Vašingtonas skelbia, kad už dronų atakos Kremliuje slypi be Ukrainos prezidento jėgos veikusios šios šalies pajėgos
JAV pareigūnai, atlikę surinktos informacijos analizę, mano, kad gegužės pradžioje įvykusi dronų ataka Kremliuje, kurios metu galimai bandyta nužudyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, iš tiesų yra Ukrainos darbas.
Nors iš karto po atakos amerikiečių žvalgybininkai negalėjo tvirtai pasakyti, kas įvykdė dronų ataką pačioje Maskvos širdyje, jau tuomet buvo pasiūlytas scenarijus, kad tokie veiksmai galėjo būti suplanuoti net be Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio arba jo aukščiausių pareigūnų žinios.
Siekiant išsiaiškinti tiesą, JAV pareigūnai sekė Ukrainos aukščiausių pareigūnų pranešimus, o šie padėjo išsiaiškinti, kad dalis Ukrainos valdžios atstovų manė, kad jų šalis iš tiesų buvo atsakinga už dronų operaciją.
Pranešimuose taip pat užsiminta, kad nei Ukrainos prezidentas, nei pati artimiausia jo aplinka, apie tai informuoti nebuvo ir nieko nežinojo. Įvertinęs šiuos faktus, dabar Vašingtonas mano, kad bepiločių ataka Kremliuje buvo sumanyta vieno iš Ukrainos specialiųjų karinių ar žvalgybos padalinių[1].
Po dronų atakos, gegužės 2-ąją, Kremlius išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad šiuos veiksmus vertina kaip suplanuotą teroro aktą ir pasikėsinimą į V. Putiną Pergalės dienos, gegužės 9-osios parado, išvakarėse.
Rusija tuomet kaltinimus viešai pareiškė Ukrainai, o po kelių dienų Kremliaus pykčio sulaukė ir JAV. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Vašingtonas „turi žinoti, kad Rusija žino apie tai, kad taikinius pasirinko JAV, o Ukraina tik įgyvendino šiuos planus“.
Rusijos pusė taip pat perspėjo, kad pasilieka teisę imtis bet kokių atsakomųjų veiksmų, o D. Peskovas patikino, kad atsakas bus duotas, „kruopščiai apsvarstytas ir subalansuotas“.
Ekspertai netiki, kad Ukraina galėjo surengti išpuolį pačiame Maskvos centre, JAV bijo Rusijos atsako
Ne visi karybos ekspertai yra linkę sutikti su Vašingtono išvadomis, jog už bepiločių atakos Maskvoje slypi būtent Kijevas. Dalis amerikiečių pareigūnų teigia, kad Ukraina nėra pajėgi surengti tokio pavojingumo lygio ataką Kremliuje.
Dėl to netyla diskusijos apie tai, kad ataka galėjo būti pačios Rusijos suplanuota „netikros vėliavos operacija“, kuria siekta suteikti Rusijai priežastį eskaluoti konfliktą už Ukrainos ribų.
„Laikausi savo vertinimo, kad dronų smūgis, kaip ir pramoninio sabotažo operacija, nukreipta prieš Rusijos dujotiekį „Nord Stream“, buvo V. Putino režimo surengta „netikros vėliavos“ operacija. Pati Ukraina be išorinės pagalbos nepajėgi surengti tokios operacijos“, – teigia buvusi JAV Gynybos žvalgybos agentūros pareigūnė Rebekah Koffler.
Tačiau JAV pareigūnams ši situacija toliau kelia nerimą. Juk Ukrainai teikiama milžiniška karinė pagalba yra skiriama gintis, ne pulti agresorę Rusiją jos pačios teritorijoje. Manoma, kad dėl tokių ar panašių atakų Vakarus kaltinanti Rusija gali sumanyti išplėsti savo karą už Ukrainos teritorijų ir taip eskaluoti konfliktą.
Net ir paskelbdama apie savo paskutinius paramos Ukrainai paketus ir sprendimą leisti Vakarų šalims perduoti Ukrainai naikintuvus, JAV akcentavo, kad jie turi būti naudojami tik gynybai. JAV prezidentas Joe Bidenas iš Ukrainos vadovo net išgavo pažadą, kad naikintuvai nebus naudojami Rusijoje.
Pentagono vertinimu, Ukraina yra 100 proc. pasirengusi kontrpuolimui
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina aktyviai telkė savo karius ir Vakarų paramą ruošdama galingą kontrpuolimą. Pentagono manymu, šiuo metu šalis tam jau yra visiškai pasirengusi ir turi viską, ko reikia galingam smūgiui prieš okupantus.
„Jie turi devynias mūsų suteiktas mechanizuotas šarvuotas brigadas, jie turi didelius priešlėktuvinės gynybos pajėgumus. Visas pasaulis susivienijo, kad užtikrintų, jog jie turi amunicijos, ir, kas svarbu, mes taip pat rengiame mokymus ir labai glaudžiai su jais bendradarbiaujame palaikymo ir logistikos aspektais. Taigi, ruošdamiesi vykdyti kontrpuolimo operacijas, jie turi labai daug galios ir esame įsitikinę, kad jie turi visus reikiamus kovinius pajėgumus“, – teigia brigados generolas Patas Ryderis[2].
Prieš kelias savaites Ukrainos prezidentas teigė, kad jo kariuomenei reikia daugiau laiko pasirengti numatytam kontrpuolimui. V. Zelenskio teigimu, neįmanoma pradėti puolimo, kuris kainuotų daug gyvybių, jam tinkamai nepasirengus.
Kiek anksčiau Ukrainos nacionalinio saugumo patarėjas Oleksijus Danilovas yra teigęs, kad būtent V. Zelenskis galutinai nuspręs, kada pradėti kontrpuolimą. Tačiau Ukrainos valdžios institucijos bent jau viešai stengiasi sumažinti lūkesčius, siejamus su numatytu puolimu[3].
Manoma, kad toks atsargumas yra siejamas su partnerių Vakaruose vertinimu. Ilgai lauktas ir plačiai aptarinėtas kontrpuolimas Ukrainai gali tapti svarbiu proveržiu iš savo teritorijos išstumiant okupantus, tačiau jam nepasisekus – Vakarai gali imti dvejoti dėl tolimesnių Ukrainos šansų šioje kovoje.
Tiesioginio šalių ginklavimo vengianti Japonija į Ukrainą siunčia karines transporto priemones
Japonija šią savaitę surengė oficialią ceremoniją, per kurią buvo pristatyti kariniai sunkvežimiai, kurie jau netrukus bus išsiųsti į Ukrainą. Japonijos gynybos ministerijoje vykusioje ceremonijoje gynybos viceministras Toshiro Ino Ukrainos ambasadoriui Sergejui Korsunskiui įteikė dokumentą, kuriame išvardyti trys dovanojamų transporto priemonių tipai[4].
„Tikimės, kad invazija kuo greičiau baigsis ir grįš taikus kasdienis gyvenimas. Suteiksime tiek paramos, kiek galėsime“, – teigė Japonijos gynybos viceministras.
Minėtą siuntą Ukrainai sudaro ne tik 100 karinių sunkvežimių, tačiau ir 30 000 maisto davinių. Kiek anksčiau Japonija suteikė Ukrainai neperšaunamų liemenių, šalmų, dujokaukių, apsauginių kostiumų, nedidelių dronų ir maisto davinių.
Japonijoje galioja griežta karinės įrangos perdavimo politika, gyvuojanti nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Pagal ją, šalys yra raginamos laikytis tik savigynos, tačiau ne prevencinio ar agresyvaus puolimo principo.
Norvegijoje demonstruojamas didžiausias pasaulyje JAV lėktuvnešis
Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje siekiant užtikrinti saugumą Senajame žemyne, į Europą atkeliauja vienas iš Amerikos karinių pasididžiavimų. Šią savaitę į Norvegijos sostinę Oslą atplaukė JAV lėktuvnešis, kuris, abiejų šalių pareigūnų teigimu, „suteikia unikalią galimybę plėtoti bendradarbiavimą ir glaudžiau bendradarbiauti su sąjungininkais“[5].
Šis laivas yra pirmasis iš naujosios JAV karinio jūrų laivyno „Ford“ klasės lėktuvnešių. Šiuo metu JAV yra statomi dar du tos pačios klasės lėktuvnešiai. Šiame laive telpa apie 2 600 jūreivių.
Laivas „USS Gerald R. Ford“ įplaukė į Oslo fiordą lydimas greitaeigio katerio su ginkluotu personalu, o Norvegijos ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad bet kokie laivai turi laikytis už pusės mylios nuo lėktuvnešio, o virš jo buvimo teritorijos yra sukuriama neskraidymo zona.
Didžiausiu pasaulyje lėktuvnešiu vadinamas laivas Norvegijos sostinėje bus iki kitos savaitės. Po to jis turėtų dalyvauti pratybose su Norvegijos ginkluotosiomis pajėgomis Arktyje. Rusijos ambasada Osle jau pasipiktino šiuo įvykiu ir pareiškė, kad „toks jėgos demonstravimas atrodo nelogiškas ir žalingas“. Norvegija ir Rusija turi 197 km ilgio sieną Arktyje.
