K. Švabo forumas reikalauja, kad vyriausybės kuo greičiau panaikintų grynuosius

Iš WEF – perspėjimas vyriausybėms dėl grynųjų likimo

Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) galingųjų siekiai sukurti ateitį, kurioje žmogus negalės turėti jokios privačios nuosavybės ir gyvens visiškai suskaitmenintoje visuomenėje, tampa realybe. Dabar WEF atvirai ragina valstybių vyriausybes atsisakyti grynųjų ir kurti savas centrinio banko skaitmenines valiutas. Tai pirmas toks viešas organizacijos raginimas žengti keliu, apie kurio grėsmę kritikai kalba ne vienerius metus.

Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) jau ne vienerius metus žaidžia su idėja, jog jau netolimoje ateityje grynųjų pinigų visiškai atsisakysime, mokėjimai taps 100 proc. skaitmenizuoti, o mes patys tapsime visuomenės be popierinių banknotų ir monetų, nariais.

Tokios idėjos šalininkai teigia, kad finansų skaitmeninimas gali padidinti patogumą, efektyvumą ir saugumą, kartu sumažinant su grynaisiais pinigais susijusią riziką, pavyzdžiui, jų padirbinėjimą ir vagystes. Kalbama ir apie finansinę įtrauktį, kuri suteikia galimybę naudotis bankų paslaugomis gyventojams, neturintiems banko sąskaitų.

Kita vertus, WEF planams nepritaria tie, kurie reiškia susirūpinimą dėl it ant mielių augančios organizacijos įtakos ir galios bei numanomų siekių kontroliuoti globalią visuomenę. Be to, atsižvelgiama ir į klausimus, susijusius su privatumu, priklausomybe nuo skaitmeninių technologijų ir kibernetiniu saugumu.

Tačiau kritika nėra įvertinama rimtai pačiame WEF ir jo įkūrėjo Klauso Švabo rate, mat dabar organizacija jau atvirai ragina Vakarų valstybes „skubiai“ uždrausti grynuosius pinigus. Apie tai diskutuota praėjusią savaitę vykusiame „Vasaros Davoso“ renginyje, kuriame WEF paragino pasaulio lyderius pradėti sparčiai diegti CBDC arba centrinių bankų skaitmenines valiutas.

WEF aktyviai remia CBCD, kuri perduoda žmogaus kontrolę bankams ir valdžiai

CBDC yra skaitmeninės nacionalinių valiutų versijos, kuriomis siekiama sukurti bendrą skaitmenizuotų pinigų sistemą, tačiau šios idėjos kritikai teigia, kad skaitmeninė valiuta perduos visą finansinę žmonių gyvenimo kontrolę centriniams bankams ir vyriausybėms^[1]. 

Tačiau WEF, kaip vieną iš svarbių CBDC įvedimo motyvų, įvardija „visuomenės be grynųjų pinigų plėtrą“.

„Dėmesys skiriamas grynųjų pinigų naudojimo mažinimui, skaitmeninių mokėjimų skatinimui ir finansinio raštingumo didinimui, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas ir didinamas efektyvumas, kartu derinant privatumo problemas“, – teigiama naujausioje WEF ataskaitoje.

Nors ataskaitoje nėra tiksliai nurodoma, kaip bus sprendžiamas privatumo klausimas, praėjusią savaitę vykusioje WEF konferencijoje atkreiptas dėmesys į ateitį, kai grynieji fiziniai pinigai taps visiška atgyvena.

Ekonomikos profesorius, dažnai dalyvaujantis įvairiuose WEF renginiuose, Esvaras Prasadas kalba apie CBDC dvilypumą. Jis pastebi potencialią naudą, bet taip pat perspėja dėl galimų pavojų.

„Esame ties fizinės valiutos išnykimo riba. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame jūsų pinigai turi galiojimo terminą arba yra pritaikyti taip, kad už juos būtų galima pirkti tam tikras prekes, o kitas aiškiai draudžiama“, – sako jis.

Pasak eksperto, jei būtų atsižvelgiama į moralią finansinę aplinką, vyriausybės galėtų sukurti šias skaitmenines valiutas su galimybe nustatyti jų galiojimo terminą ir nurodyti, kam jos gali būti naudojamos ir kam ne.

„Galimas pavyzdys, kai vyriausybė sprendžia, kad centrinio banko pinigų vienetai gali būti naudojami tam tikriems daiktams įsigyti, bet ne kitiems daiktams, kurie, jos manymu, yra mažiau pageidaujami, pavyzdžiui, šaudmenims, narkotikams, pornografijai ar panašiai“, – aiškina ekspertas.

Europos Sąjunga aktyviai juda link skaitmeninio euro įteisinimo

Tarsi išgirdus WEF raginimą pereiti prie CBDC praėjusią savaitę Europos Sąjunga (ES) ir Europos Komisija (EK) uždegė žalią šviesą galimybei toliau plėtoti skaitmeninio euro projektą. Siekis sukurti skaitmeninę bendros valiutos versiją prasidėjo dar 2020 m., kai pati Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde pasiūlė šią idėją.

Skaitmeninio euro entuziastai sako, kad jis papildys grynuosius pinigus ir užtikrins, kad ECB neliks spragos, kurią galėtų užpildyti privatūs, dažniausiai ne Europos, dalyviai ir kiti centriniai bankai. Kritikai abejoja skaitmeninio euro reikalingumu, bankai įspėja apie didelę riziką, o paties ECB atliktas tyrimas parodė, kad visuomenė nerimauja dėl mokėjimų privatumo.

Nepaisant dviprasmiškų nuotaikų, praėjusį trečiadienį EK paskelbė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasis ECB galėtų įvesti skaitmeninį eurą. Galutiniam teisės aktui turi pritarti 27 ES valstybės narės ir Europos Parlamentas, tai gali būti svarstoma jau artėjantį rudenį, o Briuselio pareigūnai tikisi, kad skaitmeninis euras apyvartoje pasirodys jau 2027 m^[2].

Remiantis pasiūlymo projekte nurodyta medžiaga, Komisija pažymi, kad skaitmeninio euro „ilgalaikė nauda viršija jo sąnaudas“ ir įspėja, kad „nesiimant veiksmų, sąnaudos potencialiai gali būti labai didelės“.

EK taip pat skelbia, kad skaitmeninei valiutai bus suteiktas teisėtos mokėjimo priemonės statusas, o tai reiškia, kad ji turi būti priimama kaip atsiskaitymo priemonė.

Tiesa, ECB laukia daug ir sunkaus darbo tam, kad skaitmeninio eura nauda būtų įtikinti patys europiečiai. Viešosios konsultacijos parodė, kad svarbiausias prioritetas, kalbant apie skaitmeninį eurą, yra privatumas. Siekdamas nuraminti žmonių baimes, ECB pabrėžė, kad nesistengs kontroliuoti, kaip žmonės gali leisti skaitmeninę valiutą, ir nenaudos jos asmenų stebėjimui, kaip, kritikų teigimu, yra Kinijoje.

„ECB nenustatys jokių apribojimų, kur, kada ir kam žmonės gali atsiskaityti skaitmeniniu euru“, – sausio mėnesį sakė ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta.

Naujausiame projekte EK taip pat akcentuoja, kad skaitmeninis euras „bus sukurtas taip, kad mokėjimo paslaugų teikėjai“ ir ECB kuo mažiau tvarkytų asmens duomenis, tačiau tokie pažadai daugelio idėjos kritikų ir toliau neįtikina.

Pinigų ir mūsų ateitis - tik skaitmeninė

Neseniai ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė paskelbė, jog organizacija šiuo metu „kuria pasaulinę CBDC platformą“, kuri bus privaloma visiems pasaulio piliečiams. Jei tokie planai būtų įgyvendinti, ilgainiui visi pasaulio gyventojai privalėtų naudoti CBDC tam pritaikytoje platformoje.

Iš tiesų, remiantis naujais „Juniper Research“ duomenimis, CBDC vertė pasaulyje smarkiai augs nuo 100 mln. dolerių šiandien, iki 213 mlrd. dolerių 2030 m^[3]. Australija, Kinija, Tailandas, Brazilija, Indija, Pietų Korėja ir Rusija jau turi bandomuosius projektus arba šiais metais pradės pirmines programas.

Iki 2030 m. Anglijos bankas ir Jungtinės Karalystės iždas planuoja paleisti skaitmeninį svarą sterlingų arba „britkoiną“ CBDC. Net ir be papildomo WEF raginimo, Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Atlantic Council“ duomenimis, 114 šalių, kuriose sukuriama 95 proc. pasaulio BVP, tiria galimybę steigti skaitmeninės valiutos programas.

Pavyzdžiui, JAV vadovaujant prezidentui Joe Bidenui, Baltieji rūmai ir Federalinis rezervų bankas irgi padėjo pagrindus skaitmeninio dolerio sukūrimui. Dar 2022 m. kovą J. Bideno administracija išleido įsakymą, kuriuo daugeliui federalinių agentūrų nurodyta kovoti su skaitmeninei valiutai ateityje konkurentu tapti galinčiu bitkoinu ir kitomis kriptovaliutomis.

Tuomet taip pat užsibrėžta ištirti galimą centrinio banko skaitmeninės valiutos sukūrimo mechanizmą. 2022 m. rugsėjį Baltieji rūmai paskelbė apie skaitmeninių valiutų ataskaitų užbaigimą ir pristatė JAV CBDC sistemos politinius tikslus. Būtent tuomet prasidėjo aktyvesni darbai: J. Bidenas nurodė Nacionalinės ekonomikos tarybos, Nacionalinio saugumo tarybos, Mokslo ir technologijų politikos biuro ir Iždo departamento vadovybei reguliariai susitikti su Federaliniu rezervų banku.

Pagal įvairius J. Bideno administracijos ir Federalinės rezervų sistemos pateiktus CBDC pasiūlymus, skaitmeninis JAV doleris būtų programuojamas, atsekamas ir skirtas įvairiems socialiniams tikslams, pavyzdžiui, finansinei įtraukčiai skatinti. Jis taip pat būtų skirtas padėti pereiti prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio, turėtų gerinti aplinkosauginę situaciją.

Dalis skaitmeninių valiutų kritikų teigia, kad pinigų skaitmenizavimas ilgainiui visą pasaulį prives prie situacijos, kuri jau ne vienerius metus yra pastebima Kinijoje. Šios šalies komunistų partija jau ne vienerius metus kuria socialinio kredito reitingo sistemą, kuri talkina valdžiai stebint piliečių elgesį, veiklą, atsidavimą partijai.

2014 m. pirmą kartą paskelbta socialinio kredito sistema yra itin svarbi socialistinės rinkos ekonomikos sistemos ir socialinio valdymo sistemos sudedamoji dalis. Sprendimus dėl reitingų priima Kinijos ekonomikos planavimo grupė, Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NDRC), Kinijos liaudies bankas ir Kinijos teismų sistema.

Sistema gali būti naudojama ne tik atskiriems žmonėms, bet ir įmonėms bei vyriausybinėms organizacijoms. Tiesa, labiausiai kontroliuoti ji gali pavienius piliečius.

Stebima žmonių kredito istorija ir sąskaitų apmokėjimas, vertinama, kaip asmuo atlieka savo darbines pareigas, stebimos žmogaus asmeninės charakteristikos, elgesys, kasdienė veikla ar net hobiai. Įvertinti palankiai, gauna įvairių privilegijų, pavyzdžiui, gali greičiau gauti paskolą. „Prasikaltę“ negali skristi lėktuvu ar važiuoti traukiniu.

Kitos šalys taip pat vis dažniau ima kopijuoti šią kinų sistemą. Pavyzdžiui, Rusija elektroniniu būdu kvietimus į karinį komisariatą siunčia nepalankiems asmenims, kurie daugiau ar mažiau, tačiau drįsta kritikuoti ar priešintis Kremliui ir jo politikai.

Žvelgiant į vis dažnesnius raginimus pereiti prie skaitmeninės valiutos, visiškai pagrįsta rūpintis tuo, ką tai reikš globaliai visuomenei. Tikriausiai, jog būtų pernelyg naivu tikėtis, kad pritaikius skaitmeninius pinigus, bėgant metams, JAV, Jungtinėje Karalystėje ar ES nepradėtų veikti ir skirtinga socialinio kredito sistema. O tai yra ateitis, kurios bijo daugelis.