JAV uždegė žalią šviesą vakarietiškų naikintuvų perdavimui Kijevui, tačiau pareikalavo jais nepulti Maskvos
JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, jog rems partnerių iš Vakarų iniciatyvą teikti Ukrainai modernius naikintuvus, net ir JAV gamintus, itin pažangius „F-16“. JAV lyderis apie tokią savo poziciją informavo ir sąjungininkus per G-7 šalių vadovų susitikimą Hirošimoje, Japonijoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pats dalyvavęs G-7 susitikime, pasveikino Baltųjų rūmų „istorinį sprendimą“, pabrėžęs, kad naikintuvai prisidės „stiprinant Ukrainos pajėgumus danguje“[1].
Tiesa, pati Amerika naikintuvų Ukrainai nesuteiks, tiesiog leis tai padaryti kitoms Vakarų sąjungininkėms. Pavyzdžiui, Ukrainai naikintuvus perduoti galėtų Nyderlandai, šiuo metu patys palaipsniui atsisakantys savo „F-16“ lėktuvų. Danija ir Belgija taip pat turi Ukrainai ypač reikalingų naikintuvų.
Vis dėlto, kalbėdamas su žurnalistais G-7 aukščiausiojo lygio susitikime JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas patikino, kad JAV politika įsitraukimo į karo klausimu lieka nepakitusi.
„Pasiekėme momentą, kai atėjo laikas pažvelgti į ateitį ir pasakyti, ko Ukrainai reikės, kad ji galėtų atgrasyti ir apsiginti nuo Rusijos agresijos ateityje. „F-16“ ir ketvirtos kartos naikintuvai yra dalis šio sprendimo“, – situaciją komentavo J. Sullivanas.
Ukrainos lyderis V. Zelenskis kelis mėnesius aktyviai spaudė Vakarų sąjungininkus suteikti Kijevui modernių naikintuvų. Šiuo metu Rusijos agresiją atlaikyti bandanti šalis naudoja senus, sovietų gamybos naikintuvus, kurie gerokai nusileidžia Rusijos lėktuvams.
Tačiau, dabar, kai Ukraina jau netrukus gali sulaukti taip ilgai siektų naikintuvų, jų naudojimą atidžiai kontroliuoti bei sekti toliau žada JAV. J. Bidenas išgavo pažadą iš V. Zelenskio, kad Ukraina nenaudos vakarietiškų naikintuvų Rusijos teritorijoje[2].
Rusija teigia, kad Vakarų naikintuvai Ukrainai nepadės
Į kalbas apie vakarietiškų naikintuvų suteikimą Kijevui jau sureagavo ir Maskva. Pirmadienį Rusijos diplomatas ir ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas pareiškė, kad jei Vakarai iš tiesų ims masiškai perduoti savo naikintuvus Ukrainai, gali iškilti klausimas dėl NATO vaidmens konflikte. Tačiau kartu diplomatas patikino, kad naikintuvai nesukels jokios grėsmės rusų pajėgoms.
„Ukrainoje nėra jokios infrastruktūros „F-16“ eksploatacijai, taip pat nėra reikiamo skaičiaus pilotų ir aptarnaujančio personalo. Kas bus, jei amerikiečių naikintuvai kils iš NATO aerodromų, kontroliuojamų užsienio savanorių?“, – situaciją kvestionavo Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose[3].
A. Antonovas pabrėžė ir tai, kad bet koks galimas Ukrainos smūgis Krymo regionui bus laikomas smūgiu pačiai Rusijai. Kartu Rusijos ambasadorius eilinį kartą pažėrė kaltinimų Amerikai, jog ši esą „pajungia Vakarų šalis savo darbotvarkei“.
„Vašingtonas visiškai pajungė G-7 nares savo politikai dėl konflikto Ukrainoje“, – akcentavo A. Antonovas ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos toliau siekia strateginio Rusijos pralaimėjimo.
JAV paskelbė apie naują karinės paramos paketą, įsipareigojimus padėti Ukrainai pakartojo ir kiti G-7 lyderiai
O G-7 lyderių susitikime Hirošimoje buvo paliesta ne tik naikintuvų perdavimo Ukrainai tema, tačiau ir tolimesnė finansinė bei karinė parama šiai šaliai.
JAV prezidentas susitikimo pradžioje paskelbė apie naują, 375 mln. JAV dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą. Jį sudaryti turėtų amunicija, artilerija, šarvuočiai ir karių mokymai[4].
Kiti G-7 valstybių vadovai taip pat pareiškė, kad toliau aktyviai rems su Rusija kovojančią valstybę. Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pažadėjo, kad kaip ir JAV, taip ir jo šalis „rems Ukrainą tiek ilgai ir tiek, kiek reikės“[5].
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad žinia apie naikintuvus „F-16“ Rusijai turėjo reikšti, kad šioje karo stadijoje nereikėtų tikėtis sėkmingos invazijos tiesiog vilkinant šį konfliktą.
Į diskusijas paramos Ukrainai klausimu sureagavo ir šio G-7 susitikimo šeimininkas, Japonijos premjeras Fumio Kishida pareiškęs, kad G-7 šalys parodė solidarumą, ketindamos toliau palaikyti tarptautinę teisę ir tvarką.
Rusija skelbia užėmusi Bachmutą, Ukraina tai neigia
O Ukrainos prezidentui viešint G-7 šalių vadovų susitikime Japonijoje, Rusija pareiškė, kad jos kariuomenės ir privačios karinės grupuotės „Vagner“ pajėgos visiškai užėmė beveik su žeme sulygintą Bachmutą.
Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau sveikino „Vagner“ kovotojus su pasiekta pergale, Ukrainos pusė neigia gandus, kad jau galutinai prarado miesto kontrolę[6].
Ukrainos kariuomenės generolas Oleksandras Syrskis „Telegram“ tinkle teigė, kad Kijevo pajėgos žengia į priekį priemiesčiuose, tačiau pabrėžė, kad jos artėja prie taktinės apsupties.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar taip pat pabrėžė, kad Ukrainos pajėgos yra pusiau apsuptyje, tačiau tai net gali suteikti galimybę sunaikinti priešą, nes rusai turi gintis tik savo kontroliuojamoje miesto dalyje. H. Maliar pridūrė, kad Ukrainos kariai tebegina pramoninius ir infrastruktūros objektus, taip pat privatų miesto sektorių ir yra užėmę dalį iškyšulių.
Jei Rusija iš tiesų užėmė Bachmutą, kurį vadina sovietmečio laikų Artiomovsko vardu, tai būtų viena didžiausių Maskvos pergalių nuo konflikto pradžios. Maskva jau seniai tvirtina, kad Bachmuto užėmimas būtų žingsnis į Donbaso regioną, kurį ji teigia aneksavusi.
Kita vertus, mūšiai Bachmute atskleidė didėjantį nesutarimą tarp Rusijos kariuomenės vadų ir „Vagner“ grupuotės, kurios įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas kelias pastarąsias savaites aktyviai kalbėjo apie itin prastą rusų karių pasirodymą.
Tačiau Rusijos kariams net ir nedemonstruojant pilnų savo pajėgumų, šiame kare ir toliau neišvengiama mirčių, į kurių sąrašą vis dažniau patenka ne tik Ukrainos kariai, tačiau ir civiliai.
Remiantis paskutiniais JAV surinktais duomenimis, nuo karo praėjusių metų vasario 24 d. pradžios, Ukrainoje žuvo 42 000 Ukrainos civilių[7].
Šie duomenys yra pagrįsti naujausiu amerikiečių karo lauko vertinimu, o žuvusiųjų skaičius yra maždaug penkis kartus didesnis nei skelbtas anksčiau. Ukrainos karinės pajėgos taip pat jaučia nuostolius: per pastaruosius beveik 15 mėnesių žuvo 20 000 ir buvo sužeista 130 000 žmonių.
