Lietuvos atstovų Europos Parlamente pozicijos išsiskyrė
Europos lygiu vykstant diskusijoms dėl teisės į saugų nėštumo nutraukimą, tarp Lietuvos atstovų Europos Parlamente aiškiai išryškėjo skirtingos pozicijos. Visuomenę nustebino tai, kaip susipriešino kai kurių garsiųjų Lietuvos partijų atstovų nuomonė šiuo klausimu. „Dabar žinosime, už ką (ne)balsuoti“ – tokiais komentarais balsavimo rezultatus pasitiko tautiečiai.
„Virš 1 000 000 europiečių reikalauja saugios galimybės nutraukti nėštumą.“ – savo feisbuko paskyroje rašė Lygių galimybių plėtros centras[1].
Už tokią iniciatyvą balsavo socialdemokratai Vytenis Andriukaitis ir Vilija Blinkevičiūtė, konservatoriai Dainius Žalimas ir Liudas Mažylis, taip pat Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas Virginijus Sinkevičius.
Tuo tarpu nuomonės šiuo klausimu nepateikė ir balsavime susilaikė TS-LKD narė Rasa Juknevičienė. Visiškai kitokią poziciją išreiškė prieš iniciatyvą balsavę Lietuvos atstovai – tarp jų Tautos ir teisingumo sąjungos lyderis Petras Gražulis, konservatorių atstovas Paulius Saudargas ir LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga.
Šis balsavimas – tai dalis platesnio proceso, kuriuo siekiama įtvirtinti visoje Europos Sąjungoje galiojančią saugaus nėštumo nutraukimo prieinamumo sistemą. Iniciatyvos „My Voice My Choice“ rengėjai siekia, kad ES institucijos sukurtų finansinį mechanizmą, leisiantį valstybėms narėms užtikrinti saugias ir prieinamas aborto paslaugas moterims, ypač ten, kur tokios galimybės šiuo metu ribotos.
Šalininkų teigimu, tai būtų reikšmingas žingsnis ne tik moterų sveikatos apsaugos srityje, bet ir siekiant mažinti socialinę, psichologinę bei ekonominę nelygybę.
Tūkstančiai Vilniuje protestavo prieš abortus valstybės lėšomis
Spalio 4 d. vykęs „Žygis už gyvybę“ sutelkė tūkstančius žmonių, pasisakančių prieš siūlomas Reprodukcinės sveikatos įstatymo pataisas, kurios numato abortų finansavimą iš valstybės biudžeto, medikamentinio aborto termino ilginimą iki 12 savaičių, privalomą lytinį švietimą bei kontracepcijos kompensavimą. Renginio dalyviai pabrėžė, kad tokie pakeitimai prieštarautų pagarbai gyvybei nuo pat pradžios ir tėvų teisei patiems ugdyti vaikus.
Tuo tarpu rugsėjo viduryje Seimas ėmėsi svarstyti naują Reprodukcinės sveikatos įstatymą, kuris reglamentuotų šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą ir kontracepcijos kompensavimą, įteisintų ankstesnę aborto tvarką bei suteiktų platesnes paslaugas nėščiosioms, įskaitant psichologo konsultacijas, prenatalinę diagnostiką ir gimdymo pasirinkimus.
Ką apie abortus mano visuomenė?
Visgi, abortų klausimais susiskaldžiusi ir pati visuomenė, ir vienareikšmės nuomonės šiuo klausimu nėra ir, turbūt, negali būti. Kol vieni kalba apie prigimtinę moters teisę į savo kūną, kiti primena ir apie prigimtines naujos užsimezgusios gyvybės teises.
„Kodėl nepasitenkinimą į moters pasirinkimą ir į moters kūno laisvę reiškia vyrai? Jeigu moteris priėmė tokį sprendimą, vadinasi toks pasirinkimas jai yra geriausias. Neduok Dieve, moteris pirmiausia pagalvos apie save ir savo emocinę/ psichologinę/ fizinę/ finansinę būklę, negu kad gimdyt iš prievolės.“ – rašė viena internautė.
Kita apskritai svarstė, kas gi yra ta „moters kūno laisvė“ – galbūt tai yra galimybė priimti sprendimą – turėti lytinius santykius ar jų neturėti?
„O jau viskam įvykus nebe moters kūno laisvė yra spręsti apie naują gyvybę, užsimezgusią joje – čia jau prasideda naujos gyvybės kūno laisvė ir naujos gyvybės teisės, kurias mes turime saugoti.“ – pridūrė moteris.
Vis dėlto, užvirusi diskusija galiausiai buvo nukreipta į vyrus, svarstant, kodėl šie taip aktyviai reiškiasi aborto klausimais ir noru už moterį nuspręsti kada, kaip ir kiek jai gimdyti. Visgi, kiti neneigė fakto, kad legalus abortas – ne kas kita, kaip „saugus nužudymas“.
