Jei lapkritį jaučiatės blogiau nei įprastai, nesigraužkite – taip jaučiasi didelė dalis šiaurės šalių gyventojų

Lietuva, SveikatingumasRusnė Žiedelė
Suprasti akimirksniu
Slogi nuotaika
Kaskart artinantis tamsiam ir šaltam sezonui daugiau ar mažiau pradedame jausti slogią nuotaiką, liūdesį, nepasitenkinimą savimi, aplinkiniais, gyvenimu. Kristina Tripkovic/Unsplash nuotrauka

Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS) būdingas ir lietuviams

Kaskart artinantis tamsiam ir šaltam sezonui daugiau ar mažiau pradedame jausti slogią nuotaiką, liūdesį, nepasitenkinimą savimi, aplinkiniais, gyvenimu. Rodos, visai neseniai buvome tokie energingi, viską spėjantys, bet ta mūsų energija tarsi kažkur išgaravo. Imate nerimauti, svarstyti, kas nutiko. Tačiau specialistai ramina – tokia būsena ir savijauta yra normali. Jums gali būti vadinamasis sezoninis afektinis sutrikimas (SAS). Tai yra depresijos rūšis, kuri ateina ir praeina sezoniškai.

Gali būti, kad apie vadinamąjį sezoninį afektinį sutrikimą (kitaip – sezoninę depresiją) jau esate girdėję, tačiau dabar neprošal savo žinias atnaujinti. Keičiantis sezonams, kinta ir žmogaus organizme išsiskiriančių hormonų melatonino ir serotonino – natūralių medžiagų, turinčių įtakos miego režimui ir nuotaikai, – gamybos procesas. Pakitus šiems veiksniams, sezoninio afektinio sutrikimo rizika padidėja[1].

SAS kartais dar vadinama „žiemos depresija“, nes simptomai paprastai būna ryškesni ir sunkesni žiemą. Kai kuriems žmonėms, sergantiems SAS, simptomai gali pasireikšti vasarą ir geriau jaustis žiemą[13].

Sezoninio afektinio sutrikimo simptomus jaučia penktadalis į šiaurę nuo pusiaujo gyvenančių žmonių

Psichologė Monika Kuzminskaitė pasakoja, kad reaguoti į pokyčius visiškai normalu, o neigiama nuotaika padeda mobilizuotis ir įveikti sunkumus.

„Būtų nenormalu, jei visiškai nieko nejaustume arba sakytume „ai, viskas gerai, atšalo, nieko tokio“. Reaguoti į pasikeitusią aplinką yra normalu. Jei labai sunku atsikelti iš lovos, miegate 20 valandų per parą, jei jaučiate kitų depresijos požymių – viskas aplinkui blogai, ateitis visiškai juoda, pasaulyje nėra nė vieno draugiško žmogaus, tai čia jau riba ir reikėtų kažką daryti“, – sako M. Kuzminskaitė.

Vienas iš „Depresijos įveikimo centro“ įkūrėjų ir klinikinis psichologas Antanas Mockus pastebi, kad žmonėms sunkiausia būna spalio, lapkričio bei kovo, balandžio mėnesiais. Tiesa, tai nereiškia, kad žmonės, kurie kreipiasi, visada kenčia nuo sezoninio afektinio sutrikimo[12].

Kita centro įkūrėja ir psichologė Aušra Mockuvienė pasakoja, jog „su ženkliais šviesos trūkumo simptomais tamsiuoju metų laiku susiduria apie 20 proc. žmonių, gyvenančių tose zonose, kuriose žiemą dienos trumpėja ir saulės šviesos būna mažiau. Reikia turėti omenyje, kad visgi žmogus vystėsi ties pusiauju, kur visą dieną gausu šviesos, todėl ir šiandien ji išlieka be galo svarbi žmogaus organizme vykstančių procesų savireguliacijai. Ties pusiauju sezoninio afektinio sutrikimo atvejų tiesiog nėra, o tolstant į šiaurę – daugėja“[4].

Liudesys
Su ženkliais šviesos trūkumo simptomais tamsiuoju metų laiku susiduria apie 20 proc. žmonių. Pat/Unsplash nuotrauka

Sezoninio afektinio sutrikimo priežastys

Kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia SAS? Ekspertai nėra tikri, tačiau kai kurie mano, kad šie sezoniniai pokyčiai sutrikdo organizmo cirkadinį ritmą, 24 valandų laikrodį, kuris reguliuoja į mūsų veiklą miego ir būdravimo metu, todėl kartais jaučiamės energingi ir budrūs, o kitu metu – mieguisti.

Kita teorija teigia, kad besikeičiantys metų laikai sutrikdo hormonų, tokių kaip serotoninas ir melatoninas, kurie reguliuoja miegą, nuotaiką ir savijautą[11].

Kai kurių šalių, pavyzdžiui, Islandijos, gyventojams sezoninis afektinis sutrikimas nustatomas itin retai. Viena iš galimų to priežasčių galėtų būti siejama su serotoninu. Egzistuoja įvairūs serotonino nešėjo elgesį kontroliuojančio geno variantai. Nustatyta, kad vienas konkretus jo variantas, aptinkamas sezoniniam afektiniam sutrikimui atsparių žmonių organizmuose, skatina intensyvesnę serotonino gamybą šaltuoju laikotarpiu[9].

Taip pat dalis ekspertų mano, kad kai kurios šio nerimo priežastys gali būti dėl naujų mokslo metų pradžios, artėjančių žiemos švenčių sukeliamo streso, galimo apgailestavimo, kad vasarą nepasiekėte norimų tikslų ar kitų priežasčių.

Skirtingai nuo kitų nerimo rūšių, dažnai nėra akivaizdaus rudens nerimo išorinio sukėlėjo ir jis linkęs kartotis kasmet. Daugelis žmonių nesuvokia, koks dažnas nerimas yra rudenį ir gali jo net neatpažinti[7].

Viena iš teorijų, mėginančių atsakyti į klausimą, kodėl ši būklė apskritai egzistuoja, yra susijusi su evoliucija. Apie 80 proc. sergančiųjų sudaro moterys, dažniausiai – jaunos. Vyresnio amžiaus moterims šis sutrikimas diagnozuojamas rečiau, todėl kai kurie tyrėjai linkę manyti, kad šis modelis sietinas su mūsų protėvių elgsenos cikliškumu.

„Prieš dešimt tūkstančių metų, ledynmečio laikotarpiu, ši biologinė tendencija – sulėtinti gyvenimo būdą atėjus žiemai – buvo naudinga, ypač reprodukcinio amžiaus moterims, kadangi nėštumas reikalauja labai daug energijos. O dabar esame 24 valandų visuomenė – iš mūsų tikimasi nuolatinio aktyvumo, ir tai slegia“, – teigia Toronto universiteto (Kanada) profesorius Robertas Levitanas.

Manoma, kad įtakos šiam reiškiniui turi įvairūs biologiniai veiksniai, pavyzdžiui, kai kurios svarbiausios smegenų neurotransmiterių sistemos, siejamos su motyvacija, energija ir mūsų kūno 24 valandų cirkadinių ritmų organizavimu[9].

Nerimas
Kai kurios šio nerimo priežastys gali būti dėl naujų mokslo metų pradžios, artėjančių žiemos švenčių sukeliamo streso, galimo apgailestavimo, kad vasarą nepasiekėte norimų tikslų ar kitų priežasčių. Paola Chaaya/Unsplash nuotrauka

Padėkite sau atpažinti sezoninį afektinį sutrikimą

Kad ir kokios būtų SAS priežastys, jas dažniausiai lydi tie patys simptomai:

  • depresijos jausmas, pasireiškiantis didžiąją dienos dalį, kiekvieną dieną, sezoniškai;
  • nuovargis arba mažas energijos kiekis;
  • sumažėjęs arba prarastas susidomėjimas veikla, kuri jums patiko;
  • apetito pokyčiai arba svorio padidėjimas;
  • per didelis noras miegoti.

Apie 6 proc. Britanijos gyventojų ir maždaug 2–8 proc. labiau į šiaurę nutolusiose šalyse, kaip antai Kanadoje, Danijoje ir Švedijoje, gyvenančių žmonių patiria tokius sunkius simptomus, kad negali normaliai gyventi ir dirbti. Keičiantis metų laikams, jiems pasireiškia tam tikra depresijos forma – vadinamasis sezoninis afektinis sutrikimas[9].

Tuo tarpu remiantis Amerikos šeimos psichologijos akademijos duomenimis, nuo 4 iki 6 proc. amerikiečių patiria SAS. O apie 20 proc. Amerikos gyventojų, kai dienos pradeda trumpėti ir šaltėti, jaučia lengvus sutrikimo simptomus, kurie dažnai dar apibūdinami kaip „žiemos liūdesys“.

Moterys ir jaunuoliai dažniau patiria SAS, kaip ir tie, kurie gyvena toliau nuo pusiaujo. O žmonės, kurių šeimose buvo diagnozuota depresija ar bipolinis sutrikimas, gali būti ypač jautrūs[11].
Ašaros
Apie 20 proc. Amerikos gyventojų, kai dienos pradeda trumpėti ir šaltėti, jaučia lengvus sutrikimo simptomus, kurie dažnai dar apibūdinami kaip „žiemos liūdesys“. Lous Galvez/Unsplash nuotrauka

Ką daryti pajutus sezoninio afektinio sutrikimo simptomus?

Sezoninis afektinis sutrikimas gydomas įvairiai. Populiariausias gydymo būdas yra skaisčios šviesos terapija, kurios metu smegenų neurotransmiteriai stimuliuojami dirbtinai. Norint sumažinti rudens nerimo padarinius žmonės gali imtis dietos pokyčių, kasdienės mankštos, stengtis kuo daugiau būti dienos šviesoje.

Taip pat rekomenduojama paruošti savo mintis artėjančiam rudeniui. Kaip ruošiate savo namus ar sodą perėjimui iš rudens į žiemos sezoną, taip paruoškite ir savo mintis.

Reguliarus laiko skyrimas nuotaiką gerinančioms veikloms gali padėti žmonėms jaustis fiziškai ir psichologiškai sveikesniems. Užsiimkite malonia veikla, inicijuokite draugų grupių pokalbius ir išvykas, rinkitės linksmus pomėgius – reguliariai dalyvauti šiose veiklose geriau pradėti anksčiau, kol dar neįsivyravo žiemos liūdesys. Taip bus žymiai lengviau jį įveikti nei jam jau prasidėjus bandyti imtis viso to nuo nulio.

Į sezoninio afektinio sutrikimo simptomų lengvinimo sąrašą įtraukite aromaterapiją.

2020 m. birželio mėn. „Yale Journal of Biology and Medicine“ paskelbta apžvalga rodo, kad eteriniai aliejai gali padėti sumažinti depresijos simptomus ir kitas psichologines problemas, tokias kaip nerimas ir miego problemos.

Nepaisant to, apžvalgos autoriai pažymi, kad iki šiol eterinių aliejų naudos psichinei sveikatai įrodymų yra nedaug ir jų naudingumas yra šiek tiek ribotas. Kalbant apie SAS, eteriniai aliejai gali turėti įtakos smegenų sričiai, atsakingai už nuotaikų kontrolę, ir kūno vidinį laikrodį, kuris turi įtakos miegui ir apetitui.

Ir nors aromaterapijos įrodymai kol kas riboti, eterinių aliejų naudojimas gali būti paprastas ir saugus būdas pagerinti psichinę savijautą, ypač kai jis derinamas su kita raminančia veikla, pavyzdžiui, maudynėmis vonioje ar mėgavimusi draugija žvakių šviesoje.

Saugiausi būdai naudoti aromaterapiją yra kūno aliejai, aromatinės lazdelės ir papuošalai, pagaminti iš sugeriančių medžiagų, ant kurių galite tepti eterinius aliejus[11].
Aromaterapija
Į sezoninio afektinio sutrikimo simptomų lengvinimo sąrašą įtraukite aromaterapiją. Volant/Unsplash nuotrauka

Nebijokite pagalbos kreiptis į gydytoją

Psichologas A. Mockus taip pat pataria atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus, nes kai kurių medžiagų trūkumas gali lemti blogesnę nuotaiką.

„Dar žmonėms verta pasitikrinti, ar netrūksta vitaminų, atkreipti dėmesį į ligas, pasidaryti tyrimus, pasižiūrėti, ar viskas gerai. Dažniausiai trūksta vitamino D, tai irgi susiję ir su gera nuotaika, ir geru miegu“, – vardija A. Mockus, ko dar nereikėtų pamiršti.

Anot psichologo, pandemija neigiamai paveikė žmonių psichinę sveikatą. Jis pastebi, kad gyvenimiškos problemos peraugo į lėtines būsenas.

„Kartais žmonės to neįvertina, gal neatpažįsta, pražiūri. Rekomenduočiau atidžiau pažiūrėti. Tarkim, nors problemas visad įveikdavote lengvai, gerai jausdavotės, gal ta izoliacija, pandeminis laikotarpis iš tiesų labai paveikė“, – sako A. Mockus[12].

Jei vis tik jaučiate, jog patys su jus kamuojančia savijauta susitvarkyti negalite, kreipkitės pagalbos į savo šeimos gydytoją. Jis rekomenduos jums tinkamiausią gydymo programą[13].

Pagrindiniai gydymo būdai yra šie:

  • gyvenimo būdo priemonės, įskaitant kiek įmanoma daugiau natūralios saulės šviesos, reguliarios mankštos ir streso lygio valdymo;
  • šviesos terapija – kai saulės spindulių poveikiui imituoti naudojama speciali lempa, vadinama šviesos dėže;
  • kalbėjimo terapijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija (KET) arba konsultavimas;
  • antidepresantai, pvz., selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).