Įvedamas skaitmeninis euras: išeitis – dažniau atsiskaitinėti grynaisiais

ECB pasiekė paskutinę skaitmeninio euro kūrimo stadiją

Europos centrinis bankas (ECB) jau kuris laikas aktyviai dirba siekdamas sukurti skaitmeninį eurą. Vakar ECB pagaliau paskelbė trečiąją skaitmeninio euro pažangos ataskaitą ir ECB užsakymu atliktų tikslinių grupių išvadas, atspindinčias europiečių nuomonę dėl skaitmeninių pinigų.

Remiantis šios ataskaitos duomenimis, ECB skelbia, kad skaitmeninė euro versija ateityje iš pradžių bus prieinama tik šią finansinę paslaugą pasirinkusiems vartotojams, be to, jai bus taikoma maksimali riba, kuri, kaip manoma, sieks apie 3 000 eurų^[1].

Euro zonos piliečiai, gyvenantys už bloko ribų, taip pat galėtų naudotis skaitmeniniais eurais, tačiau tam reikės turėti sąskaitą pas euro zonos mokėjimo paslaugų teikėją, banką ar e-piniginės operatorių.

Savo ruožtu privačios įmonės ir vyriausybės galės laisvai priimti skaitmeninius eurus, bet pačios negalės jų kaupti, o skaitmeniniai eurai bus platinami per privačiojo sektoriaus sukurtas programas arba per 20 euro zonos šalių centrinius bankus.

Vartotojai kitose, ne euro zonos šalyse, galėtų gauti prieigą prie šių pinigų vėliau, o ateityje planuojama, kad skaitmeniniai eurai galėtų būti keičiami net į užsienio valiutas. Tiesa, tik į tokių valstybių, kurių centriniai bankai taip pat turės parengę savo skaitmeninės valiutos planą.

O kaip atskleidė pačių europiečių nuomonė, žvelgiant į skaitmeninės valiutos saugumą bei pritaikymą kasdienėje veikloje, jie pirmiausiai dėmesį atkreiptų į galimybę sparčiai pervesti asmenines lėšas, į mokėjimus neprisijungus prie interneto, taip pat aktualus programos valdymo klausimas bei sąlyginiai mokėjimai.

Kalbama apie privatumo išsaugojimą, tačiau grėsmė niekur nedingsta

Europos Parlamente (EP) viešai pristatęs ataskaitą europarlamentaras Fabio Panetta pabrėžė, kad ECB nesirengia visiškai atsisakyti grynųjų pinigų kaip esminės atsiskaitymo priemonės.

„Iš piliečių neatimame jokios galimybės. Galimybės, kurias jie turi šiandien, kad galėtų atlikti savo mokėjimus, būtų prieinamos ir rytoj, prisidėtų tik plius viena papildoma galimybė“, – sako jis^[2].

Europarlamentaras kalba apie ateitį, kai taip, kaip ir grynieji pinigai šiandien, skaitmeninis euras turėtų būti nerizikingas, prieinamas ir paprastas naudoti.

„Stengsimės atkartoti grynųjų pinigų savybes, kurias žmonės vertina, kurioms piliečiai teikia pirmenybę. Tai yra, maksimalus privatumo lygis. Žinoma, tai nereiškia, kad skaitmeninis euras turės tokį patį privatumo lygį kaip grynieji pinigai. Tačiau tikrai sieksime užtikrinti maksimalų privatumo lygį“, – teigia F. Panetta.

Jo teigimu, ECB neturi nei noro, nei galimybių sekti kiekvieną asmenį, besinaudojantį centrinio banko išleista skaitmenine valiuta. Europarlamentaras teigia, kad šiuo metu net yra svarstoma idėja, kad kai kurios smulkios operacijos naudojant skaitmeninį eurą galėtų būti atliekamos anonimiškai.

Skaitmeniniai pinigai nėra tik blogis, tačiau jiems būtina tinkama politinė aplinka

Pinigų ateitis siejama su jų skaitmenizavimu, tačiau čia netrūksta ir daugybės iššūkių. Įvedęs skaitmeninį eurą, ECB pradėtų teikti mažmenines paslaugas ir tiesiogiai konkuruotų su komerciniais bankais. ECB ataskaitoje teigiama, kad skaitmeninis euras gali pagreitinti bankų masinį likvidavimą, siūlydamas lengvą prieigą prie nerizikingos bankų indėlių alternatyvos.

Tačiau profesorius Ignazio Angeloni teigia, kad tam, jog išvengtų bankų tarpininkavimo, ECB turi sukurti išsamią ir saugią finansinę struktūrą.

„Pasiekti šį aukso viduriuką sunku, o ECB numatytos schemos, maksimalus balansas, lankstus atlygis, šiuo požiūriu nesuteikia jokių garantijų“, – sako jis ir pažymi, kad pagrindinis europiečių rūpestis šiuo metu yra ne pasirinkimas tarp ECB ir komercinių bankų, tačiau skaitmeninės valiutos veikimas kaip finansinio stebėjimo priemonės.

Vis garsiau kalbant apie privatumo stoką, ECB net ima minėti galimybę leisti nedidelės vertės operacijoms netaikyti KYC (angl. know your customer) metodo. Vis dėlto, neaišku, ar tokiam sprendimui priimti iš tiesų užtektų politinės valios.

O politika čia ne paskutinėje vietoje. Juk skaitmeninis euras ir tai, kaip jis funkcionuotų, ateityje priklausys būtent nuo vietinio centrinio banko ir vietinės vykdomosios valdžios politikos.

Jau dabar net diskusijų ir pasirengimo darbų stadijoje, skaitmeninis euras yra tapęs išskirtinai politiniu projektu, ne technologija ar finansine inovacija. Euras, kaip valiuta, yra plačiai naudojamas, tačiau ECB tiesiog negali likti nuošalyje ir atsilikti nuo likusio pasaulio, žengiančio skaitmeninės valiutos link.

Bendrijos finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai ambicingai svajoja apie skaitmeninį eurą, neva galintį tapti pagrindine, globalia skaitmenine valiuta, tačiau iš tiesų, tai dar vienas kontrolės siekis: kuriant savo skaitmeninę valiutą, užkertamas kelias, kad ateityje kažkas kitas, pavyzdžiui, kripto valiutų entuziastai, tai padarys.

O iš tiesų, šiuo metu net nėra aišku, ar euro zonai reikia skaitmeninio euro. Šiuo metu aišku tik tai, kad didelė dalis Senojo žemyno gyventojų vis dar nėra atsisakę mokėjimų grynaisiais ir ateityje norėtų, kad tokia galimybė išliktų laisvai prieinama visiems.

Euro zonoje atliktas paskutinysis visuomenės tyrimas rodo, kad grynieji pinigai išlieka dažniausiai naudojama mokėjimo priemone. Daugiau nei pusė visų kasdienių operacijų parduotuvėse, restoranuose ir kitur yra atliekama naudojant monetas ir banknotus.

2016 m. ir 2019 m. 79 proc. ir 72 proc. visų operacijų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais. 2022 m. šis skaičius sumažėjo iki 59 proc. Tačiau 22 proc. apklaustųjų grynieji pinigai yra išlikę priimtiniausia atsiskaitymo priemone, daugiausia dėl to, kad jie padeda stebėti žmonių išlaidas ir yra labiau privatūs^[3].

Nepaisant to, kad dalis europiečių pirmenybę teikia mokėjimams negrynaisiais, 60 proc. euro zonos gyventojų teigia, jog ypač palankiai vertina galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais. Tai tik parodo, kad žmonės vertina galimybę rinktis, kaip atsiskaityti. Tuomet jų sprendimas gali priklausyti nuo konkrečios situacijos ar pirkinio.

Visiškai normalu, kad pasaulinė mokėjimo sistema gali užtikrinti galimybę naudotis įvairiomis mokėjimo galimybėmis. Vis dėlto, ECB skaitmeninė valiuta leistų ne tik rinktis, tačiau kartu gali kelti pavojų tiek įprastoms bankų sistemoms, tiek žmogaus privatumui. Galiausiai, visą atsakomybę prisiima politikai, kuriais pasitikėti, kaip visuomet, yra itin sudėtinga.

JAV siekia sukurti visuomenę be grynųjų pinigų

O pokyčiai finansų srityje numatomi ne tik Europoje, tačiau ir JAV. Vadovaujant prezidentui Joe Bidenui, Baltieji rūmai ir Federalinis rezervų bankas padėjo pagrindus skaitmeninio dolerio sukūrimui^[4].

Dar 2022 m. kovą J. Bideno administracija išleido įsakymą, kuriuo daugeliui federalinių agentūrų nurodyta kovoti su skaitmeninei valiutai ateityje konkurentu tapti galinčiu bitkoinu ir kitomis kriptovaliutomis. Tuomet taip pat užsibrėžta ištirti galimą centrinio banko skaitmeninės valiutos sukūrimo mechanizmą.

2022 m. rugsėjį Baltieji rūmai paskelbė apie skaitmeninių valiutų ataskaitų užbaigimą ir pristatė JAV CBDC sistemos politinius tikslus. Būtent tuomet prasidėjo aktyvesni darbai: J. Bidenas nurodė Nacionalinės ekonomikos tarybos, Nacionalinio saugumo tarybos, Mokslo ir technologijų politikos biuro ir Iždo departamento vadovybei reguliariai susitikti su Federaliniu rezervų banku.

Pagal įvairius J. Bideno administracijos ir Federalinės rezervų sistemos pateiktus CBDC pasiūlymus, skaitmeninis JAV doleris būtų programuojamas, atsekamas ir skirtas įvairiems socialiniams tikslams, pavyzdžiui, finansinei įtraukčiai skatinti. Jis taip pat būtų skirtas padėti pereiti prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio, turėtų gerinti aplinkosauginę situaciją.

Vis dėlto, milijonai amerikiečių nerimauja, kad tokia valiuta galiausiai iš finansų rinkos visiškai išstumtų grynuosius dolerius. Negana to, skaitmenizuota valiuta, kuri net neslepiama, kad būtų ypatingai stebima, iš daugybės žmonių atimtų paskutiniuosius privatumo likučius.

Kinijos kreditų sistema ilgainiui gali prigyti visame pasaulyje

Dalis skaitmeninių valiutų kritikų teigia, kad pinigų skaitmenizavimas ilgainiui visą pasaulį prives prie situacijos, kuri jau ne vienerius metus yra pastebima Kinijoje. Iš tiesų, tikriausiai jau daugelis yra girdėję, kad Kinijos komunistų partija jau ne vienerius metus kuria socialinio kredito reitingo sistemą, kuri talkina valdžiai stebint piliečių elgesį, veiklą, atsidavimą partijai.

2014 m. pirmą kartą paskelbta socialinio kredito sistema yra itin svarbi socialistinės rinkos ekonomikos sistemos ir socialinio valdymo sistemos sudedamoji dalis^[5]. Sprendimus dėl reitingų priima Kinijos ekonomikos planavimo grupė, Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NDRC), Kinijos liaudies bankas ir Kinijos teismų sistema.

Sistema gali būti naudojama ne tik atskiriems žmonėms, bet ir įmonėms bei vyriausybinėms organizacijoms. Tiesa, labiausiai kontroliuoti ji gali pavienius piliečius. Stebima žmonių kredito istorija ir sąskaitų apmokėjimas, vertinama, kaip asmuo atlieka savo darbines pareigas, stebimos žmogaus asmeninės charakteristikos, elgesys, kasdienė veikla ar net hobiai. Įvertinti palankiai, gauna įvairių privilegijų, pavyzdžiui, gali greičiau gauti paskolą. „Prasikaltę“ negali skristi lėktuvu ar važiuoti traukiniu^[6].

Kitos šalys taip pat vis dažniau ima kopijuoti šią kinų sistemą. Pavyzdžiui, Rusija elektroniniu būdu kvietimus į karinį komisariatą siunčia nepalankiems asmenims, kurie daugiau ar mažiau, tačiau drįsta kritikuoti ar priešintis Kremliui ir jo politikai.

Tikriausiai, naivu tikėtis, kad ir demokratiją neva ginančios Vakarų valstybės bėgant metams vis sparčiau neims kopijuoti šios dabar viešai kritikuojamos ir smerkiamos Kinijos socialinio kredito sistemos. Juk apie visišką grynųjų atsisakymą kalbama jau seniai, vėliau galbūt seks socialinio kreditingumo įdiegimas.

Iš dalies, atskiri šios sistemos elementai skirtingose visuomenėse gyvi ištisus dešimtmečius: juk daugelyje pasaulio šalių yra vertinama asmenų, norinčių gauti paskolą, kreditingumo istorija. Daugelis mūsų šiandien vertiname žmogaus socialinį statusą stebėdami jo socialinius tinklus ar atsižvelgdami į einamas pareigas. Ilgainiui, tokia praktika gali apimti vis daugiau sričių, o galiausiai, visą mūsų gyvenimą.