Dėl dronų atakos Maskva kaltinimus verčia JAV
Rusija keičia savo kaltinimų taktiką. Trečiadienį Kremlius pranešė apie naktį įvykusią dronų ataką, kurios metu, neva siekta nužudyti Vladimirą Putiną, ir tuomet dėl šio išpuolio metė kaltinimus į Ukrainos pusę. Tačiau jau ketvirtadienį Rusija dėl atakos apkaltino Jungtines Valstijas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog Vašingtonas „turi žinoti, kad Rusija žino apie tai, kad taikinius pasirinko JAV, o Ukraina tik įgyvendino šiuos planus“.
„Bandymai to išsižadėti tiek Kijeve, tiek Vašingtone, žinoma, yra visiškai juokingi. Mes puikiai žinome, kad sprendimai dėl tokių veiksmų, dėl tokių teroristinių išpuolių priimami ne Kijeve, o Vašingtone. Tai dažnai diktuojama iš už vandenyno. Mes tai gerai žinome ir suvokiame. Vašingtone jie turi aiškiai suprasti, kad mes tai žinome“, – sakė D. Peskovas[1].
Kremliaus atstovas spaudai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių informaciją apie JAV sąsajas su šiuo incidentu. Pati Ukraina jau anksčiau taip pat paneigė prisidėjusi prie dronų atakos.
Tuo tarpu Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas prielaidas, kad už išpuolio stovi kas nors kitas, bet ne Ukraina ir JAV, pavadino „cinizmu ir absurdu“[2]. Kremlius toliau tikina, kad pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų. D. Peskovas sakė, kad Rusija turi „keletą galimybių“, o atsakas, kai jis bus duotas, „bus kruopščiai apsvarstytas ir subalansuotas“.
Rusija anksčiau yra užsiminusi, kad konflikte su Ukraina galėtų panaudoti branduolinį ginklą, jei kiltų grėsmė pačiai Rusijai, tačiau dabartinę padėtį įvertinę ekspertai teigia, kad labiausiai tikėtinas atsakas bus raketų ataka, nukreipta į vyriausybinius pastatus Kijeve, pavyzdžiui, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biurą.
Dronų ataka įvyko trečiadienio naktį, o išpuolio vaizdo įrašai greitai išplito „Telegram“ kanaluose, netoli Kremliaus gyvenantys rusai reiškė susirūpinimą dėl danguje fiksuoto staigaus blyksnio ir vėliau – tamsių dūmų debesies.
JAV kratosi Rusijos kaltinimų, ataką sieja su savarankiškai veikusia ukrainiečių grupuote
Sulaukusi kaltinimų iš Maskvos, JAV juos kategoriškai atmetė ir pareiškė, kad bet kokie Rusijos pareigūnų teiginiai, jog JAV yra susijusi su šiuo incidentu, yra grynas melas.
„Akivaizdu, kad tai absurdiškas teiginys. Jungtinės Valstijos su tuo neturi nieko bendra. Mes net tiksliai nežinome, kas čia įvyko, bet galiu jus patikinti, kad Jungtinės Valstijos čia visiškai nedalyvavo. Jungtinės Valstijos neskatina ir nesudaro sąlygų Ukrainai smogti už jos sienų ir nepritaria išpuoliams prieš atskirus lyderius“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby. [3].
Baltųjų rūmų pareigūnas išvengė spekuliacijų, kaip Rusijos prezidentas V. Putinas gali pasinaudoti šiuo incidentu konflikto Ukrainoje eskalacijai, tačiau užsiminė apie tai, kad pirminiai JAV duomenys rodo, kad už šio išpuolio galimai slypi Ukrainos grupuotė.
Vis dėlto, J. Kirby pareiškė, kad kol kas neaišku, ar ši grupė susijusi su vyriausybe Kijeve. Jis tik užsiminė, kad dabartinėmis JAV žiniomis, aukščiausi Ukrainos vadovai apie šį planą nieko nežinojo. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis jau anksčiau taip pat paneigė, kad jo šalis prisidėjo prie išpuolio.
„Mes nepuolame nei Putino, nei Maskvos. Mes kovojame savo teritorijoje, gindami savo kaimus ir miestus. Net ir tam neturime pakankamai ginklų. Todėl jų nenaudojame kitur. Turime deficitą. Negalime naudoti visko ir visur“, – sakė V. Zelenskis.
Rusai gali planuoti „netikros vėliavos“ operaciją
Savo ruožtu nepriklausomi ekspertai teigia, kad už trečiadienio dronų atakos Kremliuje gali slypėti pati Rusija, kuri siekia surengti „netikros vėliavos“ operaciją tam, kad pateisintų didesnę mobilizaciją ir galimai dar labiau eskaluotų konfliktą.
JAV strateginės karinės žvalgybos ekspertė, buvusi Pentagono žvalgybos pareigūnė Rebeka Koffler teigia, kad bepiločio orlaivio ataka greičiausiai tebuvo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų surengta ir paties V. Putino sankcionuota operacija.
„Tikslas yra dvejopas: pirma, suteikti pateisinimą, kad karas būtų perkeltas į kitą eskalacijos pakopą, t. y. suduoti masinį, galintį nukauti smūgį Kijevui, Ukrainos vyriausybės būstinei ir Zelenskio rezidencijai. Antra, pateisinti būsimas mobilizacijas pačioje Rusijoje, reikalingas užsitęsusiam karui Ukrainoje, ir sutelkti visus Rusijos gyventojus, įskaitant nedidelę karo priešininkų dalį, eiti už Putiną“, – situaciją aiškina ekspertė R. Koffler[4].
Tuo tarpu JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje teigiama, kad Rusija, tikėtina, surengė šį išpuolį, siekdama priartinti karą prie eilinių rusų.
„Keletas požymių rodo, kad smūgis buvo surengtas šalies viduje ir tikslingai inscenizuotas. Rusijos valdžios institucijos neseniai ėmėsi veiksmų, kad padidintų Rusijos vidaus priešlėktuvinės gynybos pajėgumus, įskaitant pačią Maskvą, todėl labai mažai tikėtina, kad bepiločiai orlaiviai galėjo prasiskverbti pro kelis priešlėktuvinės gynybos sluoksnius ir susisprogdinti arba būti numušti tiesiai virš Kremliaus centro taip, kad būtų galima gauti įspūdingų vaizdų, gražiai užfiksuotų vaizdo kameromis“, – teigia ISW ekspertai.
ISW analitikai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kremliaus reakcija į incidentą buvo itin greita, o tai taip pat gali rodyti, kad ataka buvo parengta iš vidaus.
„Kremlius nedelsdamas apkaltino Ukrainą surengus teroro išpuolį, o Rusijos oficialūs komentarai greitai tapo didžiuliu kaltinimu. Jei dronų ataka nebūtų buvusi inscenizuota šalies viduje, tai būtų buvęs visiems netikėtas įvykis“, – teigiama ISW ataskaitoje.
ISW ekspertai pažymi ir tai, kad dalis Rusijos nacionalistinių politinių veikėjų jau spėjo pasinaudoti Kremliaus dronų ataka, kad paragintų Rusiją eskaluoti karą Ukrainoje ir pateikti griežtą reakciją.
Igoris Girkinas, buvęs žvalgybos karininkas, vadovavęs prorusiškiems kovotojams Rytų Ukrainoje, „Telegram“ rašė, jog jau atėjo „laikas atsibusti ir pradėti rimtai kovoti, naikinti infrastruktūrą, naikinti patį Ukrainos valstybingumą“.
Buvęs Rusijos prezidentas ir premjeras, dabar, saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas ragino „fiziškai pašalinti“ Ukrainos prezidentą V. Zelenskį[5].
Kiek netikėtai priešingą poziciją demonstruoja Jevgenijus Prigožinas, „Vagner“ grupės įkūrėjas. Jis užkirto kelią bet kokioms diskusijoms apie tai, kad Rusija turėtų pasitelkti savo branduolinių ginklų arsenalą ir taip pat paragino efektyviau užtikrinti oro apsaugą.
„Pirmiausia turėtume nubausti žmones, atsakingus už mūsų gynybą nuo dronų, ir išsiaiškinti, kaip tai apskritai galėjo įvykti. Atrodome kaip klounai, grasinantys panaudoti branduolinį ginklą kaip atsaką į vaiko droną“, – savo „Telegram“ kanale rašė J. Prigožinas.
Tuo tarpu Karnegio tarptautinės taikos fondo (angl. Carnegie Endowment for International Peace) mokslininkė Tatjana Stanovaja teigia, kad rusų grandiozinis atsakas į bepiločio lėktuvo ataką vargu ar greitai įvyks ir kad V. Putinas greičiausiai neskubės.
