Socialinė Kinijos kreditų sistema verčia baimintis dėl ateities

Šiandienos realybė gali priminti fantastinio filmo scenarijų

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame jūsų galimybės, laisvės ir socialinis bei ekonominis statusas būtų vertinami balų sistemoje, taip suteikiant jums įvairias privilegijas, arba visiškai priešingai, uždraudžiant tokius įprastinius veiksmus kaip automobilio vairavimas ar lėktuvo bilieto įsigijimas. Skamba kaip kvailystė ir išsigalvojimai, o gal lyg mokslinė fantastika?

Iš ties, tai vienos itin populiaraus britų serialo „Juodasis veidrodis“ (angl. Black mirror) serijos scenarijus, tačiau, kad ir kaip keista, tokia realybė ir asmeninio kredito praktika jau pradėta plėtoti komunistinėje Kinijoje.

Ši naujai vystoma Kinijos socialinių kreditų sistema ne kartą lyginta su distopinių, mokslinės fantastikos autorių veikalais ir gali būti sunkiai įsivaizduojama realiame gyvenime, tačiau ši visuomenės elgesio stebėsenos naujiena anaiptol neišgalvota ir kelia vis daugiau klausimų bei pavojų žmogaus laisvei, o kartu, verčia susimąstyti ar taip atrodys visų mūsų ateitis.

Kasdienio gyvenimo veiksmai yra vertinami ir paverčiami socialiniu kreditu

Paprastai tariant, Kinijos socialinių kreditų sistema yra duomenų bazių ir valdžios iniciatyvų derinys, kuris leidžia stebėti ir vertinti asmenų, įmonių ar vyriausybės pareigūnų patikimumą^[1]. Turimas geras reitingas gali pasiūlyti tokias privilegijas kaip prioritetinę pagalbą sveikatos klausimais ar būsto lengvatas, tuo tarpu neigiamas įvertinimas gali įteikti visą pluoštą draudimų: asmeniui gali būti neleidžiama nusipirkti traukinio bilietą ar mokytis vairuoti.

Žmonių veiksmai ir poelgiai vertinami - už „gerą‘‘ darbą gaunami papildomi taškai, už „blogą‘‘ – jų netenkama. Kaip skelbia scmp.com, šias duomenų bazes valdo  Kinijos Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NDRC), šalies bankas ir teisėsaugos sistema.

Didžioji dalis duomenų surenkami gana tradiciniu būdu: stebimi finansai, nusižengimai ir teistumo išrašai, administraciniai raštai ir įsipareigojimai, prisideda ir trečiųjų šalių duomenys, pavyzdžiui, kredito platformų pateikiama informacija.

Ne paslaptis, kad Kinijos vyriausybė plačiai taiko ir vaizdo stebėjimo kamerų praktiką, kai realiuoju laiku perduodami duomenys transliuoja ne tik galimą nusikalstamą veiką, bet ir eilinių žmonių kasdienybę, pavyzdžiui kelionę į prekybos centrą ar parką.

Griežtai valdomoje komunistinėje šalyje, kredito idėja kilo dar 2007-ais, tačiau išbandyti ją tikėtasi žymiai ankščiau. Vis tik, Kinijos liaudies taryba 2014-ais pristatė detalų  planą, apimantį individualių asmenių, įmonių, socialinių ryšių, kontaktų ir teisinių veiklų vertinimą. Buvo viliamasi, kad sistemą pavyks paleisti jau 2020-ais, tačiau kol kas norėto proveržio nesulaukta ir pokyčiai nukeliami į ateitį^[2].

Kai kurios 2014-ais pasiūlyto veiksmų plano dalys jau veikia, tačiau vientisos socialinių kreditų sistemos įdiegimas dar nebaigtas. Individualios, vietos valdžios institucijos turi savąją socialinių įrašų sistemą, tačiau jos veikia individualiai ir nėra paruoštos suderinimui, o neoficialios, privačių įmonių įrašų sistemos, nepripažįstamos nacionaliniu mastu, todėl turi būti modifikuotos pagal reikiamus standartus.

Iš tiesų, kreditai ar tiesiog vertinimo sistema, nėra naujiena net kasdienėje mūsų praktikoje. Daugelis mūsų, norėdami gauti bankinę paskolą, turime pasitikrinti savo kredito įvertinimą. Naudodamiesi pavežėjų paslaugomis, mes įvertiname savo vairuotojus, jų elgesį ir kelionės kokybę, panašiai ir su maisto pristatytojais į namus. Tai nėra naujiena, tačiau Kinijos socialinių kreditų sistema peržengia įprastinių praktikų normas ir verčia stebėtis šalies planais ir šios užgaidos tikraisiais kėslais.

Oficialiai eskaluojama, kad ši idėja, kurta vertinti piliečių elgesį ir poelgius, skatins pasitikėjimą – tiek visų piliečių visuomenėje, tiek valdžia ir jos pareigūnais bei politika^[3]. Vis tik, tai sunku įsivaizduoti realybėje.

Pagautas ne per perėją žingsniuojantis žmogus ar garsiai muzikos traukinyje klausantis paauglys įprastai gautų įspėjimą ar baudą, šiuo atveju – jis praras savojo vertinimo taškus, o tai lems, kai kurių laisvių atėmimą, pavyzdžiui, jis nebegalės užsisakyti skrydžio ar traukinio bilieto. Kol kas, tai atrodo lyg siurrealistinis scenarijus, galimas tik fantastiniuose filmuose, tačiau jeigu ši praktika išties bus imta taikyti ir veiks sėkmingai, tai gali būti visiškai unikalus sprendimas, o ateityje – galbūt ir pasauline tendencija.  

Vis tik, šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas užtikrinti, kad sistema tinkamai veiktų nacionaliniu mastu. Kaip rašo wired.co.uk, planuojama, kad verslo įmonėms bus suteiktas vieningas kreditas, tuo tarpu privatiems asmenims – susietas su jų asmens kodu.

Taip valdžia galimai išskaičiuos kreditus už „blogą" elgesį – kelių eismo taisyklių pažeidimus, kitus rimtus nusikaltimus, skolas. Gauti papildomų taškų taps įmanoma už „gerą" elgesį – aukojimą labdarai, savanorystę, pagalbą seniems kaimynams.

Žinoma, šie elgesio modeliai turės būti arba stebimi vaizdo kamerų, arba pranešami kitų visuomenės narių ar pareigūnų. Jei Kinijos valdžia pasieks susitarimą su privačių verslo įmonių atstovais, jų klientų duomenys taip pat taps prieinami sisteminimui, todėl kiekvienas pirkimas internetu ar apsilankymas interneto portaluose taps prieinamu vertinimui.

Naujojo pasitikėjimo kūrimas remiasi moraliai kvestionuojama kontrole

Oficialiai, Kinijos vyriausybė komunikuoja, jog visa ši programa yra pasitelkiama siekiant pasitikėjimo kultūros kūrimo. Tiesa, šalies visuomenė iš ties turi pasitikėjimo problemų, tik jos yra kiek kitokios ir galimai susietos su jau visuomenėje galiojančia kontrolės politika.

Jau dabar plačiai taikoma vaizdo stebėjimo programa itin riboja piliečių laisves, o ši kredito sistema gali prisidėti prie neaiškių įstatymų priėmimo ir informacijos skleidimo kontrolės – veiksmų vertinimas gali kisti pagal valdžios poreikius, galima imti dangstytis užsienio valstybių keliamu pavojumi šalies saugumui, tiesa, tai jau vyksta ir dabar^[4].

Iš tiesų, tikėtina, kad kredito sistema dar labiau sustiprins valdžios galią ir komunistinės partijos įtaką. Inovatyvių technologijų įtraukimas į socialinius ir politinius reikalus gali nukreipti visuomenės, net pasaulio dėmesį nuo tikrojo programos tikslo – tik dar labiau valdyti visuomenę ir mobilizuoti ją savoms reikmėms.

Šalies valdžiai ir toliau tobulinant kreditų sistemos gaires, tikimasi, jog per keletą ateinančių metų ji bus vis plačiau išbandoma bei imta taikyti praktikoje. Vis tik, net šiandien, visuomenės veiklos yra akylai ir griežtai kontroliuojamos šalies institucijų. Interneto medžiaga, naujienos ir eiliniam piliečiui prieinamas turinys yra atidžiai kontroliuojamas bei prižiūrimas, cenzūruojama socialinė žiniasklaida, informacija joje ir net pačios socialinių tinklų programos – tai daroma dangstantis politiniais ir saugumo klausimais.

Pritaikius naująją kreditų sistemą, iš esmės gali pasikeisti Kinijos visuomenė. Kiekvienas veiksmas bus tiesiogiai siejamas su kreditu, balu,  kurį galima uždirbti arba netekti, bei galimomis to pasekmėmis. Ne mažiau svarbus ir žmonių įsitraukimas, jei padėjus senyvam kaimynui, kuris pasidalija šia informacija su valdžia, kreditas pakils, tai pažeidus įprastai „gerą" elgesį atitinkančias normas, apskundus žmogų ir jam praradus keletą kredito taškų, įsivyraus nepasitikėjimas ir įtarumas.

Visuomenėje gali įsigalėti ne tariama ir siekiama pasitikėjimo kultūra, o atvirkščiai – nepatiklumo. Vis tik, griežtas komunistinės šalies valdymas nei piliečių, nei tuo labiau užsienio specialistų nuomonės nepaiso ir savo įtakos sferas plečia ankščiau sunkiai įsivaizduojamais būdais. Tik ateitis parodys, kokios bus to pasekmės.