Pareiškė: jei Kinija atakuos Taivaną, Lietuva turės jį ginti

Skambūs ir chuliganiški Lietuvos pareiškimai

Taivanui vis garsiau kalbant apie tai, kad jam vis labiau didėja užpuolimo grėsmė iš Kinijos, o karas su šia šalimi visam pasauliui atneštų dar didesnių bėdų ir nuostolių nei karas Ukrainoje, Lietuvos politikai, kaip jau tampa tradicija, liežuvio už dantų nenulaiko. Europarlamentaras konservatorius Andrius Kubilius pareiškė, kad jeigu Kinija pultų Taivaną, Lietuva kartu su Jungtinėmis Valstijomis turėtų stoti jo ginti. Tuo tarpu „valstietis“ Aurelijus Veryga tokius kolegos žodžius vertina kaip chuliganiškus ir aiškina, kad tokia mūsų viešai išsakoma pozicija gali atrodyti neadekvati partneriams Vakaruose.

Nors šiuo metu Taivano užpuolimo scenarijus vis dar yra tik spėlionės, nerimo netrūksta. Taivanas mato „labai grėsmingą šių dienų Kiniją", o Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu pareiškė, kad jo šalis ruošiasi invazijai.

Neabejotina, kad karas Azijoje ir Europoje atsilieptų visam pasauliui. Jeigu Rusijos invazija Ukrainoje gali privesti prie pasaulinio bado, tai Kinijai užpuolus Taivaną, žala pasaulio ekonomikai dėl puslaidininkių trūkumo būtų dar didesnė. 

Reali grėsmė niekur nedingo

Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, nerimas Taivane tik išaugo. Šią teritoriją Pekinas įvardija kaip Kinijos provinciją ir neatmeta galimybės Taivaną „suvienyti" jėga. Tuo tarpu pats Taivanas oficialiai yra Kinijos Respublika (Taivanas), tačiau jau kuris laikas tvirtina esanti suvereni valstybė^[1].

Ar Kinija gali ryžtis jėga pamokyti nepaklusnų Taivaną? Garantuotai į šį klausimą atsakyti negali niekas, tačiau paskutiniai Kinijos valdžios sprendimai kelia nerimą. 

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas neseniai pasirašė teisinius įsakus, kuriais leidžiama išbandyti karines operacijas už Kinijos sienų^[2].

Šią savaitę paskelbtuose oficialiuose valstybinės žiniasklaidos pranešimuose buvo pateikta nedaug detalių, tačiau juose teigiama, kad Xi Jinpingas pasirašė įsakus, kuriais paskelbiami „karinių operacijų, išskyrus karą", bandymo metmenys.

Vėliau pasirodžiusiame valstybės remiamo nacionalistinio bulvarinio laikraščio „Global Times" pranešime teigiama, kad nepaskelbtos gairės suteiks teisinį pagrindą Kinijos liaudies išlaisvinimo armijai (PLA) „apsaugoti Kinijos nacionalinį suverenitetą, saugumą ir vystymosi interesus".

Juose taip pat numatyta galimybė vykdyti karines misijas, susijusias su pagalba nelaimių atveju, humanitarine pagalba ir taikos palaikymu.

Ataskaitoje teigiama, kad teisiniai pakeitimai leistų kariuomenei „užkirsti kelią regioninio nestabilumo šalutiniam poveikiui Kinijai, apsaugoti svarbius strateginių medžiagų, pavyzdžiui, naftos, transportavimo kelius arba apsaugoti Kinijos investicijas, projektus ir personalą užsienyje".

Tokia žinia pasirodė iškart po Kinijos užsienio reikalų ministerijos teiginių, kad Taivano sąsiauris yra Kinijos teritoriniai vandenys.

Kai kurie analitikai teigia, kad šis komunistinės Kinijos žingsnis imituoja Vladimiro Putino Rusijos invazijos į Ukrainą įvardijimą kaip „specialiąją karinę operaciją".

Taivano pozicija: stengiamasi pasirengti karo atvejui

Taivanas atidžiai seka Kinijos valdžios sprendimus ir veiksmus, tačiau pavojaus varpais dar neskambina. Užsienio reikalų ministras J. Wu teigia, kad yra stengiamasi pasirengti atvejui, jei Kinija pradėtų karą prieš Taivaną:

„Iš to, ką matome pastaruoju metu, atrodo, kad Kinija stiprina savo karinį pasirengimą."

J. Wu kalba apie tai, kad Kinija didina savo karinę galią, įskaitant gegužės pradžioje dvi savaites į rytus nuo Taivano vykusias karinio jūrų laivyno pratybas ir oro pratybas Taivano oro erdvėje.

Be to, Kinija vis drąsiau teigia, kad Taivano sąsiauris nėra tarptautinis vandens kelias.

„Visai neseniai jų Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai taip pat kalbėjo apie tai, kad Taivanas yra Kinijos dalis, todėl Taivano sąsiauris nėra tarptautinis vanduo, taigi, jei visa tai sudėtume, matytume labai grėsmingą šių dienų Kiniją", – teigia J. Wu^[3].

Nors Taivano diplomatijos vadovas teigia, kad Rusijos invazija, V. Putinui teigiant, kad Ukraina yra Rusijos dalis, gali paskatinti Kinijos agresiją Taivane, pačius taivaniečius Ukrainos gynyba ir demonstruojama stiprybė įkvėpė:

„Mums svarbiausia žinoti tai, kad turime būti pasirengę ir stengiamės stiprinti savo gynybos pajėgumus, kad galėtume susidurti su situacija, kai Kinija gali pradėti karą prieš Taivaną. Ir šiuo atžvilgiu, sakyčiau, karas Ukrainoje mums yra labai įkvepiantis pavyzdys."

Kaip ir Ukraina, Taivanas yra pasirengęs mobilizuoti savo piliečius gintis nuo galimos Kinijos invazijos, tačiau kalbama ir apie tarptautinės bendruomenės paramą.

„Mums taip pat reikia, kad Jungtinės Valstijos ir kitos didžiosios demokratinės valstybės toliau kalbėtų apie taikos ir stabilumo Taivano sąsiauryje svarbą."

Pavojus visam pasauliui susidurti su dar viena krize

Jeigu Kinija iš tiesų užpultų Taivaną, pasaulis susidurtų su dar viena krize. Nors dabar kalbama, kad karas Ukrainoje gali pastūmėti į pasaulinę maisto krizę, Taivano užpuolimo atveju, rizika ne ką mažesnė.

Taivano vyriausiasis prekybos derybininkas perspėjo, kad jei Kinija užpultų šią salų valstybę, žala pasaulio ekonomikai dėl puslaidininkių trūkumo būtų didesnė nei Rusijos invazijos į Ukrainą atveju. Teigiama, kad būtų sutrikdyta tarptautinio tiekimo grandinė, o kartu ir tarptautinė ekonomika^[4].

Praėjusiais metais Taivano lustų eksportas siekė 118 mlrd. dolerių. Net kad 40 % Taivano lustų eksporto keliauja į Kiniją. Taivanas gamina daugiau kaip 90 proc. pasaulio pažangiausių mikroschemų.

Drąsūs, bet tušti Lietuvos žodžiai

Lietuvos santykiai su Taivanu vis dar yra nauji, tačiau kaip jau minėta, toks politikas kaip A. Kubilius mano, kad jeigu Kinija pultų Taivaną, būtent Lietuva kartu su JAV turėtų stoti jo ginti^[5].

Kiek tokie teiginiai yra realūs? Juk pati Lietuva NATO partnerių nuolat prašo didesnio kariuomenės buvimo čia bei ginkluotės.

Tačiau, A. Kubilius situaciją mato kitaip:

„Klausimas yra paprastas, kurį sprendžia ir JAV, į kurį ir Europa turi turėti atsakymą: kas būtų tuo atveju, jeigu Pekinas bandytų jėga užimti dabartinį Taivaną? Toje vietoje, mano manymu, Lietuvos politika Taivano atžvilgiu kaip tik yra visiškai teisingai sudėliota. Reikia pastebėti, kad net ir EP yra priimtas svarbus raportas. <…>. Lietuva turėtų stoti kartu su JAV ir ginti Taivaną.“

Tokie teiginiai įprastai neapsieina be kritikos, o tai supratęs A. Kubilius iškart atsigręžė būtent į politikai Taivano atžvilgiu nepritariančius „valstiečius".

„Valstiečiai“ taip labai ryškiai demonstruoja savo rūpestį santykiais su Kinija. Kiti dalykai turbūt jiems nelabai rūpi, arba visur kitur jie pritaria. Aš tik noriu pasakyti, kad būtų verta giliau pabandyti pajausti, pamatyti Europos Sąjungos (ES) politikos Kinijos atžvilgiu pokyčius. Ypač per pastaruosius keletą metų labai ryškiai ir Europos Parlamento (EP), ir ES įvairiuose kituose dokumentuose yra įvardijama paprastai ir aiškiai, kad Kinija yra strateginė varžovė, ir ES pozicija labai sparčiai artėja su JAV pozicija šiuo požiūriu", – kalbėjo A. Kubilius.

Tokius konservatoriaus žodžius savo asmeninėje feisbuko paskyroje pakomentavo „valstietis" A. Veryga. Politikas nusistebėjo, jog tokie skambūs žodžiai apie teritorijos gynybą yra tariami ypač neapdairiai:

„Jei mes rimtai žiūrime į užsienio politiką, tai ar tokios valdančiuosius atstovaujančių europarlamentarų žinutės yra kaip nors derinamos su Europos partneriais ir NATO, ar tai toks pats ekspromtas, kaip su Taivano atstovybe?"

A. Veryga taip pat primena, kad Lietuvos statusas pasaulyje nėra toks svarus, todėl verta atsižvelgti į mūsų partnerių pozicijas.

„Karius iš ES didžiųjų valstybių ir JAV savo šalies gynybai bandanti prisikviesti Lietuva aiškina, kaip eis ginti Taivano. Ar po to mūsų partneriams neatrodys, kad mes esam kaip koks neadekvačiai besielgiantis gatvės chuliganas, galintis bet kada išprovokuoti muštynes, o po to bandysiant slėptis už plačios ES nugaros? Ar ne taip atsitiko su Taivanu, kai ES buvo pradėta prašyti pagalbos ir ginti, nors informuoti apie savo veiksmus nebuvo pasivarginta", – feisbuke rašo parlamentaras.

Primename, kad Lietuvos ir Taivano santykiai yra paremti ekonominiu, kultūriniu ir akademiniu bendradarbiavimu. Politiniai ryšiai yra plėtojami ribotai, nes Lietuva vis dar laikosi vienos Kinijos politikos ir su Taivanu nėra užmezgusi oficialių diplomatinių santykių.

Nuo 2021 m. lapkričio 18 d. Vilniuje veikia Taivano atstovybė, kuri oficialiai neturi diplomatinio statuso ir rūpinasi ekonominiais, konsuliniais ir kitais klausimais^[6]. Šis įvykis neigiamai paveikė Lietuvos ir Kinijos diplomatinius santykius.