Po dronų atakos Kremliuje, pranešimai apie pasikėsinimą į V. Putino gyvybę
Trečiadienį Kremlius viešai apkaltino Ukrainą praėjusią naktį surengus dronų ataką, kuria siekta nužudyti Vladimirą Putiną[1]. Valstybinė Rusijos žiniasklaida skelbia, kad surengtos atakos metu pats Rusijos prezidentas nenukentėjo, žalos nepatyrė ir Kremliaus pastatai.
Vis dėlto, aukšto rango Rusijos pareigūnai žiniasklaidai pareiškė, kad šalis pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų ir kad įtariamą išpuolį vertina kaip teroristinį.
„Kremlius šiuos veiksmus įvertino kaip suplanuotą teroro aktą ir pasikėsinimą į prezidentą Pergalės dienos, gegužės 9-osios parado, išvakarėse“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA, kartu pažymėdama, kad dėl grėsmės, tolimesnių savo darbo planų bei vizitų V. Putinas neatsisako.
Tačiau realių atakos įrodymų Kremlius nepateikė, o Rusijos socialiniuose tinkluose plinta tik oficialiai nepatvirtinti vaizdo įrašai, kuriuose galima matyti, kaip po tariamo incidento už pagrindinių Kremliaus rūmų kyla dūmų debesys. Šie vaizdo įrašai buvo paskelbti ankstyvą trečiadienio rytą, manoma, kad juos užfiksavo šalimais esančių kvartalų gyventojai.
Ukraina paneigė surengusi dronų ataką. Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas sakė, kad „Kijevas neturi nieko bendra su šia ataka“ ir pareiškė, kad toks žingsnis „nebūtų naudingas Ukrainai mūšio lauke ir tik dar labiau išprovokuotų Rusiją“.
Karo analitikas Seanas Bellas taip pat pabrėžia, kad Kremliaus skelbiama informacija ar plintančiais vaizdo įrašais pasitikėti nederėtų, nes šiuo metu vyksta informacinis karas. Ekspertas primena, kad „Kijevas puola asimetriškai, taikiniai dažniausiai būna Rusijos pasienyje, o ir anksčiau Ukraina niekada nėra bandžiusi imtis tokių skandalingų veiksmų“[2].
„Daug komentatorių mano, kad Maskva pradės imituoti netikrus incidentus Rusijos viduje, kad atkreiptų Rusijos vidaus auditorijos dėmesį į tai, jog ji turi ginti savo žmones“, – sako S. Bellas, pridurdamas, kad nepaisant to, kad Ukraina aktyviai dirba su dronais, būtų keista, kad jos planai būtų tokie įžūlus, jog rengtų atakas pačioje Maskvos širdyje.
Pietų Afrikos Respublika perspėjo V. Putiną apie gresiantį areštą
Rusijos prezidentas V. Putinas neseniai buvo įspėtas ir dėl to, kad jis gali būti suimtas, jei rugpjūtį vyks į BRICS – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) – šalių grupės aukščiausiojo lygio susitikimą PAR.
Skelbiama, kad patys PAR valdžios atstovai pranešė V. Putinui, kad turės jį sulaikyti ir dėl to, ragina jį susitikime dalyvauti vaizdo konferencijos būdu, o ne asmeniškai[3].
„V. Putinas nuosekliai ir brutaliai naikina Ukrainos žmonių ir tų savo šalies gyventojų, kurie drįsta principingai pasipriešinti jo brutaliems veiksmams, laisves“, – teigia PAR Demokratinio aljanso partijos (DA) opozicijos premjeras Alanas Winde, pabrėžęs, kad pats pasirūpins, kad jei V. Putinas atvyks į Keiptauną, provincijos valdžia jį suims[4].
A. Winde pažymi, kad jis pats rengiasi ne tik kovoti už pagrindines PAR gyventojų teises ir laisves, bet ir yra pasirengęs solidarizuotis su Ukraina.
„Jei Pietų Afrikos Respublikos policijos tarnybai nebus nurodyta imtis veiksmų, tai padarysime mes. Esu labai sunerimęs dėl to, kad nacionalinė vyriausybė visiškai susitelkusi į veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti Vladimiro Putino laisvę, užuot sutelkusi dėmesį į Pietų Afrikos gyventojų, kurių daugelis nėra laisvi nuo baimės ir dar nepasiekė ekonominės laisvės, laisvių užtikrinimą po 29 mūsų demokratijos metų“, – kalba politikas.
PAR yra Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narė ir pagal kovo mėnesį V. Putinui išduotą arešto orderį, Rusijos lyderį būtų priversta areštuoti. Tačiau V. Putinui vizitas BRICS aukščiausiojo lygio susitikime yra itin svarbus.
Paskutiniu metu BRICS ekonominis blokas sulaukia vis daugiau tarptautinio susidomėjimo. Skelbiama, kad blokas dabar yra sulaukęs net 19 šalių prašymų tapti jo narėmis. Tarp siekiančiųjų tapti bloko nariais yra Saudo Arabija, Iranas, Egiptas, Bahreinas, Alžyras, Argentina, Indonezija bei dvi valstybės iš Rytų Afrikos ir dar viena iš Vakarų Afrikos, kurios šiuo metu lieka neįvardytos[5].
Tęsiantis mūšiams Bachmute, Ukraina derina paskutines detales prieš kontrpuolimą
Tuo tarpu Ukrainoje toliau tęsiasi įnirtingi susidūrimai su rusų pajėgomis, o Kijevas bet kurią minutę gali pradėti pavasario kontrpuolimą.
Tai patvirtino JAV generolas, Jungtinio štabo vadų komiteto pirmininkas Markas Milley pareiškęs, kad Ukraina smarkiai padidino savo pajėgumus ir yra pasirengusi pulti.
„Ukrainiečiai šiuo metu gali pulti, vykdyti puolamąsias operacijas, taip pat jie gali gintis, ir jų pajėgumai yra gerokai didesni, palyginti su tuo, kokie jie buvo prieš metus įprastinėms operacijoms. Manau, kad jų pajėgumai gerokai išaugo. Taigi jie gali vykdyti arba puolimą, arba gynybą“, – teigia M. Milley.
Jungtinio štabo vadų komiteto pirmininkas sakė nenorįs daryti prielaidos, ar Ukraina artimiausiomis savaitėmis pradės planuojamą kontrpuolimą. Ukrainos pareigūnai iki šiol patys neatskleidė kontrpuolimo datos ir kitų detalių.
Vis dėlto, manoma, kad puolimas gali prasidėti jau netrukus, o kai kurie apžvalgininkai mano, kad su kontrpuolimu gali būti susijęs ir Chersono gyventojams išplatintas pranešimas apie 58 valandas truksiančią komendanto valandą. Jis bus skelbiama nuo penktadienio 20 val. vakaro iki pirmadienio 6 val. ryto.
Kol laukiama daugiau informacijos apie planuojamą kontrpuolimą, Ukrainos kariai toliau įnirtingai kovoja jau ne vieną mėnesį aršiausių kovų epicentre esančiame Bachmute[6].
Čia didžiulių nuostolių patiria tiek ukrainiečiai, tiek ir rusai. Pastarųjų pajėgos, Baltųjų rūmų duomenimis, per pastaruosius penkis kovų mėnesius Bachmute neteko net 100 000 karių[7].
Kijevas prašo popiežiaus Pranciškaus pagalbos grąžinant deportuotus ukrainiečių vaikus
Praėjusią savaitę Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis pakvietė popiežių Pranciškų apsilankyti Ukrainoje ir taip pat paprašė padėti grąžinti tūkstančius vaikų, kurie po Maskvos invazijos buvo išvežti į Rusiją arba Rusijos okupuotas žemes.
Premjeras Romoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad jis vedė aktyvias derybas Vatikane ir aptarė Kijevo taikos formulę, kuria siekiama užbaigti jau ilgiau nei metus trunkantį karą.
„Paprašiau jo šventenybės pagalbos, kad būtų grąžinti namo ukrainiečių vaikai, kurie yra sulaikyti, areštuoti, deportuoti į Rusiją nusikalstamu būdu. Aptarėme Ukrainos taikos formulę, galimą jo šventenybės ir Vatikano pagalbą, kad būtų įgyvendinti visi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės žingsniai“, – sakė premjeras[8].
Kijevo skaičiavimais, nuo Maskvos invazijos praėjusių metų vasarį į Rusiją arba Rusijos okupuotą Krymą buvo išvežta beveik 19 500 vaikų. Maskva, kontroliuojanti dideles rytines ir pietines Ukrainos dalis, neigia grobusi vaikus ir sako, kad jie buvo išvežti dėl jų pačių saugumo.
Pats popiežius Pranciškus neseniai pareiškė, kad dalyvauja slaptoje taikos misijoje, kuria siekiama užbaigti karą Ukrainoje. Tiek Rusijos, tiek Ukrainos pareigūnai iš karto paneigė bet kokias žinias apie taikos palaikymo misiją. Tačiau artimas popiežiaus patarėjas sakė, kad, nepaisant daugybės viešų neigimų, slapta Vatikano taikos misija iš tiesų egzistuoja ir gali duoti rezultatų po kelių savaičių[9].
Popiežiaus patarėjas Stefano Zamagni italų žiniasklaidai teigė, kad pontifikas jau daugiau kaip aštuonis mėnesius nuolat dirba taikos labui. S. Zamagni teigimu, Vatikanas šiuo metu yra „finišo tiesiojoje“ ir per artimiausias kelias savaites ar per artimiausius tris mėnesius, visos pastangos išvys dienos šviesą. Tai neįprasta naujiena, atsižvelgiant į tai, kad tradiciškai Vatikanas laikosi diplomatinio neutralumo.
