Europos Parlamento istorija: nuo Bendrosios Asamblėjos iki 720 narių
- EP pradžia – 1952 m. rugsėjo 10 d., kai Strasbūre susirinko 78 narių Bendroji Asamblėja; pavadinimas „Europos Parlamentas“ – nuo 1962 m.
- Pirmieji tiesioginiai rinkimai – 1979 m., išrinkta 410 narių; dabar – 720.
- Galias didino sutartys: Bendrasis Europos aktas, Mastrichtas, Amsterdamas, Lisabona (2009).
- Lietuva EP atstovaujama nuo 2004 m.; nuo 2022 m. EP pirmininkė – Roberta Metsola.
Ši dalis – 77.lt Europos Parlamento gido dalis. Ją parengė 77.lt DI redakcija pagal šaltinius, kurie nurodyti straipsnio pabaigoje.
Europos Parlamentas (EP) prasidėjo kaip 78 narių patariamoji asamblėja, kurią sudarė šešių šalių parlamentų deleguoti politikai. Šiandien tai 720 narių parlamentas, renkamas tiesiogiai 27 valstybėse. Jis priima ES įstatymus lygiomis teisėmis su valstybių vyriausybėmis. Šioje Europos Parlamento gido dalyje papasakosime, kaip per daugiau nei 70 metų keitėsi EP galios ir dydis, kas jam vadovavo ir kaip EP istorijoje atsirado Lietuva.
EP istorija svarbiausiomis datomis
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1952 | Rugsėjo 10 d. Strasbūre susirenka Europos anglių ir plieno bendrijos Bendroji Asamblėja. 78 narius skiria šešių valstybių parlamentai, pirmininkas – belgas Paulas Henri Spaakas. |
| 1958 | Įsigaliojus Romos sutartims, asamblėja tampa bendra trims bendrijoms, narių – 142. Pirmininku išrenkamas Robertas Schumanas. |
| 1962 | Asamblėja pasivadina Europos Parlamentu. |
| 1970–1975 | Biudžeto sutartys suteikia EP teisę tvirtinti bendrijų biudžetą ir jį atmesti. |
| 1979 | Birželio 7–10 d. – pirmieji tiesioginiai rinkimai. Išrenkama 410 narių, pirmininke tampa prancūzė Simone Veil, pirmoji moteris šiose pareigose. |
| 1986 | Bendrasis Europos aktas įveda bendradarbiavimo procedūrą: EP pirmą kartą gali realiai keisti įstatymus. |
| 1988 | Įsteigiama Sacharovo premija už minties laisvę. |
| 1993 | Mastrichto sutartis įveda bendro sprendimo procedūrą: kai kuriose srityse EP tampa lygiaverčiu Tarybai įstatymų leidėju. |
| 1999 | Amsterdamo sutartis išplečia bendro sprendimo sritis. Kovą atsistatydina Jacques'o Santerio Komisija, nes EP grasino jai pareikšti nepasitikėjimą. |
| 2004 | Didžiausia ES plėtra: į EP atvyksta 10 naujų šalių, tarp jų ir Lietuvos, atstovai. Narių – 732. |
| 2009 | Lisabonos sutartis: bendro sprendimo procedūra tampa įprasta teisėkūros procedūra, EP renka Komisijos pirmininką ir tvirtina visą ES biudžetą kartu su Taryba. Įsigalioja EP narių statutas ir vienoda alga. |
| 2014 | Pirmą kartą taikomas pagrindinių kandidatų principas: Komisijai vadovauja didžiausios frakcijos kandidatas Jeanas Claude'as Junckeris. |
| 2020 | Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, EP sumažėja nuo 751 iki 705 narių. |
| 2024 | Išrenkamas 720 narių Parlamentas. Pirmininke perrenkama Roberta Metsola. |
Nuo patariamosios asamblėjos iki įstatymų leidėjo
Pirmaisiais dešimtmečiais EP buvo tik konsultacinė institucija. Taryba privalėjo jo išklausyti, bet galėjo nuomonės nepaisyti. Pirmąsias realias galias Parlamentas gavo per biudžetą. 1970 ir 1975 m. sutartys leido jam tvirtinti bendrijų biudžetą, ir 1979 m. gruodį EP jį atmetė pirmą kartą.
Lūžis įvyko po tiesioginių rinkimų. Turėdamas tiesioginį rinkėjų mandatą, Parlamentas nuosekliai siekė daugiau galių, ir kiekviena nauja ES sutartis jų pridėdavo. Bendrasis Europos aktas leido EP keisti įstatymų projektus, Mastrichto sutartis – kai kuriose srityse juos blokuoti, o Lisabonos sutartis padarė EP lygiaverčiu Tarybai dauguma klausimų. Šiandien be EP pritarimo neįsigalioja nei didžioji dalis ES įstatymų, nei biudžetas, nei prekybos sutartys. Kaip tai veikia praktiškai, aiškiname dalyje „Ką veikia Europos Parlamentas“.
Svarbus ir Parlamento vaidmuo prižiūrint Komisiją. 1999 m. Jacques'o Santerio Komisija atsistatydino dar prieš EP balsavimą, kai nepriklausomi ekspertai nustatė netinkamo valdymo atvejų. Nuo tada EP klausymai komisarų kandidatams nėra formalumas: per juos kai kurie kandidatai buvo priversti pasitraukti.
Kodėl Strasbūras, Briuselis ir Liuksemburgas
Trijų darbo vietų sistema susiklostė istoriškai. Strasbūre, Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo simbolyje, nuo 1952 m. rinkosi asamblėja. Liuksemburge įsikūrė administracija, o Briuselyje, kur dirba Komisija ir Taryba, ilgainiui ėmė posėdžiauti komitetai. 1992 m. Edinburgo sprendimas ir vėliau ES sutartys įtvirtino Strasbūrą kaip oficialią būstinę, kurioje turi vykti 12 plenarinių sesijų per metus. Pakeisti tai galima tik vieningu visų valstybių sprendimu, todėl kasmėnesinės kelionės tęsiasi, nepaisant išlaidų ir kritikos.
Lietuva Europos Parlamente
Lietuva stojimo į ES sutartį pasirašė 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose. Dar iki narystės į EP buvo deleguoti stebėtojai iš Seimo. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus ES nare, 2004 m. birželio 13 d. vyko pirmieji EP rinkimai, kuriuose išrinkti 13 Lietuvos atstovų. Tarp jų buvo Nepriklausomybės atkūrimo vadovas Vytautas Landsbergis. Kaip keitėsi Lietuvos delegacijos ir rinkėjų aktyvumas, rasite dalyje „Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje“.
Lietuvos atstovai ypač aktyviai kėlė istorinės atminties ir saugumo klausimus. 2009 m. balandžio 2 d. EP priėmė rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo, kuria rugpjūčio 23-ioji paskelbta visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimo diena. Šią iniciatyvą rėmė V. Landsbergis ir kiti Baltijos šalių bei Vidurio Europos atstovai. Vėlesniais metais Lietuvos europarlamentarai nuolat buvo tarp rezoliucijų dėl Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos autorių.
Europos Parlamento pirmininkai nuo 1979 m.
| Kadencija | Pirmininkas | Šalis |
|---|---|---|
| 1979–1982 | Simone Veil | Prancūzija |
| 1982–1984 | Piet Dankert | Nyderlandai |
| 1984–1987 | Pierre Pflimlin | Prancūzija |
| 1987–1989 | Henry Plumb | Jungtinė Karalystė |
| 1989–1992 | Enrique Barón Crespo | Ispanija |
| 1992–1994 | Egon Klepsch | Vokietija |
| 1994–1997 | Klaus Hänsch | Vokietija |
| 1997–1999 | José María Gil-Robles | Ispanija |
| 1999–2002 | Nicole Fontaine | Prancūzija |
| 2002–2004 | Pat Cox | Airija |
| 2004–2007 | Josep Borrell | Ispanija |
| 2007–2009 | Hans-Gert Pöttering | Vokietija |
| 2009–2012 | Jerzy Buzek | Lenkija |
| 2012–2017 | Martin Schulz | Vokietija |
| 2017–2019 | Antonio Tajani | Italija |
| 2019–2022 | David Sassoli | Italija |
| nuo 2022 | Roberta Metsola | Malta |
Pirmininkas renkamas dvejiems su puse metų, todėl per vieną kadenciją dažniausiai būna du pirmininkai. Jerzy Buzek buvo pirmasis EP pirmininkas iš 2004 m. ES įstojusių šalių. Roberta Metsola, išrinkta būdama 43 metų, tapo jauniausia EP pirmininke ir trečiąja moterimi šiose pareigose.
Sacharovo premija
1988 m. EP įsteigė Sacharovo premiją už minties laisvę, pavadintą sovietų disidento ir Nobelio taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo vardu. Pirmieji laureatai buvo Nelsonas Mandela ir sovietų disidentas Anatolijus Marčenka. Vėliau premija skirta, pavyzdžiui, Aung San Suu Kyi, Kofi Annanui, Baltarusijos demokratinei opozicijai (2020 m.) ir Ukrainos žmonėms (2022 m.). Šiandien premijos dydis – 50 000 €. Daugiau – Sacharovo premijos temoje.
Daugiau gide
Dažniausi klausimai
Kada įkurtas Europos Parlamentas?
Jo pirmtakė, Europos anglių ir plieno bendrijos Bendroji Asamblėja, pirmą kartą susirinko 1952 m. rugsėjo 10 d. Strasbūre. Europos Parlamentu ji pasivadino 1962 m.
Kada vyko pirmieji tiesioginiai EP rinkimai?
1979 m. birželio 7–10 d. Tada devyniose šalyse išrinkta 410 narių.
Kas buvo pirmasis tiesiogiai išrinkto EP pirmininkas?
Prancūzė Simone Veil (1979–1982), pirmoji moteris šiose pareigose.
Nuo kada Lietuva turi atstovų Europos Parlamente?
Nuo 2004 m. Pirmieji EP rinkimai Lietuvoje vyko 2004 m. birželio 13 d., išrinkta 13 atstovų. Iki tol Seimas buvo delegavęs stebėtojų.
Kodėl Europos Parlamentas dirba Strasbūre ir Briuselyje?
Strasbūras yra istorinė ir sutartimis įtvirtinta oficiali EP būstinė, kur vyksta 12 plenarinių sesijų per metus. Briuselyje dirba komitetai ir frakcijos, nes ten įsikūrusios kitos ES institucijos. Pakeisti tai galima tik visoms ES šalims vienbalsiai sutarus.
Kiek narių buvo Europos Parlamente?
1952 m. – 78, 1979 m. – 410, daugiausia – 785 (2007–2009 m.), po „Brexito“ 2020 m. – 705, nuo 2024 m. – 720.
Kas yra Sacharovo premija?
EP premija už minties laisvę, teikiama nuo 1988 m. žmogaus teisių gynėjams. Jos dydis – 50 000 €.
Šaltiniai
- Faktų apie Europos Sąjungą suvestinės: Europos Parlamentas – istoriniai faktai
- Europos Parlamentas: Parlamento galios
- Faktų apie Europos Sąjungą suvestinės: Europos Parlamentas – įgaliojimai
- Europos Parlamentas: Sacharovo premija
- Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo (2009 m. balandžio 2 d.)
- Visuotinė lietuvių enciklopedija: Europos Parlamentas
Prisijunk, kad komentuotum
Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.