EP rinkimams artėjant: ką iš tiesų veikia europarlamentarai?
Birželio 9 d. vyks Europos Parlamento (EP) rinkimai. Manoma, kad jie bus vieni svarbiausių ir reikšmingiausių per visą Europos Sąjungos (ES) istoriją.
Juk tiek Bendrija, tiek ir visas pasaulis susiduria su geopolitiškai įtempta situacija, su kiekviena diena augančia karo grėsme, ekonominėmis problemomis bei socialinių temų suskaldytos visuomenės iššūkiais.
Toks neužtikrintumas ekspertus verčia manyti, kad europiečiai šiuose EP rinkimuose prie balsadėžių pasirodys itin aktyviai, viliamasi, kad išimtimi netaps ir Lietuva.
Tačiau šiais metais mūsų šalyje EP rinkimai rengiami atskirai ir nesutama su prezidento rinkimų antruoju turu kaip 2019 m.
Tai yra perspėjimo signalas, leidžiantis manyti, kad nepaisant įtemptų nuotaikų, aktyvumas rinkimuose bus menkas.
Tačiau ir anksčiau Lietuvos piliečiai EP rinkimuose nedemonstravo stulbinamų aktyvumo rezultatų. To priežastys gali būti įvairios, tačiau dauguma – nesunkiai numanomos.
Į EP išrinkti politikai iškeliauja darbuotis į Briuselį, tad realių jo darbo vaisių rezultatų piliečiai nepastebi, nebent patys aktyviai tuo pasidomėtų.
Be to, galima manyti, kad vyrauja nuomonė, jog EP yra pernelyg biurokratizuotas, tad vienas europarlamentaras ar visi vienos šalies išrinkti EP nariai gali turėti labai ribotą įtaką.
Tačiau ar tai tiesa? Iki EP rinkimų likus kelioms savaitėms, bandome išsiaiškinti, kiek Lietuvos europarlamentarai iš tiesų turi galios ir ką gi jie tėvynės labui gali nuveikti Briuselyje.
Prieštaros dėl aktyvumo: kalbama apie susidomėjimą rinkimais, tačiau Lietuvoje nebalsuos net jaunimas iš miestų
ES mastu, 60 proc. respondentų teigia, kad juos domina birželį numatyti rinkimai, o tai yra 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš penkerius metus.
„Eurobarometro“ apklausos rezultatai atskleidė, kad labiausiai gyventojams rūpimos temos šiuose rinkimuose bus kova su skurdu, darbo vietų kūrimas, sveikatos sistema, taip pat gynyba ir saugumas.
„Eurobarometro“ rodo, kad didesnis susidomėjimas EP rinkimais pastebimas ir Lietuvoje. 87 proc. Lietuvos gyventojų ir vidutiniškai 81 proc. apklaustųjų ES mano, kad balsavimas šiuose rinkimuose dar svarbesnis, atsižvelgiant į dabartinę tarptautinę situaciją.
Lietuvos piliečių prioritetai EP rinkimuose yra ES saugumas ir gynyba (53 proc.), kova su skurdu ir socialine atskirtimi (46 proc.) bei parama ekonomikai ir naujų darbo vietų kūrimui (42 proc.).
Kita vertus, remiantis jau kitų apklausų duomenimis, beveik 36 proc. Lietuvos gyventojų neketina dalyvauti EP rinkimuose, o dar beveik 6 proc. nežino, kurią politinę pajėgą pasirinkti.
„Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad didžiausias balsuoti neketinančių respondentų skaičius – jaunimo nuo 18 iki 29 metų grupėje (41,7 proc.), susidomėjimo rinkimais stinga ir miestų, išsilavinusių piliečių tarpe.
Tie, kurie vis tik ketina išreikšti savo valią, dažniausiai nurodė ketinantys rinktis Lietuvos socialdemokratų partiją. Juos rinktųsi 15,9 proc. apklaustų gyventojų.
Antruoju dažniausiu pasirinkimu respondentai nurodė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovus. Partijai balsą atiduoti ketina 8,4 proc. apklaustųjų.
Eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus į rinkimus vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, apklausos duomenimis, palaikytų 7,8 proc. respondentų.
Kiek mažiau, 6,8 proc. apklaustų, nurodė ketinantys rinktis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, vedamą Aurelijaus Verygos.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK ) neseniai paskelbė pilnus, EP rinkimuose birželio 9 dieną dalyvauti turinčių partijų sąrašus, jų numerius.
Tai, kad lietuviai artėjančiuose EP rinkimuose balsuos vangiai signalizuoja pats faktas, kad rinkimai šiais metais vyks atskirai, o kai EP rinkimai vyko atskirai, prie balsadėžių atėjo vos apie 20 proc. gyventojų. 2009-aisiais EP rinkimų dieną balsą atidavė tik beveik 16 proc. gyventojų, dar keli procentai balsavo iš anksto[1].
2019 m. EP dalyvavo daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių ES piliečių ir tai buvo didžiausias aktyvumo rodiklis per pastaruosius 20 metų[2]. Lyginant su 2014 m. rinkimais, rinkėjų aktyvumas padidėjo 20 ES valstybių, įskaitant Lietuvą: 53 proc. lyginant su 47 proc.
Milijonai europiečių į savo balsą sudeda viltis dėl geresnės ateities
EP komunikacijos vadovas bei atstovas spaudai Jaume Duch sako, kad pagrindinis dalykas, kuris dabar rūpi rinkėjams – taika bei demokratija ir iššūkiai joms.
Vertindamas tikimybę, kad Lietuvoje ir kitose mūsų regiono šalyse rinkėjų aktyvumas gali būti rekordiškai žemas, J. Duch teigė suprantąs pagrindines to priežastis:
„Kartais mažosiose šalyse vyrauja nuomonė, kad taip, viską spręs didžiosios šalys, parlamentas yra parlamentas ir, žinoma, kad jame narių iš Vokietijos bus daugiau nei iš Lietuvos. Tačiau kiekvienas šių rūmų narys yra labai savarankiškas, turi labai daug galių ir gali daug padaryti. Galų gale kiekvienas narys turi vieną balso teisę. Tad, formuojant daugumą arba mažumą, svarbus kiekvienas narys“.
Tačiau kokios iš tiesų politikų galios EP? Juk visos ES valstybės narės renka savo atstovus. Rinkimų metu, jos privalo taikyti proporcinio atstovavimo sistemą, o išsamią EP rinkimų tvarką reglamentuoja nacionalinės nuostatos, kurios įvairiose šalyse gali skirtis.
Vietų paskirstymo ribos yra 5 proc. Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Vengrijoje, 4 proc. Austrijoje, Italijoje ir Švedijoje, 3 proc. Graikijoje ir 1,8 proc. Kipre. Kitos valstybės narės nėra nustačiusios ribos[3].
Daugumoje valstybių narių, išskyrus Vokietiją, Austriją, Belgiją, Maltą (16 metų) ir Graikiją (17 metų), balsavimo amžius yra 18 metų. Penkiose valstybėse narėse – Belgijoje, Bulgarijoje, Liuksemburge, Kipre ir Graikijoje – balsavimas yra privalomas.
Išrinkti EP nariai priima sprendimus dėl visų ES išlaidų, dalyvauja priimant teisės aktus kartu su ES Taryba, kuri vienija valstybių narių ministrus. EP taip pat vykdo plačius priežiūros įgaliojimus, gali raštu ar žodžiu pateikti klausimus vykdomajai valdžiai, gali priimti Europos piliečių peticijas, sudaryti tyrimo komitetus, pareikšti nepasitikėjimą Komisija.
Europos Komisijos (EK) pirmininkas irgi renkamas EP balsų dauguma: ne mažiau kaip 361 balsu iš 720 naujai išrinktų Europos Parlamento narių. ES valstybių ir vyriausybių vadovai turi siūlyti kandidatą iš tos politinės partijos, kuri po EP rinkimų užėmė pirmąją vietą, gretų.
Naujai išrinkti EP nariai yra skirstomi į politines grupes pagal jų politinę kryptį. Šiuo metu parlamentą sudaro septynios frakcijos. Nacionalinės partijos, iš kurių kilę EP nariai, taip pat gali būti prijungtos prie Europos politinių partijų, o šis statusas leidžia joms gauti europines subsidijas. Tiesa, EP nariai gali nuspręsti nepriklausyti politinei frakcijai: tokiu atveju jie vadinami nepriklausomais nariais.
Lietuviai EP – mažiausiai aktyvūs
Lietuva EP turi 11 atstovų. Tai konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Liudas Mažylis, „valstiečiai“ Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas, socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Valdemaras Tomaševskis, „darbietis“ Viktoras Uspaskichas, liberalas Petras Auštrevičius ir su rinkimų sąrašu į EP patekusi Aušra Maldeikienė.
Tačiau jie kalnų Briuselyje nenuvertė. Baigiantis šio EP kadencijai paaiškėjo, kad pagal politines iniciatyvas Lietuvos europarlamentarai buvo vangiausi ir pasyviausi[4]. Lietuviai mažiausiai dalyvavo rengiant teisės aktus tiek kaip pagrindiniai, tiek kaip „šešėliniai“ pranešėjai, o lyginant vidutinį aktyvumą, darbščiausi buvo mažesnių Bendrijos narių politikai – Liuksemburgo, Suomijos, Portugalijos[5].
Tad kodėl matome tokią situaciją, jog tam tikrų galių EP nariai turi, rinkimuose dalyvauja noriai ir aktyviai, tačiau gavę postą, parlamente nieko neveikia? Juk sąlygos dirbti EP sudaromos itin palankios, jau vien ko verta didelė alga.
Darbas EP yra itin dosniai apmokamas. Kaip nurodyta EP narių statute, visi EP nariai gauna vienodą atlyginimą, kuris yra lygus 38,5 proc. ESST teisėjo bazinio darbo užmokesčio.
Remiantis 2023 m. liepos 1 d. duomenimis, EP nario mėnesinis atlyginimas yra 10 075,18 EUR bruto ir 7 853,89 EUR neto, atskaičius ES mokesčius ir draudimo įmokas. Šios lėšos yra gaunamos iš Parlamento biudžeto. Tačiau dėl to, kad ES valstybės-narės gali nustatyti papildomus nacionalinius mokesčius, galutinė grynoji suma priklauso nuo EP nario kilmės šalies apmokestinimo tvarkos. Be to, galime ir palyginti: remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kas mėnesį uždirba 6189 EUR.
Be to, pagal EP narių statuto 14 straipsnį, buvę Parlamento nariai turi teisę gauti pensiją, kai jiems sukanka 63 metai. Ji lygi 3,5 proc. jų atlyginimo už kiekvienus pilnus tarnybos metus ir po vieną dvyliktąją jo dalį už kiekvieną pilną mėnesį, tačiau iš viso ne daugiau kaip 70 proc. Pensijų išlaidos padengiamos iš ES biudžeto.
Tačiau net ir tai dar ne visi pinigai, kuriuos gauna europarlamentarai. Papildomai mokama bendrųjų biuro išlaidų išmoka, kuri gali siekti iki kelių tūkstančių eurų per mėnesį. EP nariai, kai dalyvauja posėdžiuose Strasbūre ar Briuselyje, taip pat gauna kelis šimtus eurų siekiančius dienpinigius. Kiekvienas EP narys gali turėti ir iki trijų padėjėjų, akredituotų Briuselyje, ir neribotą skaičių padėjėjų savo šalyje. EP narys taip pat gali turėti apmokamų arba neapmokamų stažuotojų.
Vis tik, tokios dosnios finansinės paskatos veikti ir rodyti didelį aktyvumą EP lietuvių neįkvepia. Vertinant kadencijos metu fiksuotą aktyvumą per plenarines diskusijas, P. Auštrevičius yra lyderis, pasižymėjęs 126 kartus. V. Blinkevičiūtė plenarinėse diskusijoje pasisakė 75 kartus, R. Juknevičienė – 61, A. Kubilius – 109. Tačiau S. Jakeliūnas EP kalbėjo vos 3 kartus, A. Maldeikienė – vos 2.
