JAV kariuomenė „silpnėja“
Praėjusią savaitę „The Heritage Foundation“ – konservatyvių pažiūrų analitinis centras 2023 m. JAV karinio pajėgumo indekse nurodė, kad JAV kariuomenė yra „silpna“, o dėl to, „didėja pavojus, kad ji nesugebės patenkinti gyvybiškai svarbių Amerikos nacionalinių interesų ir gynimo poreikių“[1].
Pirmą kartą per devynerių metų indekso sudarymo istoriją JAV karinės pajėgos buvo įvertintos taip prastai, o pastaroji geopolitinė situacija į tokius vertinimus neleidžia numoti ranka.
Atsižvelgiant į situaciją Ukrainoje ir augančią Rusijos grėsmę, bei įtampos kupinus JAV santykius su Kinija, toks vertinimas valstijoje gali būti sutiktas ypač pesimistiškai.
Be to, „The Heritage Foundation“ nustatė, kad sparčiai besivystanti ir savo įtaką pasaulyje plečianti Kinija tebėra „visapusiškiausias saugumo iššūkis“ prastai pasirengusioms JAV pajėgoms[2]. Analogiškas įžvalgas keliomis dienomis anksčiau paskelbė ir prezidento Joe Bideno administracija, akcentuodama, kad pirmenybę teikia pergalei prieš Kiniją, laikydama ją vienintele pasauline Jungtinių Valstijų varžove.
Tačiau, ar nusilpusi ir savo dėmesį vienu metu skirianti net keliems dideliems geopolitiniams žaidėjams JAV gali būti lygiaverte konkurente Kinijai, kurios valdžią savo rankose ir toliau tvirtai laiko komunistų partija?
JAV gali neapginti savo nacionalinių interesų
„The Heritage Foundation“ analitinis centras įvertino bendrą JAV kariuomenės gebėjimą užtikrinti saugumą iš karto dviejuose dideliuose konfliktuose skirtingose pasaulio vietose. Paaiškėjo niūri tiesa: JAV karinės pajėgos gali būti nepajėgios nugalėti priešo dviejose beveik vienu metu vykstančiuose konfliktuose[3].
„The Heritage Foundation“ ataskaitoje teigiama, kad pagal atskirus kiekvienos kariuomenės šakos pajėgumus, gebėjimus ir pasirengimo reitingus, šiuo metu didžiausią potencialą apsaugoti šalį rodo jūrų pėstininkų korpusas, kuriam „The Heritage Foundation“ suteikė bendrą „stiprų“ įvertinimą. Tuo tarpu karinės oro pajėgos nukrito į sąrašo apačią, gavusios bendrą „labai silpną“ įvertinimą dėl sunkumų, susijusių su pilotų rengimu ir išlaikymu.
Karinės jūrų pajėgos ir kosmoso pajėgos buvo įvertintos kaip „silpnos“, o kariuomenė, kaip „ribinė“.
Ataskaitoje taip pat analizuojami šalies branduoliniai pajėgumai. Šie, palyginti su kitomis šalimis, vertinami kaip „stiprūs“, tačiau linkstama prie „ribinių“ ar net „silpnų“.
Ataskaitoje teigiama, jog „kad ir kaip Amerika norėtų, jog pasaulis būtų paprastesnis, mažiau grėsmingas, labiau linkęs į naudingą ekonominę sąveiką nei į karo riziką, istorijos dėsningumai rodo, kad nuolat atsiranda konkuruojančių jėgų ir kad JAV turi sugebėti ginti savo interesus daugiau nei viename regione vienu metu“.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad dabar fiksuojama situacija yra logiška ilgamečio ir nuolatinio kariuomenės rezervo naudojimo, nepakankamo finansavimo, prastai apibrėžtų prioritetų, beprotiškai besikeičiančios saugumo politikos, itin prastos programos vykdymo, drausmės, pasekmė.
Finansinis neapdairumas privedė prie krizės
Tačiau JAV visuomet buvo laikoma tvirta ir visuomet pasirengusia karine galybe. Kas pasikeitė dabar?
Kaip teigiama analitinio centro ataskaitoje, esminė problema yra infliacija ir kariuomenės biudžeto mažinimo politika. Būtent dėl šios politikos 2018–2023 m. kariuomenės finansavimas sumažėjo 59 mlrd. dolerių[4].
Be to, svarbu atsižvelgti ir į dabartinę geopolitinę situaciją. Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Jungtinės Valstijos greitai ėmėsi pastangų aprūpinti Kijevą ginklais ir šaudmenimis.
Per aštuonis konflikto mėnesius Pentagonas Ukrainai skyrė daugiau kaip 16,8 mlrd. dolerių paramos. Be to, skyrė šaliai 38 didelio judrumo artilerijos raketų sistemas ir šaudmenis, daugiau kaip 1 400 priešlėktuvinių raketų sistemų „Stinger“ ir daugiau kaip 8 500 prieštankinių sistemų „Javelin“.
Tai reiškia, kad pačios JAV ginkluotės atsargos ženkliai sumažėjo.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad reaguodama į karą Ukrainoje, JAV padidino savo karių skaičių Europoje. Šios pajėgos dislokuojamos esant ekonominei infliacijai ir mažam kariuomenės naujokų skaičiui, į JAV kariuomenės planus įneša daug netikrumo ir saugumo spragų.
Prioritetas – Kinija, o ne Rusija
Vis dėlto, net ir Rusijai įtraukus Ukrainą į tiesioginį konfliktą, JAV didžiausia savo problema laiko ne Vladimiro Putino valdomą šalį, bet Kiniją. Iš tiesų, „The Heritage Foundation“ nustatė, kad sparčiai besivystanti Kinija tebėra „visapusiškiausias saugumo iššūkis“ prastai pasirengusioms JAV pajėgoms[5].
Analitinio centro ekspertai pabrėžė, kad Pekinas neseniai sustiprino savo sausumos, jūrų ir oro pajėgas, o JAV kariuomenei esant tokioje prastoje pasiruošimo situacijoje, tai yra nerimą keliantys ženklai. Iš tiesų, visi tariami didžiausi JAV priešininkai: Kinija, Rusija, Iranas ar Šiaurės Korėja, pastaraisiais metais sparčiai tobulino savo karinius pajėgumus ir dėjo daugiau pastangų, kad pasaulį įtikintų savo karine galybe[6].
Neseniai pristatytoje J. Bideno administracijos ataskaitoje, taip pat kalbama apie tai, kad būtent Kinija, o ne Rusija ar kuri kita pasaulio šalis valstijoms kelia didžiausią pavojų.
J. Bideno administracijos nacionalinio saugumo strategijoje teigiama, kad pagrindinis tikslas tebėra išlaikyti „konkurencinį pranašumą“ prieš Kiniją:
„Era po Šaltojo karo baigėsi, ir vyksta didžiųjų valstybių varžybos dėl to, kas bus toliau.
<…>. Pirmenybę teiksime ilgalaikio konkurencinio pranašumo prieš KLR (Kinijos Liaudies Respubliką) išsaugojimui ir vis dar labai pavojingos Rusijos suvaržymui.“
Kiniją įvardija kaip vienintelę konkurentę, turinčią ketinimų pertvarkyti tarptautinę tvarką
Vis dėlto, būtent Kinija yra įvardijama kaip „vienintelė konkurentė, turinti ketinimų pertvarkyti tarptautinę tvarką, ir vis daugiau ekonominės, diplomatinės, karinės ir technologinės galios šiam tikslui pasiekti“.
Iš tiesų, tokiu JAV nerimu dėl Kinijos stebėtis neverta. Per pastarąjį dešimtmetį Kinija padidino savo išlaidas diplomatijai ir net aplenkė Jungtines Valstijas pagal pasaulyje turimų diplomatinių atstovybių skaičių. Atrodo, kad padaugėjo diplomatų, kurie yra daug geriau apmokyti ir atkaklesni nei jų pirmtakai, taip pat ir daugiašalėse organizacijose, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose.
Tuo tarpu JAV išlaidos diplomatijai iš esmės nepakito, kaip ir JAV užsienio reikalų tarnybos dydis, o finansavimas, saugumas ir kiti veiksniai apribojo Amerikos diplomatinį pėdsaką užsienyje.
Kinija daug dėmesio skiria komercinei diplomatijai, kuri apima prekybos sandorių ir infrastruktūros projektų skatinimą, todėl jos pasiuntiniai turi pranašumą, ypač Lotynų Amerikos ir Afrikos šalyse, kurios jaučiasi apleistos Vašingtono.
Kinija jau ne vieną dešimtmetį yra viena iš pasaulio lyderių technologijų ir inovacijų srityje, o jos kariniai pajėgumai, dažnai demonstruojami pratybose prieš Taivaną, neverčia abejoti komunistinės valstybės galimybėmis.
Kinija ir toliau eina gerai žinomu keliu
O savo galią Kinija grindžia ir dažnai globaliu mastu kritikuojama, tačiau nuoseklia ir ilgalaike politika.
Praėjusią savaitę Pekine vykusio Komunistų partijos suvažiavimo pabaigoje, partijos delegatai patvirtino didelius vadovybės pakeitimus, pagal kuriuos traukiasi virtinė aukščiausio rango pareigūnų, įskaitant premjerą Li Keqiangą.
Tuo tarpu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas baigiantis šalies Komunistų partijos suvažiavimui visiškai įtvirtino savo valdžią ir užsitikrino beprecedentę trečią kadenciją[7]. Dar 2018 metais Xi Jinpingas panaikino dviejų prezidento kadencijų limitą, sudarydamas sau sąlygas valdyti neribotą laiką[8].
Šį kartą, po du kartus per dešimtmetį vykusio Komunistų partijos suvažiavimo, Kinijos lyderis tapo stipresnis nei bet kada, išstūmęs iš politinės arenos visus konkurentus, išskyrus ištikimiausius savo sąjungininkus[9].
Dabar Kinijos lyderis sukūrė naują valdantįjį elitą, kuriame dirba jam ištikimi pareigūnai, pasirengę įgyvendinti jo darbotvarkę, kuria siekiama sustiprinti nacionalinį saugumą ir paversti Kiniją technologine galybe.
Dar šeštadienį delegatai įtvirtino partijos konstitucijoje nuostatą priešintis Taivano nepriklausomybei. Kinija šią salą laiko savo dalimi ir žada vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
Rusija – artima Kinijos partnerė
Rusijos prezidentas V. Putinas pasveikino Kinijos prezidentą ir pareiškė, kad tikisi toliau plėtoti „visapusišką partnerystę“ tarp abiejų šalių.
„Partijos suvažiavimo rezultatai visiškai patvirtina Jūsų aukštą politinį autoritetą ir partijos, kuriai vadovaujate, vienybę“, – sakė V. Putinas[10].
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas taip pat nusiuntė sveikinimo laišką Xi Jinpingui.
