Europos Parlamentas pritarė griežtesnei migracijos politikai ir migrantų grąžinimo centrams
Kovo 26 dieną Europos Parlamentas balsavo už naujas migracijos taisykles, kurios leidžia kurti migrantų grąžinimo centrus už Europos Sąjungos ribų. Už sprendimą balsavo 389 parlamentarai, prieš buvo 206, dar 32 susilaikė. Šis balsavimas atvėrė kelią tolesnėms deryboms su valstybėmis narėmis.
Pagal siūlomą modelį, į šiuos centrus būtų siunčiami migrantai, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti. Ten jie būtų laikomi, kol būtų grąžinti į savo kilmės šalis. Taip siekiama pagreitinti procesą, kuris iki šiol veikė lėtai ir neefektyviai.
Numatoma ir griežtesnė atsakomybė tiems, kurie atsisako išvykti. Tokiems asmenims gali būti taikomas sulaikymas ar draudimas vėl atvykti į Europos Sąjungą. Tai rodo aiškų politinį posūkį link griežtesnės migracijos kontrolės.
Pagrindinės valstybės stumia šią kryptį, tačiau kyla klausimų dėl veiksmingumo
Šią politiką aktyviausiai palaiko kelios ES valstybės, tarp jų Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija ir Graikija. Šios šalys jau pradėjo derybas su trečiosiomis valstybėmis, daugiausia Afrikoje, dėl tokių centrų steigimo. Tikslas – sumažinti spaudimą ES viduje ir efektyviau vykdyti grąžinimus.
Vis dėlto ne visos šalys vertina šį modelį vienodai. Prancūzija ir Ispanija kelia abejonių dėl tokios sistemos veiksmingumo. Skeptikai svarsto, ar tokie centrai realiai sumažins migracijos srautus ir ar jie bus įgyvendinami be didelių teisinių kliūčių.
Ankstesni bandymai rodo, kad rizikų yra. Jungtinė Karalystė atsisakė migrantų perkėlimo į Ruandą plano po ilgų teisinių ginčų. Italijos projektas steigti centrus Albanijoje taip pat susidūrė su sunkumais ir iki šiol veikia ribotai.
Dešiniųjų partijų, įskaitant AfD, įtaka tampa vis labiau matoma
Šis sprendimas išryškino ir platesnį politinį poslinkį Europoje. Balsavimą palaikė centro dešinės ir dešiniosios politinės jėgos, kurios jau kurį laiką siekia griežtesnės migracijos politikos. Tarp jų – ir Vokietijos AfD, kuri nuosekliai pasisako už spartesnius grąžinimus ir aiškesnę kontrolę.
Derybose dėl teisės akto formuluočių dalyvavo skirtingų politinių grupių atstovai. Skelbiama, kad dalis dešiniųjų siūlymų buvo įtraukti į galutinį tekstą, o tai rodo jų augančią įtaką. Tai taip pat atspindi platesnę tendenciją, kai migracijos klausimai vis dažniau sprendžiami griežtesne kryptimi.
Kritikai įspėja apie galimas rizikas. Tarptautinio gelbėjimo komiteto atstovė Marta Welander teigė: „Jie bus įkurti už ES teritorijos ribų, kur politikai negali garantuoti, kad bus užtikrintos žmonių teisės.“ Nepaisant to, sprendimas rodo aiškią kryptį – migracijos politika Europoje griežtėja, o dešiniųjų balsas šioje diskusijoje tampa vis svarbesnis.
