JAV verčia Ukrainą persigalvoti derybų klausimu
Joe Bideno administracija privačiai ragina Ukrainos vadovus parodyti, kad jie yra pasirengę derėtis su Rusija ir kalba apie tai, kad Ukraina turėtų atsisakyti viešo pažado nepradėti taikos derybų, jei prezidentas Vladimiras Putinas nebus nušalintas nuo valdžios.
Neįvardyti, tačiau Baltiesiems rūmams artimi ir su šiomis privačiomis diskusijomis susipažinę žmonės teigia, kad tokiu JAV raginimu nėra siekiama priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo.
Taip esą apgalvotai stengiamasi užtikrinti, kad Kijevas išlaikytų kitų Vakarų šalių, kurių politikai ir piliečiai ima baimintis dėl ilgo ir nuostolingo karo, paramą.
„Kai kurie mūsų partneriai iš tikrųjų jaučia nuovargį dėl Ukrainos karo“, – teigia neįvardytas JAV pareigūnas[1].
Tuo tarpu JAV Valstybės departamento atstovas spaudai situaciją komentuoja taip:
„Mes tai sakėme anksčiau ir pakartosime dar kartą: veiksmai kalba garsiau nei žodžiai. Jei Rusija yra pasirengusi deryboms, ji turėtų nutraukti savo bombas ir raketas ir išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.“
JAV pareigūnai kol kas ir toliau viešai žada remti Kijevą „tiek, kiek prireiks“, kartu tikėdamiesi išspręsti konfliktą, kuris per pastaruosius aštuonis mėnesius skaudžiai atsiliepė pasaulio ekonomikai, sukėlė branduolinio karo baimę ir paskatino energetinę krizę Europoje.
Siekiant stabilizuoti įtemptą situaciją, JAV siekia užtikrinti, kad dialogas su Rusija nebūtų visiškai nutrauktas. Baltųjų rūmų atstovai teigia, kad JAV siekia ir toliau palaikyti bent minimalius diplomatinius ryšius su Rusija ir atskleidė, kad privatūs pokalbiai su šios šalies pareigūnais vyksta pastaruosius kelis mėnesius.
Nors tokia pozicija galimai neįtinka Ukrainai, subtilus JAV spaudimas, regis, veikia. Ukrainos prezidentas užsiminė apie galimybę pradėti taikos derybas su Rusija – taip jis pakeitė savo ankstesnį atsisakymą derėtis su prezidentu V. Putinu.
Vis dėlto, bet kokios kalbos apie taikos susitarimą ir derybas su agresore Rusija ypač nepalankiai sutinkamos yra pačioje Ukrainoje. Kaip rodo apklausos, deryboms su Rusija nepritartų didžioji dalis ukrainiečių. Tačiau kito kelio gali ir nebūti.
Šalis yra tiesiogiai priklausoma nuo Vakarų, o ypač JAV, gaunamos karinės ir finansinės paramos, kuri gali sumažėti po JAV vykstančių vidurio kadencijos rinkimų[2]. Tikėtina, kad būtent to tikisi ir politinę situaciją JAV atidžiai sekanti Rusiją.
JAV atskleidė palaikanti ryšius su Rusija
Baltųjų rūmų atstovai patvirtino, kad JAV pirmadienį surengė aukšto lygio privačius pokalbius su Rusijos pareigūnais ir pabrėžė, kad reikia užtikrinti, jog „ryšių linijos nebūtų nutrauktos“.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre per spaudos konferenciją sakė, kad JAV vadovai „pasilieka teisę tiesiogiai kalbėtis aukščiausiu lygiu Jungtinėms Valstijoms rūpimais klausimais“[3].
K. Jean-Pierre buvo paklausta ir apie viešojoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus, jog JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas neseniai vedė konfidencialias derybas su aukščiausio rango Kremliaus padėjėjais, tačiau ji nekomentavo nei konkrečių detalių, nei laiko.
Pirmadienį pats J. Sullivanas pažymėjo, kad JAV turi kanalus, kuriais gali bendrauti su Rusija:
„Tai darėme, kai reikėjo išsiaiškinti galimus nesusipratimus ir pabandyti sumažinti riziką bei katastrofos, pavyzdžiui, galimo branduolinio ginklo panaudojimo, galimybę.“
Ekspertai yra įsitikinę, kad dar praėjusią savaitę J. Sullivanas vedė derybas su aukščiausiais Rusijos pareigūnais, tikėdamasis sumažinti pavojų, jog karas Ukrainoje išsiplės arba peraugs į branduolinį konfliktą.
Manoma, kad JAV ir sąjungininkų pareigūnai, pastaraisiais mėnesiais surengė eilę slaptų pokalbių su Kremliaus patarėju Jurijumi Ušakovu ir Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu[4].
JAV ir Rusijos pareigūnai pastaruoju metu viešai skelbė tik apie menką dalį aukšto lygio kontaktų., tačiau Vašingtonas primygtinai reikalauja, kad bet kokios derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo vyktų tik tarp Maskvos ir Kijevo.
Ukraina skelbia esanti atvira dialogui su Rusija
JAV spaudžiant, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kijevas yra linkęs pradėti tikras taikos derybas su Rusija, kai tik bus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas, nutraukta Rusijos agresija ir garantuota kompensacija už visą karo padarytą žalą.
V. Zelenskis pridūrė, kad tokių derybų scenarijumi taip pat reikėtų, jog Rusija parodytų pagarbą Jungtinių Tautų chartijai ir garantuotų, kad tokia agresija nepasikartos. Tokius savo reikalavimus Ukrainos prezidentas pavadino „visiškai suprantamomis sąlygomis“ ir pabrėžė, kad Ukraina ne kartą pati siūlė derybas su Rusija, tačiau sulaukdavo tik „beprotiško Rusijos atsako – naujų teroristinių išpuolių, apšaudymų ar šantažo“[5].
Rugsėjo pabaigoje Rusija paskelbė apie kelių Ukrainos teritorijų aneksiją. Dėl to V. Zelenskis pažadėjo niekada nepradėti derybų su Rusijos prezidentu V. Putinu. Kijevas davė suprasti, kad būtų pasirengęs derėtis su galimu V. Putino įpėdiniu.
Tuo tarpu Kremlius kartoja teiginius, kad Rusija yra pasirengusi deryboms, bet Kijevas jų atsisako. Maskva aiškiai pareiškė, kad nebus jokių derybų dėl regionų, kuriuos ji teigia aneksavusi iš Ukrainos.
Tačiau viešos Ukrainos valdžios atstovų kalbos apie derybas gali būti tik dalis sumanios strategijos. Vakarų ginklai ir pagalba yra labai svarbūs Ukrainai kovojant su Rusijos invazija. Tai reiškia, kad Kijevas negali nekreipti dėmesio į tai, kaip karą vertina JAV ir Europos Sąjunga[6].
Kaip teigia politikos analitikas Volodymyras Fesenka, V. Zelenskis bando manevruoti, nes derybų pažadas nieko neįpareigoja Kijevo, bet leidžia išlaikyti Vakarų partnerių paramą:
„Kategoriškas atsisakymas vesti derybas žaidžia Kremliui į naudą, todėl V. Zelenskis keičia taktiką ir kalba apie dialogo galimybę, tačiau tokiomis sąlygomis, kad viskas būtų labai aišku“[7].
Ukrainiečiai apie taiką su Rusija net negalvoja
Vis dėlto, dialogas su Rusija nebūtų pasitinkamas palankiai pačioje Ukrainoje. Spalio pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad net 86 proc. ukrainiečių tvirtina, jog jų tauta turi tęsti kovą, o ne vesti derybas su agresore. Tokia nuomonė vyrauja nepaisant beveik kasdienio Ukrainos miestų ir infrastruktūros apšaudymo, kuris prasidėjo spalio 10 d.
Tik vienas iš dešimties ukrainiečių mano, kad kovojančios pusės turėtų pradėti derybas, net jei taika reikštų teritorines nuolaidas.
Apklausoje teigiama, kad rytų Ukrainoje, kur vyksta daugiausia karinių veiksmų ir apšaudymų, už susitarimą pasisakančių respondentų buvo daugiau – 29 proc. Tačiau net ir rytiniuose regionuose daugiau kaip du trečdaliai respondentų teigė, kad kova turi būti tęsiama.
Su tuo sutinka ir politikos apžvalgininkai, kurie yra tokie pat pasipiktinę kaip ir eiliniai ukrainiečiai.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar kariauja prieš civilius gyventojus, mes turime jį sustabdyti, – sako Kijevo Mohylos akademijos politikos profesorius Oleksijus Haranas. – Kaip mes galėtume dalyvauti derybose? Sustabdykite apšaudymą, sustabdykite Ukrainos miestų bombardavimą.“
Tokios nuomonės Ukrainoje iš tiesų yra vyraujančios:
„Bet koks kompromisas, pagal kurį Rusija išlaikys didelę dalį okupuotų teritorijų, nebus gerai sutiktas visuomenės“, – sako Kijeve dirbantis analitikas Iharas Tyškevičius. Pasak jo, dabartinė situacija yra per daug nutolusi nuo pirmųjų karo savaičių šoko ir baimės, kai sunerimęs Kijevas buvo pasirengęs pradėti taikos derybas ir sutikti su daugeliu Kremliaus reikalavimų.
Iš tiesų, anksčiau Ukraina buvo pasirengusi paskelbti neutralitetą, atsisakyti siekio įstoti į NATO ir pasižadėti nekurti branduolinių ginklų, jei Rusija išves karius ir Kijevas gaus saugumo garantijas. Kijevas ketino sutikti su kai kuriais svarbiausiais Maskvos reikalavimais, bet tik tuo atveju, jei pakeitimai bus ratifikuoti visos šalies referendumu ir trečioji šalis garantuos Ukrainos apsaugą[8].
Kijevas netgi buvo pasirengęs pripažinti Maskvos denacifikacijos reikalavimą, uždrausti ultranacionalistines partijas ir pervadinti kai kurias gatves ir miesto aikštes, pavadintas prieštaringai vertinamų veikėjų, Antrojo pasaulinio karo metais bendradarbiavusių su nacistine Vokietija, vardais.
Tačiau tuomet atrodė, kad Ukraina pralaimi karą. Stambule surengtas pirmasis taikos derybų etapas niekur nenuvedė, Ukrainos pajėgos ėmė atgauti pozicijas, o Rusijos kariai patyrė didelių nuostolių. Šiomis dienomis, ukrainiečiai supranta, kad Rusija nebegali diktuoti sąlygų.
Iki šios savaitės V. Zelenskis ne kartą sakė, kad taikos derybos nebeįmanomos po to, kai Rusija perėjo prie, jo žodžiais tariant, „teroristinės“ taktikos prieš žiemą naikinti elektrines ir šilumos įrenginius.
Siekiama išvengti plataus masto konflikto
Vis dėlto, derybos ar bent jau kalbos apie jas gali būti vienas iš pirmųjų žingsnių link karo Ukrainoje užbaigimo. Tai leistų nutraukti spekuliacijas, kad pasaulis atsidūrė ant didelio masto konflikto slenksčio. O apie galimą Trečiąjį pasaulinį karą kalbų netrūksta.
JAV strateginės vadavietės vadas admirolas Charlesas Richardas teigia, kad dabartinis konfliktas su Rusija Ukrainoje yra „tik apšilimas“ prieš galimus didesnius konfliktus ateityje.
„Didysis karas artėja ir neilgai trukus mes būsime išbandyti taip, kaip jau seniai nebuvome išbandyti“, – sakė jis Arlingtono mieste vykstančiame Karinio jūrų laivyno lygos 2022 m. metiniame simpoziume ir pramonės atnaujinime.
Admirolas teigė, kad atgrasymas nuo Kinijos tampa vis mažiau veiksmingas, nes ji sparčiau nei Jungtinės Valstijos kuria pajėgumus.
„Kadangi šios kreivės toliau kyla, nesvarbu, koks geras būtų mūsų veiklos planas, kokie geri mūsų vadai ar kokie geri mūsų žirgai – mums jų neužteks, – sakė jis. – Ir tai yra labai artima problema. Galbūt JAV povandeninės pajėgos yra vienintelis tikras asimetrinis pranašumas, kurį vis dar turime prieš savo priešininkus“[9].
O baimę apie didesnio masto konfliktą skatinti gali ir kitų šalių įsitraukimas į įvykius Ukrainoje. Iranas neseniai pripažino, kad nepaisant ankstesnio gynimosi, iš tiesų teikia Rusijai dronus, kurie dabar naudojami kare prieš Ukrainą.
Dar praėjusią savaitę Irano užsienio reikalų ministras sakė, kad jo šalis tiekė Rusijai bepiločių lėktuvų, kuriais Ukrainoje numušami civiliniai taikiniai ir infrastruktūra, tačiau teigė, kad bepiločiai lėktuvai buvo parduoti prieš karą[10].
Bankų įtaka atsispindi JAV politikoje
Kalbos apie galimą taikos derybų tarp Rusijos ir Ukrainos pradžią turėtų nuraminti ir JAV bankus, kurie galimai spaudžia šalies valdžią kuo skubiau numalšinti įtampą. Tai gali būti siejama su situacija, kai JAV bankams Kongresas paragino nutraukti arba apriboti ryšius su Rusijos verslu[11].
Pavyzdžiui, „Citi“ ir „JPMorgan Chase“ raginami toliau plėtoti verslą tik su tomis Rusijos ekonomikos dalimis, kurioms netaikomos sankcijos. Rugsėjį „JPMorgan Chase“ generalinis direktorius Jamie Dimonas liudijo Kongrese ir, paklaustas apie verslą Rusijoje, sakė:
„Vykdome JAV vyriausybės nurodymus, nes ji mūsų to paprašė.“
Praėjusį mėnesį „Citigroup“ vadovė Jane Fraser sakė:
„Mes palaikome savo tarptautinius klientus Rusijoje. Dabar informuojame juos, kad iki kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigos baigsime teikti beveik visas institucinės bankininkystės paslaugas.Tuo metu Rusijoje vykdysime tik tas operacijas, kurios būtinos likusiems teisiniams ir reguliavimo įsipareigojimams įvykdyti.“
Kaip teigia JAV finansų teisės ekspertai, Kongresas turi suprasti, kad JAV vyriausybė neįvedė išsamaus embargo su Rusija, todėl sudėtingi ir įtempti, tačiau ryšiai su Rusija yra neišvengiami.
Rinkimai nulems tolimesnę karo eigą
Šiuo metu JAV jau įvykę vidurio kadencijos rinkimai gali nulemti, kaip toliau bus plėtojamas dialogas su Rusija ir kiek JAV valdžia ryšis spausti ukrainiečius dėl galimų taikos derybų.
Tačiau, jei žiniasklaida garsiai kalba apie tai, kad respublikonams įgijus daugiau galios, parama Ukrainai menks, žymiai mažesnis dėmesys skiriamas pačiai Rusijai, kuri, be abejonės, atidžiai seka JAV rinkimų eigą.
Dalis politikos ekspertų teigia, kad prokremliškos jėgos Rusijoje tikisi, kad respublikonai laimės Kongreso kontrolę, o tai, jų manymu, reikštų, kad demokratų partijos prezidento laukia sunkesnis ir ilgesnis darbas siekiant patvirtinti karinės pagalbos paketus Ukrainai[12].
Kita vertus, manoma, kad bent kol kas Maskvoje mažai kas tikisi, kad JAV politinis konsensusas dėl Ukrainos bus palaužtas, kad ir kokie būtų vidurio kadencijos rinkimų rezultatai. Kremlius taip pat nesitiki, kad Vašingtono parama Kijevui artimiausiu metu smarkiai sumažės.
Priešingai, prokremliški rusai tikisi, kad rezultatai bus ginčijami, o Amerikos politinė sistema ateinančiais metais susidurs su naujais neramumais.
„Respublikonų pergalė JAV Kongreso rinkimuose nesukels revoliucijos JAV užsienio politikoje ir nenutrauks Vašingtono paramos Ukrainai, – „Telegram“ rašė Aleksejus Puškovas, Rusijos senatorius ir užsienio politikos specialistas. – Tačiau J. Bideno administracijai bus sunkiau prastumti finansinės pagalbos Kijevui programas per Kongresą, o JAV neribotos pagalbos Ukrainai kritikų pozicija pastebimai sustiprės.“
Rusijoje – pavojaus ženklai V. Putinui ir žemyn besiritantys „specialiosios karinės operacijos“ reitingai
Rusija ne tik turi atidžiai stebėti situaciją Ukrainoje ar JAV vykstančius rinkimus. Šalyje įtampa auga. Vis garsiau kalbama apie galimą valdžios perversmą, o palaikymas karui taip pat mažėja.
Šiuo metu karui Ukrainoje nepritaria maždaug pusė Rusijos gyventojų. Privačių apklausų agentūrų „Russian Field“ ir „Chronicles“ atlikta 1 000 piliečių apklausa parodė, kad parama V. Putino invazijai mažėja.
Rugsėjo pabaigoje karą palaikė kiek daugiau nei pusė, arba 51 proc. respondentų, palyginti su 55 proc. liepą ir 66 proc. balandį[13].
„Liepos pradžioje įvyko lūžis rusų požiūryje į karą“, – teigė apklausos vykdytojai.
Pasak jų, šiuo metu respondentus galima suskirstyti į tris grupes: lojalistus, kurie palaikytų valdžią, kad ir kas nutiktų; militaristus, kurie palaiko karą ir nepritartų karių išvedimui nepasiekus užsibrėžtų tikslų; ir atvirus pacifistus, kurie nepalaiko nei mobilizacijos, nei karo, o palaikytų karių išvedimą ir taikos derybas.
Apklausa taip pat parodė, kad beveik trys ketvirtadaliai respondentų (73 proc.), kurie teigė pritariantys mobilizacijai, manė, kad jiems asmeniškai nebus taikomas šaukimas į kariuomenę.
Ankstesnės Rusijos visuomenės apklausos parodė, jog daugelis gyventojų nenoriai dalijasi savo nuomone apie karą, nes baiminasi dėl savo saugumo. Karo priešininkams gresia iki 15 metų kalėjimo. Opozicijos atstovai Rusijoje atmeta galimybę, kad apklausose bus išreikšta tikra visuomenės nuomonė, kai už kitokį požiūrį griežtai baudžiama.
Be to, situaciją Rusijoje jau netrukus gali pakeisti ir pokyčiai valdžios struktūrose. Skelbiama, kad kai kurie buvę Rusijos politikai ir aktyvistai neseniai susitiko Lenkijoje ir aptarė būdus, kaip nušalinti prezidentą V. Putiną nuo valdžios.
Pasak Europos žiniasklaidos šaltinių, grupė rusų politikų aptarė įvairias priemones režimo pasikeitimui paskatinti, įskaitant pilietinį karą Rusijoje ir V. Putino nužudymą[14].
„Pagrindinis tikslas – fiziškai pašalinti Putiną“, – sako aktyvistas Viačeslavas Malcevas.
Dar 2017 m. V. Malcevas pabėgo iš Rusijos po to, kai valstybė jį pripažino ekstremistu. Jis sako, kad pilietinis karas nebūtų toks kruvinas kaip karas Ukrainoje.
Kitas neįvardytas ir susitikime dalyvavęs Rusijos politikas sakė, kad „kovai su teroristais reikia teroristinių metodų“.
Aktyvistų ir buvusių Rusijos politikų susitikimas įvyko Jablonoje prie Lenkijos sostinės Varšuvos praėjusį savaitgalį. Teigiama, kad jį surengė buvęs Rusijos Valstybės Dūmos narys Ilja Ponomarevas. Jie teigė pasipriešinimą organizavę pastaraisiais mėnesiais.
Pasipriešinimo dalyviai esą teigė, kad reikia suimti V. Putiną gyvą ir perduoti jį tarptautiniams teismams, kad jam būtų pateikti kaltinimai karo nusikaltimais.
