JAV skola pasiekė 40,047 trln. dolerių, tačiau ekonomikai svarbiausia jos dalis siekia apie 32,3 trln. dolerių
Jungtinių Valstijų bendroji federalinė skola pirmą kartą istorijoje viršijo 40 trln. JAV dolerių ribą. JAV Iždo departamento duomenimis, rugpjūčio 19 dieną ji siekė apie 40,047 trln. dolerių. Dar kovą buvo peržengta 39 trln. dolerių riba, todėl paskutinis trilijonas prie skolos prisidėjo vos per kelis mėnesius.
Tačiau 40 trln. dolerių nėra vienalytė suma. Maždaug 32,266 trln. dolerių sudaro vadinamoji visuomenės laikoma skola – JAV iždo obligacijos, priklausančios investuotojams, bankams, pensijų fondams, Federaliniam rezervui, užsienio vyriausybėms ir kitiems rinkos dalyviams. Likę maždaug 7,782 trln. dolerių yra skola tarp pačių JAV federalinių institucijų ir fondų.
Ekonomistai daugiausia dėmesio skiria būtent visuomenės laikomai skolai, nes jai finansuoti Iždas turi nuolat skolintis kapitalo rinkose. Kongreso biudžeto biuras prognozuoja, kad ši skola 2026 metais sudarys apie 101 proc. JAV bendrojo vidaus produkto, o iki 2036 metų gali išaugti iki 120 proc. BVP.
40 trln. dolerių riba todėl svarbi ne vien kaip įspūdingas skaičius. Ji parodo, kaip sparčiai didėja suma, kurią JAV turi refinansuoti ir už kurią kasmet privalo mokėti palūkanas.
Vien skolos palūkanoms JAV šiemet išleis apie 1 trln. dolerių – jos jau tapo viena didžiausių biudžeto išlaidų
Didėjant skolai, didėja ir jos aptarnavimo kaina. Kongreso biudžeto biuras prognozuoja, kad grynosios federalinės palūkanų išlaidos 2026 finansiniais metais sieks maždaug 1 trln. dolerių, arba apie 3,3 proc. JAV BVP.
Palūkanos jau tapo viena didžiausių federalinio biudžeto kategorijų. Naujausi duomenys rodo, kad jos viršijo federalines išlaidas „Medicare“ programai ir nusileidžia tik socialinio draudimo sistemai „Social Security“.
Ši problema stiprėja todėl, kad senos JAV obligacijos, anksčiau išleistos už labai mažas palūkanas, palaipsniui išperkamos ir pakeičiamos naujomis, už kurias investuotojai reikalauja gerokai didesnės grąžos. Todėl valstybės skolos aptarnavimo sąnaudos gali didėti net ir tada, kai pati skola kurį laiką augtų lėčiau.
CBO prognozuoja, kad iki 2036 metų grynosios palūkanų išlaidos gali pasiekti 2,1 trln. dolerių per metus ir sudaryti apie 4,6 proc. BVP. Tokiu atveju vis didesnė mokesčių dalis būtų skiriama ne naujoms paslaugoms ar investicijoms, bet ankstesnių metų skolų palūkanoms.
Didelė federalinė skola gali palaikyti aukštesnes palūkanas ir branginti amerikiečių būsto paskolas
Didėjantis JAV skolinimosi poreikis nėra atskirtas nuo paprastų gyventojų paskolų rinkos. Federalinė vyriausybė kasmet turi parduoti milžiniškus kiekius naujų iždo obligacijų, kad galėtų padengti biudžeto deficitą ir refinansuoti seną skolą.
Kuo daugiau obligacijų rinka turi absorbuoti, tuo didesnės grąžos gali reikalauti investuotojai. Kongreso biudžeto biuras pabrėžia, kad didelis valstybės skolinimasis ilgainiui gali kelti palūkanų normas ir išstumti dalį privataus kapitalo – pinigų, kurie kitu atveju galėtų būti skirti įmonių investicijoms ar būsto finansavimui.
Tai ypač svarbu hipotekos rinkai. JAV 30 metų fiksuotų būsto paskolų palūkanos glaudžiai susijusios su ilgalaikių iždo obligacijų pajamingumu. Rugpjūtį 30 metų JAV obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 5,3 proc. – į aukščiausią lygį nuo 2007 metų.
Vidutinė 30 metų būsto paskolų palūkanų norma tuo pat metu priartėjo prie 6,75 proc. Kai kurie analitikai perspėja, kad ilgalaikių obligacijų pajamingumui išliekant aukštam hipotekos palūkanos gali vėl priartėti prie 7 proc. Tai tiesiogiai mažina būsto įperkamumą net tiems žmonėms, kurie apie federalinę skolą kasdien negalvoja.
Federalinė skola savaime nepakelia kiekvienos paskolos palūkanų, tačiau jos mastas keičia visos finansų rinkos kainą
Svarbu nepainioti priežasties ir pasekmės. 40 trln. dolerių skolos riba nereiškia, kad kitą dieną bankas automatiškai padidins automobilio, būsto ar kredito kortelės palūkanas.
Trumpalaikes palūkanų normas pirmiausia veikia Federalinio rezervo politika, infliacija ir ekonomikos būklė. Ilgalaikes normas lemia dar daugiau veiksnių – investuotojų infliacijos lūkesčiai, pasaulinė kapitalo paklausa, geopolitinė rizika ir pasitikėjimas JAV fiskaline politika.
Tačiau didelis federalinis skolinimasis tampa vienu iš šių veiksnių. Kai JAV Iždas nuolat konkuruoja dėl kapitalo su įmonėmis ir gyventojais, investuotojai gali reikalauti didesnio atlygio už pinigų skolinimą.
CBO vertinimu, didelė ir auganti valstybės skola ilgainiui mažina nacionalines santaupas, slopina privačias investicijas ir ekonomikos augimą. Todėl skolos poveikis namų ūkiams dažnai ateina netiesiogiai – per kapitalo kainą, atlyginimų augimą ir investicijų mastą.
Biudžeto deficitas išlieka beveik 2 trln. dolerių, todėl skola didėja net esant augančiai ekonomikai
Pagrindinė 40 trln. dolerių skolos augimo priežastis yra nuolatiniai federalinio biudžeto deficitai. JAV vyriausybė daug metų išleidžia daugiau, nei surenka mokesčių ir kitų pajamų.
CBO prognozuoja, kad 2026 finansinių metų deficitas sieks apie 1,9 trln. dolerių, arba 5,8 proc. BVP. Per pastaruosius 50 metų vidutinis JAV deficitas sudarė apie 3,8 proc. BVP, todėl dabartinis atotrūkis išlieka neįprastai didelis net ir tuo metu, kai šalis nėra gilioje recesijoje.
Vien 2026 metų liepą federalinis biudžeto deficitas siekė 432 mlrd. dolerių. Dalį tokio dydžio paaiškino kalendorinis išmokų perkėlimas, tačiau bendra tendencija nesikeičia – išlaidos toliau smarkiai viršija pajamas.
Didžiausias ilgalaikes išlaidas augina „Social Security“, „Medicare“, gynyba ir palūkanos. Tuo pat metu skolos trajektorijai įtaką daro ir ankstesnių administracijų mokesčių mažinimai, pandemijos metu priimtos paramos programos bei kiti federaliniai sprendimai. 40 trln. dolerių skola susiformavo per daugelio prezidentų ir abiejų pagrindinių partijų valdymo laikotarpius.
Amerikiečiai gali sumokėti už skolą ne vien didesnėmis palūkanomis, bet ir būsimais mokesčiais arba mažesnėmis valstybės paslaugomis
Valstybė negali nuolat didinti palūkanų išlaidų nesusidurdama su pasirinkimu, iš kur paimti pinigų. Ilgainiui iš esmės egzistuoja keli keliai: didinti mokesčius, mažinti išlaidas, spartinti ekonomikos augimą arba derinti visas šias priemones.
Jeigu vis didesnė biudžeto dalis skiriama palūkanoms, mažiau lėšų lieka infrastruktūrai, švietimui, mokslui, gynybai ar kitoms programoms. Alternatyva – jas finansuoti dar didesniu skolinimusi, tačiau tada skola ir palūkanų sąnaudos toliau auga.
Tai nereiškia, kad 40 trln. dolerių skola automatiškai sukels „Social Security“ arba „Medicare“ išmokų mažinimą. Šių programų finansavimo problemos turi atskiras priežastis, ypač visuomenės senėjimą ir jų patikos fondų finansinę būklę.
Tačiau didelė valstybės skola mažina politikų manevro laisvę. Jei ateityje reikės spręsti socialinių programų finansavimo problemą, didelės palūkanų išlaidos reikš, kad papildomų pinigų federaliniame biudžete bus rasti sunkiau.
40 trln. dolerių skola dar nereiškia JAV finansų krizės, tačiau obligacijų rinka jau siunčia perspėjamuosius signalus
Nepaisant rekordinės skolos, JAV kol kas nesusiduria su situacija, kai nebegalėtų pasiskolinti. JAV iždo obligacijos tebėra viena svarbiausių ir likvidžiausių finansinių priemonių pasaulyje, o doleris išlieka pagrindine tarptautinių rezervų valiuta.
Tačiau investuotojai pastaruoju metu reikalauja didesnių palūkanų už ilgalaikę JAV skolą. Rugpjūčio 18 dieną 30 metų JAV obligacijų pajamingumas pasiekė maždaug 5,33 proc. – aukščiausią lygį per beveik 19 metų.
Rugpjūčio 19 dieną JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė dvigubinantis kai kurių ilgalaikių obligacijų supirkimo operacijų apimtį – nuo 2 mlrd. iki mažiausiai 4 mlrd. dolerių vienai operacijai. Tokiu būdu Iždas siekia pagerinti rinkos likvidumą ir sumažinti įtampą ilgalaikių obligacijų rinkoje.
Tai nėra centrinio banko vykdomas kiekybinis skatinimas ir neišsprendžia federalinio deficito problemos. Tačiau pats sprendimas rodo, kad sparčiai kylantis ilgalaikio skolinimosi kaštas jau kelia pakankamai didelį susirūpinimą, kad Iždas imtųsi papildomų rinkos stabilizavimo priemonių.
CBO skaičiuoja, kad dabartinei politikai nesikeičiant JAV skola per dešimtmetį gali pasiekti apie 64 trln. dolerių
Dabartinė 40 trln. dolerių riba nėra numatoma kaip skolos viršūnė. CBO baziniame scenarijuje bendroji federalinė skola iki 2036 metų gali pasiekti maždaug 64 trln. dolerių.
Dar svarbiau tai, kad visuomenės laikoma federalinė skola didėtų greičiau už ekonomiką. Ji nuo maždaug 101 proc. BVP 2026 metais pakiltų iki 120 proc. 2036 metais, o ilgesnėje perspektyvoje – iki 175 proc. BVP 2056 metais.
Tokia trajektorija nėra prognozė, kad JAV neišvengiamai bankrutuos. Kongresas gali pakeisti mokesčius, išlaidas, socialinių programų taisykles ar kitus biudžeto parametrus, o ekonomikos augimas ir palūkanų normos taip pat gali būti kitokios nei prognozuojama.
Tačiau 40 trln. dolerių riba parodo problemos mastą. Didžiausia grėsmė paprastam amerikiečiui nėra pats skaičius Vašingtono apskaitoje. Ji atsiranda tada, kai vis didesnę valstybės pajamų dalį suryja palūkanos, ilgalaikis skolinimasis brangsta, įmonės investuoja mažiau, o politikams lieka vis mažiau lengvų pasirinkimų dėl mokesčių ir valstybės išlaidų.
Šaltiniai
Yahoo Finance. (2026). US debt tops $40 trillion: How soaring federal debt affects you personally. https://www.yahoo.com/finance/personal-finance/investing/article/us-debt-tops-40-trillion-how-soaring-federal-debt-affects-you-personally-155000383.html
Reuters. (2026). US debt crosses $40 trillion threshold after doubling under Trump and Biden. https://www.reuters.com/world/us-debt-crosses-40-trillion-threshold-after-doubling-under-trump-biden-2026-08-19/
Associated Press. (2026). The US national debt now stands at $40 trillion. https://apnews.com/article/a27a8d3651ff810b25c610d3e1b6259d
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbią informaciją apie JAV valstybės skolą ir jos galimas pasekmes, todėl jis yra vertingas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie JAV valstybės skolą ir jos galimas pasekmes, remiasi faktais ir logiškai struktūruotas, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes JAV valstybės skolos augimas gali turėti tiesioginį poveikį Lietuvos gyventojams, ypač kalbant apie būsto paskolas ir kasdienes išlaidas. Be to, tai svarbi tema, kuri gali dominti skaitytojus, siekiančius suprasti globalių ekonominių tendencijų poveikį vietinei rinkai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV valstybės skolą ir jos galimą poveikį gyventojams, kas yra aktualu ir naudinga skaitytojams. Jame taip pat nagrinėjamos galimos valstybės skolą mažinančios priemonės, kas skatina konstruktyvų diskursą.
Straipsnis gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl augančios valstybės skolos ir jos poveikio kasdieniam gyvenimui, nes neteikia subalansuotos informacijos apie galimas sprendimo priemones ar optimistinius aspektus.
