JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas: Amerika remia „vienos Kinijos“ politiką
Pirmadienį įvyko ilgai lauktas JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas. Šio svarbaus dvišalio susitikimo metu JAV atstovas netikėtai pareiškė, kad Amerika visiškai remia „vienos Kinijos“ politiką ir užtikrino Kinijos prezidentą, jog JAV nepalaiko Taivano nepriklausomybės siekio[1].
Bendraudamas su žiniasklaidos atstovais JAV ambasadoje Pekine, A. Blinkenas sakė, kad visi jo susitikimai su aukščiausiais Kinijos pareigūnais buvo konstruktyvūs ir pabrėžė, kad dabartinė konkurencija tarp JAV ir Kinijos neturėtų pereiti į platesnio masto nesutarimus ar net galimą konfliktą.
Tarsi pagrįsdamas tokius savo žodžius, A. Blinkenas taip pat pareiškė, kad JAV laikosi „vienos Kinijos“ politikos ir neremia Taivano nepriklausomybės, tačiau reiškia susirūpinimą dėl Kinijos „provokacinių veiksmų“ Taivano sąsiauryje.
Savo ruožtu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas teigė, kad ir toliau tikisi, jog JAV laikysis „racionalaus ir pragmatiško požiūrio“, kuris stabilizuos ir pagerins Kinijos ir JAV santykius.
Kinijos lyderis taip pat pažymėjo, kad per A. Blinkeno vizitą Pekine abi šalys „padarė pažangą ir pasiekė susitarimą konkrečiais klausimais“, tačiau neatskleidė, kokie tai klausimai[2].
Kinijos ir JAV santykiai dėl daugybės geopolitinių klausimų, tokių kaip karo Ukrainoje, augančių globalių Kinijos ambicijų ir įtampų Taivano sąsiauryje, pastaruoju metu buvo itin įtempti.
Žibalo į ugnį įpylė ir šių metų pradžioje įvykęs incidentas, kai JAV kariuomenė numušė Kinijos žvalgybinį balioną, įskridusį į JAV oro erdvę.
Įtampa dar labiau išaugo ir po to, kai Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje A. Blinkenas apkaltino Pekiną rengiantis tiekti karinę paramą pernai vasario 24 d. invaziją į Ukrainą pradėjusiai Rusijai.
Taivano klausimas – tarptautinių įtampų šaltinis
Diskusijos dėl Taivano ir jo (ne) priklausomybės nuo Kinijos pastaruosius kelerius metus tampa vis garsesnės. Tai, kad salai kyla realus pavojus iš Kinijos paneigti sudėtinga: agresyvių planų neslepia ir pats Pekinas, periodiškai organizuodamas įvairias Taivano užgrobimo pratybas ir karines misijas.
Tačiau pasaulis kištis negali, nes formaliai Taivanas yra Kinijos dalis, o Kinijos lyderis Xi Jinpingas Taivano „suvienijimą“ su Kinija laiko prioritetiniu klausimu.
Tuo tarpu JAV mezga ryšius su Taivano valdžia, tačiau negali nusigręžti nuo „vienos Kinijos“ politikos įsipareigojimų. Dėl to, Taivanas ir dabar nėra formalus JAV sąjungininkas.
Kita vertus, JAV prezidento Joe Bideno administracija ne kartą yra sakiusi, kad JAV gintų šią demokratinę salą, jei Kinija ją užpultų[3].
Tačiau pastarieji A. Blinkeno teiginiai gali būti suprasti kaip tam tikras atsitraukimas nuo ankstesnių pažadų. Be to, oficialiai JAV nėra pakeitusi savo užsienio politikos principų Kinijos klausimu. Tai reiškia, kad pagal Vašingtono „vienos Kinijos politiką“, kuri galioja nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos, JAV pripažįsta Pekino nuomonę, kad Taivanas yra jos suvereni teritorija.
Pagal šį politikos principą, JAV mano, kad Taivano suverenumo statusas nėra išspręstas, o besikeičiančios prezidentų administracijos laikėsi panašios nuomonės: kad JAV nepritaria Kinijos ir Taivano santykių „status quo“ keitimui.
Tuo tarpu pats Pekinas laikosi itin griežtos „vienos Kinijos“ politikos: yra tik viena Kinijos valstybė, o Taivanas – šios valstybės dalis. Pekinas taip pat tiki, kad gali egzistuoti viena šalis ir dvi jos sistemos: tai reiškia, kad Taivanas ir kitos teritorijos gali turėti atskirą valdymo sistemą, tačiau vis tiek yra Kinijos dalis.
Svarbu paminėti tai, kad Kinija nuolat tvirtindama, kad JAV, megzdama santykius su Taivanu, pažeidžia „vienos Kinijos“ politiką, iš esmės klysta.
Pati Kinija šios politikos atidžiai laikosi, tačiau JAV jau ne vieną dešimtmetį veikia pagal skirtingą šios politikos principą, kurį geriausiai galima apibūdinti kaip neutralų.
Suprantama, kad pastarųjų metų amerikiečių pareigūnų flirtas su Taivano atstovais ir net vieši pažadai ginti salą nuo Kinijos, įpykdė Pekiną.
Tačiau, dar 1979 m. federaliniame Taivano santykių akte teigiama, kad JAV ateis į pagalbą Taipėjui, jei Kinija panaudos karinę intervenciją, kad priverstų salą paklusti.
JAV į Taivaną siunčia savo ginkluotę
Prie JAV-Kinijos dvišalių santykių pašlijimo prisidėjo ir Kongreso raginimas Pentagonui pirmenybės tvarka suteikti karinę pagalbą Taivanui. Tuomet gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad Pentagonas iš tiesų siekia aprūpinti salą ginklais.
Galiausiai buvo paskelbta, kad Pentagonas nusiųs Taivanui ginkluotės, naudodamasis tais pačiais įgaliojimais, kuriais JAV rėmėsi suteikdamos Ukrainai paramą atremiant rusų invaziją. Šio paketo bendroji vertė siekia apie 500 mln. JAV dolerių[4].
Dar anksčiau, Atstovų Rūmų Atskirojo pakomitečio kovai su Kinijos komunistų partija nariai paskelbė ataskaitą, kurioje išdėstytos politinės strategijos, kurias įstatymų leidėjai turėtų apsvarstyti siekdami pasipriešinti Kinijai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad JAV turėtų priimti teisės aktus, kuriuose būtų aiškiau išdėstyta jos oficiali pozicija.
Balandžio mėnesį nutekėjusiose įslaptintuose Pentagono vertinimuose apie Taivano karinį pasirengimą teigiama, kad patys Taivano pareigūnai abejoja savo gebėjimu atremti oro atakas. Tuo tarpu JAV analitikai nustatė, kad tik pusė Taivano oro gynybos sistemų būtų veiksmingos.
Lietuva „perspjauna“ net JAV: demonstruoja, kad yra aktyviausia Taivano gynėja
Kalbant apie Taivaną, jo nepriklausomybės klausimą ir Kinijos atsaką, būtina paminėti ir Lietuvą, kuri visiškai netikėtai, prieš keletą metų tapo viena nuožmiaušių Taivano gynėjų, demonstruodama pozicija, kurios vengia net pati JAV.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje buvo atidaryta Taivano atstovybė. Ji veikti pradėjo kaip Taipėjaus verslo ir prekybos ryšių biuras, ne diplomatinė atstovybė.
Pekinas tuomet teigė, jog tokiu žingsniu Lietuva akivaizdžiai parodo, kad atsisako politinio įsipareigojimo, prisiimto komunikate dėl diplomatinių santykių su Kinijos Liaudies Respublika užmezgimo ir pažeidė „vienos Kinijos“ principą.
Dėl to, Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuvą statusą ir pritaikė oficialiai nepaskelbtas sankcijas, uždraudė į šalį atvykti kai kuriems Lietuvos politikams, ėmė spausti užsienio verslą nutraukti ryšius su Lietuvos gamintojais.
Tuomet prasidėjo iki dabar besitęsiantis Lietuvos ir Kinijos konfliktas, kurio laimėtoja Lietuva, regis, netaps. Priešingai. Tarptautinėje arenoje Lietuva iš pradžių buvo vaizduojama kaip drąsi ir gal kiek rizikuojanti valstybė, tačiau dabar – kaip šalis, patikėjusi sumania Taivano diplomatija, tačiau likusi prie suskilusios geldos.
Lietuvos eksportas į Taivaną strigo dėl įvairių leidimų stokos, maisto produktų kontrolė saloje taip pat yra itin griežta. Tuo tarpu dėl kritiškai pašlijusių Lietuvos ir Kinijos santykių, apie 40 proc. Lietuvos įmonių patyrė arba vis dar patiria iššūkių ir tai net nepriklauso nuo to, ar tai užsienio, ar lietuviško kapitalo įmonė.
O Lietuvos politikai užsispyrėliškai laikosi savo ir nepripažįsta klydę. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Lietuva gali vadintis laisva nuo Kinijos šalimi, o Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nors ir pripažino, kad kol kas sunku apčiuopti kokią ekonominę naudą dėl santykių su Taivanu, įvardinti juos finansais, neva, yra per sudėtinga.
Tačiau kiti žengia dar toliau. Europarlamentaras konservatorius Andrius Kubilius pareiškė, kad jeigu Kinija pultų Taivaną, Lietuva kartu su Jungtinėmis Valstijomis turėtų stoti jo ginti.
„Klausimas yra paprastas, kurį sprendžia ir JAV, į kurį ir Europa turi turėti atsakymą: kas būtų tuo atveju, jeigu Pekinas bandytų jėga užimti dabartinį Taivaną? Toje vietoje, mano manymu, Lietuvos politika Taivano atžvilgiu kaip tik yra visiškai teisingai sudėliota. Reikia pastebėti, kad net ir EP yra priimtas svarbus raportas. <…>. Lietuva turėtų stoti kartu su JAV ir ginti Taivaną“, – sakė A. Kubilius.
„Valstietis“ Aurelijus Veryga tokius kolegos žodžius vertino kaip chuliganiškus ir paaiškino, kad tokia mūsų viešai išsakoma pozicija gali atrodyti neadekvati partneriams Vakaruose.
O kai praėjusių metų rugpjūtį tuometė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi nuvyko į Taivaną, konservatorius Matas Maldeikis socialiniuose tinkluose rašė, kad štai pats, Taivaną aplankė anksčiau, dar tuomet, kai tai nebuvo tapę populiaru.
„Tai dar kartą įrodo, kad Lietuvos pusė buvo teisi, stiprindama ryšius su Taivanu“, – sakė M. Maldeikis[5].
Pastarieji A. Blinkeno pareiškimai apie tai, kad JAV neremia Taivano nepriklausomybės, tampa tiesioginiu smūgiu Lietuvai, kuri dėjo daugybę pastangų užmegzti santykius su Taivanu ir dėl to, prarado ypač pelningą verslo rinką Kinijoje bei užsitraukė šios, vis daugiau tarptautinės įtakos pasaulyje gaunančios šalies nemalonę.
