Nuo COVID-19 vakcinų nukentėję amerikiečiai jau gauna kompensacijas už žalą
JAV užfiksuotas neeilinis atvejis: net trys žmonės sulaukė kompensacijų už jų sveikatai padarytą žalą, kurią, kaip manoma, sukėlė COVID-19 vakcina.
Nukentėję asmenys gavo kompensacijas už sužalojimus pagal Kompensacijų už sužeidimus, patirtus dėl kovos priemonių, programą (CICP), kurią vykdo Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento agentūra.
Kaip skelbia JAV Sveikatos išteklių ir paslaugų administracija, kol kas kompensacijos sulaukė trys nukentėjusieji. Pirmasis asmuo, kuris po vakcinacijos patyrė sunkų alerginį šoką, gavo 2019 JAV dolerių kompensaciją. Antrasis, patyręs miokarditą, sulaukė 1 582 JAV dolerių žalos kompensacijos, o trečiasis, taip pat miokarditą patyręs žmogus, gavo 1 032 JAV dolerius[1]. Vakcinų gamintojas, dėl kurio produkto nukentėjo asmenų sveikata, paskelbtas nebuvo.
Šios išmokos kol kas yra pirmosios, kurias JAV vyriausybė išmoka nukentėjusiems nuo COVID-19 vakcinų. Pagal CICP programą žmonės, patyrę sveikatos sutrikimų, gali gauti pinigų už nekompensuotas gydymo išlaidas ir prarastas darbines pajamas.
Gauti kompensaciją už vakcinų padarytą žalą gali būti sudėtinga
Kol kas CICP yra vienintelė programa, pagal kurią amerikiečiai gali gauti kompensaciją iš federalinės vyriausybės. Daugumai kitų JAV sveikatos apsaugos sektoriuje plačiai naudojamų vakcinų yra taikoma Nacionalinė kompensacijų už sužeidimus dėl vakcinų programa.
COVID-19 skiepų atveju, nukentėjęs asmuo, norėdamas gauti kompensaciją, turi įrodyti „priežastinį ryšį“ tarp vakcinos ir sunkaus fizinio sužalojimo. Kaip teigiama CICP gairėse, šis ryšys turi būti „pagrįstas įtikinamais, patikimais, galiojančiais, medicininiais ir moksliniais įrodymais“.
Asmuo taip pat turi įrodyti neatlygintas medicinines išlaidas arba tai, kad jis prarado savo darbines pajamas, nes dėl sužalojimo negalėjo dirbti. Mirusių asmenų artimieji taip pat gali prašyti išmokų.
COVID-19 vakcinas JAV buvo leista naudoti dar 2020 m. gruodžio mėnesį. Už vakcinaciją nuo koronaviruso aktyviai pasisakė dauguma JAV sveikatos apsaugos pareigūnų, susidomėjimą skiepais išreiškė ženkli visuomenės dalis. Tačiau ilgainiui į viešumą iškilo ir šalutinis vakcinų poveikis.
Remiantis balandžio 1 d. duomenimis, pagal CICP programą šiuo metu yra pateikti 8 133 prašymai dėl vakcinų sukeltų sužalojimų ar mirties. Didelė dalis jų buvo atmesti dėl to, kad nebuvo pateikta pakankamai medicininių dokumentų. Tūkstančiai kitų paraiškų dar nėra išnagrinėtos. Šiuo metu tik 23 paraiškos yra pripažintos atitinkančiomis kompensacijos standartą.
Procedūros, kai JAV yra išmokama kompensacija už vakcinų padarytą žalą, nėra naujos. Tiesa, anksčiau dauguma išmokų buvo skirtos žmonėms, nukentėjusiems nuo H1N1 vakcinos. Tuomet, kai kurie nukentėję gavo šimtus arba net tūkstančius dolerių. Didžiausia užregistruota išmoka siekė 2,2 mln. dolerių.
Oksfordo mokslininkai siekia sukurti globalų vakcinų padarytos žalos kompensavimo mechanizmą
Nors JAV kompensacijos už vakcinų sukeltas sveikatos problemas pasiekė bent kelis nukentėjusius, pasaulyje vis dar trūksta vieningos kompensacijų sistemos.
Šią problemą spręsti rengiasi Oksfordo universiteto mokslininkų grupė, kuri šiuo metu aktyviai dirba sudarydama pasaulinį COVID-19 vakcinų kompensavimo sistemų kūrimo žemėlapį.
Atlikus šį darbą, mokslininkai rengiasi per trejus metus sukurti internetinę duomenų bazę, kurioje mokslininkai galės palyginti vakcinos kompensavimo schemas skirtingose šalyse[2].
Imtis šio projekto tyrėjus paskatino anksčiau atlikta analizė, kuri atskleidė, kad pasaulyje šiuo metu galima suskaičiuoti daugiau nei 146 skirtingas kompensacijų schemas.
Pagrindinė Oksfordo universiteto mokslininkų grupės projekto tyrėja Sonia Macleod teigia, kad pandemija paskatino spartų kompensacijų dėl COVID-19 vakcinos schemų kūrimąsi, tačiau tokių schemų aprėptis išlieka netolygiai pasiskirsčiusi ir nevienodai efektyvi.
„Sudarome pasiskirstymo visame pasaulyje žemėlapį, kuriame nurodome, kur kokios priemonės taikomos. Ši svetainė leis nukentėjusiems asmenims, norintiems pateikti ieškinį, vyriausybėms, politikos specialistams ir mokslininkams sužinoti, kas yra jų šalyje ir kaip tai atrodo lyginant su kitomis šalimis“, – teigia mokslininkė.
S. Macleod pabrėžia, kad šiuo metu jau nepakanka tiesiog sukurti vakcinų kompensavimo schemą, nes „schema, apie kurią niekas nežino arba kuri neveikia gerai, nepadeda nukentėjusiems asmenims“.
„Priešingai, tinkamai parengta ir gerai veikianti sistema gali užtikrinti žalos atlyginimą ir padėti surinkti vertingos informacijos, kuri gali būti panaudota informuojant mus visus apie bendrą atsaką į pandemijas valdymą“, – pažymi Oksfordo universiteto mokslininkė.
Lietuvoje žalos atlyginimo mechanizmas neegzistuoja
Ženkli dalis užsienio šalių turi vienokį ar kitokį COVID-19 vakcinos žalos atlyginimo mechanizmą. Austrija ar Kanada jau turi visokeropai įsigaliojusį ir veikiantį reguliavimą dėl vakcinų sukeltos žalos, Prancūzija atlygina žalą tik už privalomą vakcinavimą, o Vokietijoje yra taikomas žalos be kaltės modelis.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) taip pat yra sukūrusi vakcinų sukeltos žalos kompensavimo programą.
Žalos atlyginimas iš tiesų yra aktualus klausimas visame pasaulyje po pandemijos. Remiantis paskutiniais duomenimis, Europoje yra užregistruota daugiau nei vienas milijonas įtartinų šalutinių reakcijų nuo COVID-19 vakcinų.
Lietuva nėra išimtis. Šalyje yra oficialiai registruoti apie 8 000 gyventojų, kurie pranešė apie po COVID-19 skiepo pasireiškusius šalutinius poveikius. Tačiau Lietuva išskirtinė tuo, kad mūsų šalyje iki šiol vis dar nėra jokio specialaus vakcinų sukeltos žalos nustatymo ir atlyginimo mechanizmo[3].
Lietuvoje dar 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Šis žalos atlyginimo be kaltės modelis aktualus tuomet, kai pacientų sveikatai padaryta žala atlyginama nevertinant ją padariusio asmens veikos neteisėtumo ir kaltės[4].
Pagrindiniu žalos atlyginimo kriterijumi tampa žalos išvengiamumas – vertinama, ar žalos paciento sveikatai galima buvo išvengti. Šiuo atveju, šalutinis COVID-19 vakcinos poveikis, kuris yra įtrauktas į vaisto charakteristikų santrauką, nėra įtrauktas į kompensavimo modelį, taikomą Lietuvoje.
Tačiau kaip pažymi teisininkai, atsakomybė dėl netinkamos kokybės vakcinų ar jų gamybos, taip pat ir dėl saugumo reikalavimų, gali kilti remiantis Lietuvos Respublikos Civiliniu Kodeksu pagal gamintojo civilinės atsakomybės sąlygas.
Vis dėlto, ir tokiu scenarijumi asmeniui reikėtų įrodyti žalą, netinkamą produkto ar paslaugos kokybę ir priežastinį ryšį tarp jų, o neįrodžius bent vieno tokio aspekto, asmuo žalos atlyginimo gali nesitikėti.
Paskutinis šiaudas, kurio gali griebtis nuo koronaviruso vakcinos nukentėję Lietuvos piliečiai yra farmacininkų sutartys. Jose nurodoma, kad vakcinų gamintojai taiko nuostatas, jog pačios šalys atlygins bet kokią žalą, atsiradusią dėl vakcinų naudojimo ir (ar) administravimo. Vis dėlto, Lietuva šiuo klausimo liesti kol kas nedrįsta.
Įrodymų dėl vakcinų sukeltų sveikatos sutrikdymų tik daugėja
O pastaruoju metu informacijos apie koronaviruso vakcinų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai tik daugėja. Šių metų pradžioje paskelbtame tyrime „Širdies aritmijos rizika, susijusi su COVID-19 vakcinacija: Sisteminė apžvalga ir metaanalizė“ teigiama, kad tarp šalutinių COVID-19 vakcinos poveikių išskiriamas ne tik dažnas raumenų skausmas, galvos skausmas arba karščiavimas, bet ir venų tromboembolija, insultas, plaučių embolija, širdies aritmija ir miokardo infarktas[5].
„Nepalankios širdies veiklos pasekmės, susijusios su COVID-19 vakcinomis, gali būti įvairios – nuo uždegimų (pvz., perikardito ar miokardito) iki trombozės ir širdies raumens išemijos. Keliose sisteminėse apžvalgose ir metaanalizėse buvo tiriama miokardito ir (arba) perikardito, trombocitopenijos ir trombozės rizika COVID-19 vakcinuotiems asmenims“, – teigiama tyrimo išvadose.
Kitame tyrime, plataus masto metaanalizėje pavadinimu „Skiepijimas nuo SARS-CoV-2 ir miokarditas Šiaurės šalių kohortos tyrime, kuriame dalyvavo 23 milijonai gyventojų“ taip pat buvo apibendrintas galimas nepageidaujamas vakcinų poveikis[6].
Šioje analizėje tyrėjai išskyrė, kad po vienos „Pfizer“ COVID-19 vakcinos dozės, širdies aritmijos pasireiškimo dažnis siekė 0,22 proc. arba 22 atvejų / 10 000 asmenų. Bendras aritmijos dažnis po „Moderna“ vakcinos buvo 0,76 proc. arba 76 atvejų / 10 000 asmenų. Atlikus bendrą „AstraZeneca“ vakcinos tyrimų analizę paaiškėjo, kad aritmijos dažnis buvo 0,04 proc. arba 4 atvejai / 10 000 asmenų.
Nors tyrėjai išskyrė, kad aritmija ar kitos komplikacijos asmenį gali ištikti ir esant sudėtingai koronaviruso infekcijos eigai, sveikiems, jauniems ir be ryškaus antsvorio asmenims bei ypač, vaikams, ši rizika yra artima nuliui.
