- Patvirtinta nauja Europos Komisijos sudėtis, jai ir toliau pirmininkaus U. von der Leyen
- Naujajai sudėčiai nepritarė du Lietuvos deleguoti atstovai
- Ursula von der Leyen kreipėsi į europarlamentarus: išskyrė gynybą, pagalbą verslui ir konkurencingumą
- Nepaisant sukrėtusių skandalų, EK pirmininkė ir toliau išlaiko daugumos pasitikėjimą
Patvirtinta nauja Europos Komisijos sudėtis, jai ir toliau pirmininkaus U. von der Leyen
Trečiadienį buvo patvirtinta naujoji Europos Komisija, jau netrukus turinti pradėti savo darbą. Tačiau nepaisant daugumos europarlamentarų nepritarimo šiai sudėčiai, „prieš“ ją balsavo tautiečiai europarlamentarai ir P. Gražulis bei V. Tomaševskis.
Naujoji Europos Komisija patvirtinta 370 EP narių balsavus už, 282 prieš, o 36 susilaikius. Jai jau antrą savo kadenciją vadovaus pirmininkė Ursula von der Leyen[1].
EK pirmininkė pareiškė, kad Komisija yra „pasirengusi nedelsiant pradėti darbą“ ir pažadėjo ginti laisvės, suvereniteto, saugumo ir gerovės principus. U. von der Leyen vadovaujama komisija, tikimasi, darbus pradės jau gruodžio 1-ąją.
Ji taip pat pranešė, kad naujoji Europos Komisija visų pirma parengs konkurencingumo gaires, kurios leistų panaikinti Europos inovacijų atotrūkį nuo JAV ir Kinijos, padidinti sauguma ir nepriklausomybę bei įgyvendinti dekarbonizaciją. U. von der Leyen įsipareigojo tęsti žaliojo kurso įgyvendinimą, paruošti švarios pramonės susitarimą, surengti strateginį dialogą dėl Europos automobilių pramonės ateities, tęsti konkurencingos žiedinės ekonomikos bei Europos santaupų ir investicijų sąjungos kūrimą.
Naujoji Komisija taip pat pritaria, kad Europa turėtų vaidinti reikšmingesnį vaidmenį Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose bei dalyje Afrikos vykstančių karų atžvilgiu.
Pasiūlyta nedelsiant imtis spręsti svarbiausių šiuo metu Europai tenkančių iššūkių pradedant Europos konkurencingumo didinimu, žaliojo kurso įgyvendinimu, energetinės nepriklausomybės užtikrinimu ir gynybos sąjungos sukūrimu atsakant į Ukrainoje tebesitęsiantį karą.
Naujajai sudėčiai nepritarė du Lietuvos deleguoti atstovai
Tačiau nepaisydami daugumos Lietuvių deleguotų atstovų į Europos Parlamentą pozicijos naujajai Komisijos sudėčiai pritarti, tam pasipriešino Petras Gražulis ir Valdemaras Tomaševskis, balsavę prieš[2].
Tuo tarpu už naująją EK balsavo Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Paulius Saudargas, Vilija Blinkevičiūtė, Dainius Žalimas, Virginijus Sinkevičius, Aurelijus Veryga ir Petras Auštrevičius. Vytenis Povilas Andriukaitis nuo balsavimo susilaikė.
Lietuva į naująją EK komandą delegavusi Andrių Kubilių, kuris bus atsakingas už gynybos ir kosmoso reikalus.
Visgi, dviejų tautiečių balsai šioje daugumoje nieko nereiškė, o pats P. Gražulis teigė, kad ir toliau Europoje niekas nesikeis, mat už jos vairo – lieka tie patys[3].
„Europos Parlamentas patvirtino Europos Komisijos sudėtį, tame tarpe – ir Andriaus Kubiliaus (kandidatūrą). Kaip jau žinote, U. von der Leyen komisija vadovavo ir praėjusius penkis metus, per kuriuos matome, kad jokių pokyčių neįvyko – Europa ir toliau atsilieka prieš Kiniją ir Ameriką, ir jokio progreso nėra“, – teigė P. Gražulis.
Europarlamentaras teigė manantis, kad ir toliau progreso veikiausiai nebus, mat EK sudėtis išliko nepakitusi.
„Antras dalykas, moraline prasme Europa taip pat ritasi į duobę, palaikydama genderistines, homoseksualistines ir kitokias kvailas idėjas. Taigi, Lietuvos ir Europos Sąjungos laukia gana liūdna padėtis“, – pridūrė Lietuvos atstovas.
Ursula von der Leyen kreipėsi į europarlamentarus: išskyrė gynybą, pagalbą verslui ir konkurencingumą
Kreipdamasi į europarlamentarus U. von der Leyen kalbėjo apie pokyčius Europoje, kurie įvyko per pastaruosius penkerius metus.
„Kai lygiai prieš penkerius metus stovėjau čia ir prašiau jūsų pasitikėjimo, kalbėjau apie 1989 m. įvykius. Apie kartą, kuri grąžino Europos žmonėms laisvę ir demokratiją. Apie paprastų žmonių, tokių kaip Bratislavos ar Timišoaros gyventojų drąsą ginti savo laisvę. Apie tokius lyderius kaip Lechas Valensa ir Vaclavas Havelas, kurie įkvėpė ištisas šalis ir padėjo suvienyti visą žemyną. Prisimenu, kokią galią turi tie vaizdai, kai 2 milijonai žmonių laikosi už rankų visose Baltijos šalyse. Arba tie, kurie pirmą kartą paragavo laisvės Vengrijos ir Austrijos pasienyje. Todėl su dideliu jauduliu stebėjau jaudinančius įvykius Prahoje vos prieš dešimt dienų. Ne tik žmonių, pagerbiančių ir švenčiančių 35-ąsias Aksominės revoliucijos metines. Bet ir gedinčiųjų, susirinkusių visame mieste prie Hlavkos studentų bendrabučio. Vietos, kuri simbolizuoja tai, kas įvyko tą pačią dieną prieš 85 metus. Tą dieną, kai nacių kariai žudė studentus, uždarė universitetus ir suvaržė pilietines laisves. Pradedu nuo to, nes šios istorijos įkūnija amžiną Europos kovą ir pasiaukojimą dėl laisvės ir demokratijos. Nes kova už laisvę mus, europiečius, sieja labiausiai“, – savo kalbą pradėjo EK pirmininkė[4].
U. von der Leyen sako, kad šios kartos europiečiai vėl turi kovoti už laisvę ir suverenumą, kaip šiuo metu daro ir Ukrainos žmonės. Tačiau, jos teigimu, ši laisvė nėra tik abstraktus žodis: ji susijusi su europiečių žinojimu, kad jų šeimos bus saugios, šalis bus apsaugota, kad jie galės sau leisti nusipirkti maisto ar apšildyti namus, gaudami padorų atlyginimą ir sąžiningas kainas.
„Mūsų kova už laisvę gali atrodyti kitaip nei ankstesnių kartų. Tačiau statymai tokie pat dideli. Ir, gerbiamieji Parlamento nariai, šios laisvės nebus nemokamos. Reikės priimti sunkius sprendimus. Reikės milžiniškų investicijų į mūsų saugumą ir gerovę. O svarbiausia, išlikti vieningiems ir ištikimiems savo vertybėms. Ieškoti būdų, kaip dirbti vieni su kitais, ir įveikti susiskaldymą“, – sakė ji.
EK pirmininkė pažymėjo, kad vienybė yra dar svarbesnė šiandieniniame pasaulyje, kuriame vyksta ginčai, kiekviena silpnybė paverčiama ginklu, pasinaudojama kiekvienu susiskaldymu ir priklausomybe, laisvė ir suverenitetas labiau nei bet kada priklauso nuo ekonominės galios, saugumas – nuo sugebėjimo konkuruoti, diegti naujoves ir gaminti, o mūsų socialinis modelis – nuo augančios ekonomikos ir demografinių pokyčių.
U. Von der Leyen užsiminė ir apie buvusio Italijos ministro pirmininko Mario Draghi Europos Sąjungai parengtą ataskaitą, kurioje analizuotos Europos konkurencingumo perspektyvos.
„Todėl galiu paskelbti, kad pirmoji svarbi naujosios Komisijos iniciatyva bus Konkurencingumo kompasas. Tai bus mūsų likusios kadencijos darbo pagrindas. Kompasas bus grindžiamas trimis M. Draghi pranešimo ramsčiais. Pirmasis – inovacijų atotrūkio nuo JAV ir Kinijos mažinimas. Antrasis – bendras anglies dioksido išmetimo mažinimo ir konkurencingumo planas. Trečiasis – saugumo didinimas ir priklausomybių mažinimas“, – sako ji.
Kalbėdama apie šiuos tikslus U. von der Leyen teigė, kad moksliniams tyrimams, inovacijoms ir technologijoms bus skiriamas svarbiausias vaidmuo ES ekonomikoje, taip pat bus siekiama, kad mažosios įmonės, pradedančiosios ir veiklą, galėtų suklestėti. U. von der Leyen taip pat dar kartą pabrėžė įsipareigojimus laikytis vadinamojo europinio žaliojo kurso. Politikė savo kalboje išskyrė ir ekonominio saugumo stiprinimo veiksnį.
Galiausiai buvo prabilta ir apie saugumo klausimą. EK vadovė pažymėjo, kad Europa turi atlikti svarbesnį vaidmenį gynybos srityje.
„Turime būti pasirengę tam, kas mūsų laukia, ir dirbti ranka rankon su NATO. Žinome, kad kaip europiečiai turime daug daugiau nuveikti kartu. Tik vienas skaičius. Rusija gynybai išleidžia iki 9 % savo BVP. Europa vidutiniškai išleidžia 1,9 %. Šioje lygtyje kažkas negerai. Mūsų išlaidos gynybai turi didėti. Mums reikia bendros gynybos rinkos. Turime stiprinti gynybos pramonės bazę. Turime pagerinti savo karinį mobilumą. Ir mums reikia bendrų Europos gynybos projektų. Štai kodėl Andrius Kubilius bus pirmasis Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą. Neturime laiko leisti veltui. Ir turime būti tokie pat ambicingi, kokios rimtos yra grėsmės. Todėl per pirmąsias 100 dienų pateiksime Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities“, – teigia U. von der Leyen.
Savo kalbą EK vadovė užbaigė teigdama, kad laisvę ir demokratiją reikia puoselėti ir už ją kovoti kiekvieną dieną, kad galėtume ją perduoti kitoms kartoms. Ji priminė, kad europiečiai ilgai kovojo vieni su kitais ir prireikė lyderių kartos, kuri išdrįso įsivaizduoti kitokią ateitį.
„Tai dvasia, kuri nuo tada veda mūsų žemyną į priekį. Ne kartą turėjome galimybę rinktis. Viena vertus, susiskaldymas ir nuosmukis. Kita vertus, siauras kelias į vieningesnę Europą. Europa visada rinkosi stiprybę vienybėje“, – sakė U. von der Leyen.
Nepaisant sukrėtusių skandalų, EK pirmininkė ir toliau išlaiko daugumos pasitikėjimą
Keista, tačiau praėjusios kadencijos metu, kai Komisijai teko spręsti ir su COVID-19 pandemija susijusius klausimus ir jos pirmininkei U. von der Leyen įsivėlus į laiškų „Pfizer“ vadovui skandalą, o taip pat galimai pernai metais pažeidus etikos taisykles, kurios draudžia užimant tokias pareigas priimti svetingumą, išskyrus atvejus, kai daroma pagal diplomatinį ar mandagumo protokolą.
U. von der Leyen, panašu, nė motais visiems Komisijos nariams be išimties taikomos taisyklės ir politikė jaučiasi esanti už jas aukščiau. Ypatingai tada, kai kalba pakrypsta apie gundančius trumpų atostogų pasiūlymus, kuriems pernai metais nepavyko atsispirti. O dar kartu teko pasiimti ir savo sutuoktinį lankant Graikijos saloje – Kretoje įsikūrusį Graikijos premjerą K. Mitsotakį.
Jei tai būtų pirmas kartas, dar būtų galima tokį Komisijos pirmininkės elgesį „nurašyti“ kaip itin neapdairų, tačiau atvejai, kuomet galima suabejoti U. von der Leyen veikla – nei pirmi, nei, turbūt, paskutiniai.
Įdomus faktas, kad nepaisant didelės dalies europarlamentarų pritarimo antrajai politikės kadencijai pirmininkaujant EK, ši dar šiemet sulaukusi teisinių priekaištų iš kai kurių Europos valstybių, prie kurių prisidėjo ir Lenkija, Vengrija bei Rumunija.
Savo pareigas dar penkerius metus tęsianti EK vadovė susidūrė su kaltinimais korupcija dėl abejotino sandorio, kuris buvo sudarytas su farmacijos milžine „Pfizer“ dėl vakcinų nuo COVID-19 tiekimo. Šių vakcinų buvo pripirkta gerokai daugiau nei jų pavyko realizuoti, o nepaisant to, kad tai buvo akivaizdu, kad visų jų sunaudoti nepavyks, sandoris ir toliau buvo tęsiamas, kas privedė Europą prie didžiulių nuostolių.
U. von der Leyen taip pat yra kaltinama interesų konfliktu, sudariusi sandorį dėl 1,8 mlrd. vakcinų už maždaug 35 mlrd. eurų su „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla.
Tačiau iki pat šiandien politikė ne tik toliau sėkmingai užsiima savo politine veikla, bet ir nesulaukė jokios atsakomybės.