Reikalavimai vaikams didės, mokytojams – mažės
Kol Lietuvoje masiškai „medžiojami“ trūkstami mokytojai ir svarstoma galimybė žemiau nuleisti jiems keliamų reikalavimų kartelę, imamasi griežtinti reikalavimus moksleiviams. Permainos, anaiptol, malonios nebus – norintieji pasiekti ir įveikti paskutines mokyklos klases bei gauti vidurinį išsilavinimą, turės gerokai pasistengti. Kitaip kelias liks atviras tik į profesines mokyklas.
Dabartinis aštuntokas, kad po poros metų galėtų tapti vienuoliktoku ar gimnazijos trečioku, šiemet turės laikyti nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP), o ateityje įveikti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) ir pelnyti patenkinamus metinius pažymius. PUPP ilgainiui bus galima perlaikyti. Kol kas numatyta, kad per patikrinimą teks pelnyti bent ketvertą, o po kelerių metų kartelė aukštės[1].
Tu tarpu mokyklinio amžiaus vaikų tėvai pastebi, kad jau ir taip kasmet didėja reikalavimai vaikams – vos atėjus į pirmą klasę iš mažylio jau reikalaujama gebėti sklandžiai skaityti ir rašyti, o penktokams jau būtini rimti matematikos pagrindai. Tokia situacija neramina tėvus. Dalis jų net teiraujasi, kam reikalingas šitoks spaudimas vaikams?
Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), panašu, jog nuleisti kartelės nė neketina.
Jau 2024–2025 m. nacionaliniai pasiekimų patikrinimai ketvirtokams ir aštuntokams taps visuotiniai 4 klasėje, kai mokiniai baigia pradinio ugdymo programą, ir 8 klasėje, baigiant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį.
Pristatydama pokyčius ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė pranešė, kad bus mažiau nacionalinių patikrinimų, bet jie bus kokybiškesni ir nutaikyti ne į konkurencijos skatinimą, bet į pagalbą patiems mokiniams, o ypatingai – susiduriantiems su mokymosi sunkumais.
Skelbiama, kad tokiems mokiniams, kurie patiria mokymosi sunkumų arba nepasieks patenkinamo pasiekimų lygmens, bus skiriama 20 konsultacijų ne didesnėse nei 5 mokinių grupėse ir sudaromas individualus mokymosi gerinimo planas. Šiam tikslui esą skirtas biudžetinis finansavimas.
Kartelė mokytojams – leidžiama žemyn?
Paradoksalu, tačiau, kol mokiniams užsimota griežtinti reikalavimus, svarstoma, kad juos mokantys specialistai galėtų būti ir žemesnės kvalifikacijos. Ministrė J. Šiugždinienė sako, kad ateityje mokytojams gali būti sudaryta galimybė kvalifikaciją kelti nuotoliniu būdu. Taip pat ketinama apsvarstyti, ar pedagogams reikalingas magistro laipsnis.
ŠMSM sudarytos darbo grupės prioritetas esą yra pedagogų rengimo modelio atnaujinimas. Pasak J. Šiugždinienės, pirmiausia norisi įvertinti, kaip šiandien yra rengiamas mokytojas ir suteikti tam paruošimui daugiau lankstumo, pavyzdžiui, kad dirbantys rajone pedagogai turėtų tokias pačias galimybes įgyti kvalifikaciją sudarant galimybes jiems mokytis nuotoliniu būdu[3].
Visgi, kol kas galutiniai sprendimai dėl pedagogų rengimo modelio atnaujinimo lieka neaiškūs, mat yra tam tikrų niuansų.
„Į daug klausimų reikėtų atsakyti: ir koks būtų ateities mokytojas ar mokytojas ateities mokykloje, kaip tam turime rengtis, kaip stiprinti studijų programas. Taip pat spręsime klausimą ir dėl magistro laipsnio, ar mes galime ir turime reikalauti, jog mokytojas turėtų magistro laipsnį. Tai daug tokių klausimų, kuriuos reikia išspręsti“, – komentavo J. Šiugždinienė[3].
Ministrė taip pat pridūrė, kad dažnai yra pamirštamos studijų programos, mat jaunimas žymiai aktyviau renkasi patrauklias studijų programas.
Ministerija sprendžia ir „rimtesnę“ problemą – nesupranta sprendimo į mokyklą priimti A. G. Astrauskaitę
Bet panašu, kad šie pokyčiai dėl reikalavimų griežtinimo mokiniams ir jų supaprastinimo mokytojams, ne vienintelis ŠMSM rūpestis.
Ministeriją neramina ir protestais išgarsėjusios lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės sugrįžimas į Vilniaus „Juventos“ gimnaziją toliau mokyti mokinių[6].
„Juventos“ gimnazijos direktorės sprendimas leisti ir toliau mokytojauti A. G. Astrauskaitei, kuri yra įtariama riaušių organizavimu bei provokavimu, ministerijai pasirodė mažų mažiausiai nesuprantamas.
ŠMSM atstovas Dainoras Lukas išreiškė poziciją, jog ministerijos nuomone, tiek mokyklų vadovai, tiek savivaldybės, kuriai yra pavaldi ši mokykla, vadovai esą turėtų gerai apgalvoti savo sprendimą, ar toks asmuo kaip A. G. Astrauskaitė išties gali ugdyti jaunąją kartą.
Tokio Vilniaus „Juventos“ gimnazijos direktorės elgesio teigė nesuprantanti ir pati švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė. Anot jos, A. G. Astrauskaitė nepasižymi pavyzdingu elgesiu – ji yra kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu, atsisakė skiepytis, nesutiko reguliariai testuotis nuo koronaviruso, kažkada dar ir dažais apipylė Lukiškių aikštėje tuo metu buvusios „Laisvės kalvos“ memorialo maketą, turėjo ir reikalų su policija[6].
J. Šiugždinienės esą neįtikino ir šios gimnazijos direktorės pareiškimai apie tai, kad taip ir nepavyko rasti kito mokytojo į A. G. Astrauskaitės vietą, mat ši mokykla apie laisvą darbo vietą neskelbusi nei ministerijos duomenų bazėje, nei Užimtumo tarnyboje ar galų gale Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje.
Ministrė teigė iš Vilniaus miesto savivaldybės vadovų gavusi informaciją apie tai, kad šioje mokykloje bus atliktas tarnybinis patikrinimas.
Dirbs su keliomis sąlygomis
Tačiau pačiai gimnazijos direktorei ažiotažą visuomenei sukėlęs A. G. Astrauskaitės grįžimas atgal į mokyklą mokyti vaikų, panašu, didelės nuostabos nesukėlė. Priešingai, ji teigė su lietuvių kalbos mokytoja darbo sutartyje sutarusi dėl papildomų sąlygų. Viena iš jų – jokio politikavimo ugdymo proceso metu[6].
Anot mokyklos vadovės, tokio sprendimo buvo imtasi po to, kai norinčiųjų ateiti dirbti vietoje A. G. Astrauskaitės taip ir neatsirado.
Direktorės tikinimu, „Juventos“ gimnazijai šiuo metu trūksta matematikos, informacinių technologijų mokytojų, socialinio pedagogo bei direktoriaus pavaduotojo. O dar sunkiau esą sekasi rasti lituanistą rusakalbių mokyklai.
