Egiptas pristatė iš jūros dugno iškeltą senovinį miestą prie Aleksandrijos krantų
Egiptas paskelbė atvėręs dalį senovinio miesto, kuris daugiau nei du tūkstančius metų glūdėjo po vandeniu prie Aleksandrijos krantų. Iš Abu Kiro įlankos gelmių iškelti pastatai, įvairūs artefaktai bei senovinis dokas, menantys Ptolemėjų ir Romos imperijų laikus[1].
Pasak Egipto institucijų, ši vieta galėjo būti senovinio Kanopo miesto dalis. Kanopas buvo svarbus kultūros ir prekybos centras, gyvavęs beveik tris šimtmečius valdant Ptolemėjams, o vėliau dar apie šešis šimtmečius — Romos imperijos laikotarpiu. Laikui bėgant miestą ir greta buvusį Herakliono uostą prarijo jūros vanduo dėl dažnų žemės drebėjimų ir kylančio jūros lygio.
Ketvirtadienį kranai iškėlė kelias iš jūros dugno atgabentas skulptūras, o narai, padėję jas ištraukti, plojo nuo kranto. „Po vandeniu likę daug vertybių, bet galime iškelti tik konkrečius objektus pagal griežtus kriterijus. Visa kita išliks mūsų povandenio paveldo dalimi“, – sakė Egipto turizmo ir senienų ministras Sherifas Fathi.
Tarp radinių: statulos, sfinksai ir daugiau nei dviejų tūkstančių metų senumo uosto įranga
Po vandeniu atrasti kalkakmenio pastatai, kurie, kaip manoma, galėjo būti šventyklos, gyvenamieji namai ar prekybos ir amatų vietos. Taip pat aptikti rezervuarai ir akmenyje iškirsti tvenkiniai, naudoti vandeniui kaupti bei žuvims auginti.
Išskirtiniais radiniais laikomos karališkosios skulptūros ir sfinksai iš ikirominio laikotarpio. Tarp jų ir iš dalies išlikęs sfinksas su Ramzio II kartušu. Kai kurios statulos pažeistos: granito Ptolemėjų laikų figūra prarado galvą, o marmurinė Romos didiko skulptūra išliko tik iki juosmens[2].
Be statulų, aptiktas pirklių laivas, akmeniniai inkarai bei uosto kranas. Visa tai rasta prie 125 metrų ilgio doko, kuris, kaip manoma, buvo naudojamas mažų laivų švartavimuisi nuo Ptolemėjų laikų iki Bizantijos laikotarpio.
Klimato krizė kelia grėsmę Aleksandrijos ateičiai ir jos povandeniniam paveldui
Aleksandrija, kurioje gausu senovinių griuvėsių ir istorinių vertybių, šiandien susiduria su grėsme atsidurti po vandeniu. Miestas kasmet grimzta daugiau kaip 3 milimetrus, o kylantis jūros lygis tik spartina procesą.
Net ir Jungtinių Tautų geriausiu scenarijumi laikomose prognozėse teigiama, kad iki 2050 metų trečdalis Aleksandrijos bus užlieta arba taps nebegyvenama. Tai kelia rimtą pavojų tiek šiuolaikinio miesto gyventojams, tiek išsaugotam povandeniniam paveldui.
Nors didžioji dalis radinių ir toliau liks po vandeniu, Egipto institucijos siekia parodyti visuomenei bent dalį iškeltų artefaktų. Jie turėtų tapti nauju traukos centru, dar kartą pabrėžiančiu šalies turtingą istorinį paveldą ir jo pažeidžiamumą dėl klimato kaitos.
