcija ESN pasiūlė JAV aktyvistą Charlie Kirką (plačiau). Daugiau – Sacharovo premijos temoje.
Daugiau gide
Dažniausi klausimai
Ką daro Europos Parlamentas?
Kartu su ES Taryba priima ES teisės aktus ir biudžetą, renka Europos Komisijos pirmininką ir tvirtina komisarus, gali pareikšti nepasitikėjimą Komisija, pritaria tarptautinėms sutartims ir ES plėtrai, nagrinėja piliečių peticijas.
Ar Europos Parlamentas gali siūlyti įstatymus?
Formalios iniciatyvos teisės neturi: ES teisės aktus siūlo Europos Komisija. EP gali paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymą ir keisti jos pasiūlymus pataisomis.
Kur yra Europos Parlamentas?
Oficiali būstinė yra Strasbūre (Prancūzija), kur vyksta plenarinės sesijos. Komitetai ir frakcijos dirba Briuselyje, o administracija – Liuksemburge.
Kas yra Europos Parlamento pirmininkas?
Roberta Metsola iš Maltos (Europos liaudies partija). Ji išrinkta 2022 m. sausio 18 d., perrinkta 2024 m. liepos 16 d.
Kas yra pranešėjas Europos Parlamente?
EP narys, kurį komitetas paskiria parengti Parlamento poziciją dėl konkretaus pasiūlymo. Kitos frakcijos skiria šešėlinius pranešėjus, kurie derasi dėl kompromisų.
Kiek narių reikia frakcijai sudaryti?
Ne mažiau kaip 23 narių iš bent septynių (ketvirtadalio) ES valstybių narių.
Kuriuose komitetuose dirba Lietuvos europarlamentarai?
Užsienio reikalų, Saugumo ir gynybos, Aplinkos, Visuomenės sveikatos, Vystymosi, Ekonomikos, Pramonės ir energetikos, Transporto, Teisės reikalų, Moterų teisių, Užimtumo ir Peticijų komitetuose.
Šaltiniai
- Europos Parlamentas: Parlamento galios
- Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
- Europos Parlamento atvirieji duomenys: narių pareigos komitetuose
- LRT: Pirmieji metai EP: kaip lanko posėdžius ir ką jau nuveikė Lietuvos europarlamentarai
- Faktų apie Europos Sąjungą suvestinės: Europos Parlamentas – organizacinė struktūra ir veikla
Prisijunk, kad komentuotum
Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.