Jungtinės Karalystės politikas: „žaliasis nulis“ yra skirtas iš mūsų atimti pinigus

Grynasis nulinis išmetamųjų teršalų kiekis – proga pasipelnyti

Nigel Farage, Jungtinės Karalystės parlamento narys, partijos „Reformuokime JK“ (angl. Reform UK) lyderis, atvirai kritikuoja pasaulinę „net zero“ programą ir teigia, kad tai yra tik proga, pasisavinti piliečių pinigus, užkraunant at jų pečių vis didesnius mokesčius.

Susitikęs su dviem, klimato kaitos diskursą kritikuojančiomis grupėmis, N. Farage, kandidatavęs į Jungtinės Karalystės parlamentą per visuotinius rinkimus, teigė, kad klimato politika grindžiama „ekologine apgaule“.

Birželio mėnesį, socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame interviu politikas sakė, kad „nulinis standartas yra susijęs su pinigų paėmimu iš mūsų“^[1].

„Visa tai – mūsų gyvenimo ir elgesio kontrolė. O aplinkai tai nedaro absoliučiai jokio skirtumo“, – sakė jis.

Šiuo klausimu politikas kalbėjo su verslininku Alanu D. Milleriu, kuris įkūrė organizaciją „Together Declaration“, kad pasipriešintų vyriausybės priemonėms, skirtoms kovai su COVID-19 pandemija, o dabar vis dažniau kritikuoja ekologinę ir „žaliąją“ politiką.

Dabar organizacija „Together Declaration“ vykdo kampaniją „NE grynajam nuliui“, kuria teigiama, kad anglies dioksido išmetimo mažinimo politika grindžiama „beprotiškai perdėtomis baimėmis dėl ateities ir kad atsisakius iškastinio kuro žmonės taps skurdesni, alkanesni ir sušals“.

Interviu su A. D. Milleriu metu N. Farage teigė, kad „ekologinė politika dabar yra tik skiriama paimti pinigus, o aplinkos atžvilgiu tai beveik nieko nekeičia“.

N. Farage – vienas aktyviausių „žaliosios“ politikos kritikų

N. Farage dalyvavo ką tik užsibaigusiuose Jungtinės Karalystės rinkimuose ir pasiekė geresnių rezultatų nei tikėtasi.

Kandidatas tiek šios rinkiminės kampanijos metu, tiek ir anksčiau, ne kartą kalbėjo prieš klimato kaitą, ragindamas atsisakyti Jungtinės Karalystės tikslo iki 2050 m. visiškai nemesti teršalų.

N. Farage žada didinti iškastinio kuro gavybą, įskaitant naujas anglių kasyklas. Vieno interviu metu, jis sakė, kad klimato kaita vyksta jau milijonus metų, o kai jam buvo pasakyta, kad „ne tokiu greičiu“, jis atsakė, kad „mūsų mokslinės žinios apie tai yra labai menkos“.

Šiam politiko požiūriui pritaria ir nemaža dalis britų verslininkų. Jo partija nuo 2019 m. gavo daugiau nei 2,3 mln. svarų sterlingų iš naftos ir dujų kompanijų, o tai sudaro 92 proc. partijos aukų.

O retorika, kuri yra kritiška didžiąją pasaulio dalį apimančiai klimato panikai, vis dažniau girdima ir kitose šalyse.

Pavyzdžiui, Vokietijoje griaunami ištisi vėjo jėgainių parkai tam, kad vietoje ų būtų galima plėtoti anglies kasybą. Pastebima, kad vėjo jėgainių populiarumas sparčiai menksta ne tik Vokietijoje.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europoje kilus energetikos krizei, į vėjo jėgainių plėtrą dėta daug vilčių, tačiau tiek didžiosios, tiek ir mažesnės senojo žemyno valstybės vis dažniau ima atsigręžti į gerai patikrintus ir žymiai pigesnius resursus, pavyzdžiui, suskystintas gamtines dujas ar anglį.

Kas yra tas „grynasis nulis“?

Pasaulinis grynasis nulinis išmetamųjų teršalų kiekis apibūdina būseną, kai dėl žmogaus veiklos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir šių dujų pašalinimo, per tam tikrą laikotarpį įsivyrauja pusiausvyra. Jis dažnai vadinamas tiesiog „grynuoju nuliu“^[2].

„Grynasis nulis“ reiškia, kad išmetamo anglies dioksido kiekis sumažinamas iki nedidelio likutinio kiekio, kurį gali absorbuoti ir ilgainiui sukaupti gamta ir kitos anglies dioksido šalinimo priemonės, o atmosferoje lieka nulis.

Skirtingi duomenys rodo, kad norint išvengti didžiausių klimato kaitos padarinių ir išsaugoti gyvybingą planetą, pasaulinės temperatūros kilimą reikia apriboti iki 1,5 °C, palyginti su iki-pramoniniu laikotarpiu.

Šiuo metu Žemė jau yra maždaug 1,1 °C šiltesnė nei XIX a. pabaigoje. Kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, kaip raginama Paryžiaus susitarime, iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį reikia sumažinti 45 %, o iki 2050 m. pasiekti nulinį lygį.

Daugiau nei 140 šalių, įskaitant didžiausias teršėjas, Kiniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Indiją ir Europos Sąjungą, užsibrėžė pasiekti nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslą. Daugiau kaip 9 000 įmonių, daugiau kaip 1 000 miestų, daugiau kaip 1 000 švietimo įstaigų ir daugiau kaip 600 finansų įstaigų taip pat įsipareigojo imtis griežtų, neatidėliotinų veiksmų, kad iki 2030 m. perpus sumažintų pasaulinį išmetamųjų teršalų kiekį.

Dalis mokslininkų teigia, kad perėjimas prie grynojo nulio yra vienas didžiausių žmonijos iššūkių. Tam reikia visiškai pakeisti gamybos, vartojimo ir judėjimo būdus. Vis dėlto, šios politikos kritikai teigia, kad pasaulinė situacija nėra tokia bloga, o šia darbotvarke norima tik dar labiau kontroliuoti kaip žmogus šildosi būstą, kokiu automobiliu keliauja ir t.t.

Skelbiama, kad energetikos sektorius šiandien yra maždaug trijų ketvirtadalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos šaltinis. Kai kurių klimato mokslininkų teigimu, taršią anglį, dujas ir naftą pakeitus atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, pavyzdžiui, vėjo ar saulės energija, labai sumažėtų išmetamo anglies dioksido kiekis.

Tačiau tai jau globalios iniciatyvos. Europos Sąjungos (ES) mastu vis aktualesnis tampa „žaliasis kursas“. Tai 2020 m. Europos Komisijos (EK) patvirtintas politinių iniciatyvų rinkinys, kurio pagrindinis tikslas – 2050 m. ES padaryti neutralią klimatui^[3]. Tam yra rengiami teisės aktai dėl žiedinės ekonomikos, pastatų renovacijos, biologinės įvairovės, ūkininkavimo ir inovacijų, tačiau jiems ypač veikiant skirtingas veiklos sritis, pavyzdžiui, ūkininkavimą, pasipiktinimas šia politika taip pat sparčiai auga.