J. D. Vance’as: Vokietija riboja žodžio laisvę
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) viceprezidentas James David Vance’as Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad Europa turėtų jaudintis ne dėl karo grėsmių, tačiau dėl „bombos”, esančios valstybių viduje: sumenkusios žodžio laisvės, neapykantos kalbos ir pamatinių vertybių nykimo. Vieni naujausių pastarojo planų – išvesti JAV karius iš Vokietijos. Tai neva darytų dėl vienos priežasties: žodžio laisvės trūkumo, kitaip – cenzūravimo.
JAV viceprezidento komentarai tęsia JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos požiūrį į transatlantinius santykius. Dar praeitą ketvirtadienį J. D. Vance’as užsiminė, kad D. Trumpo administracija galėtų persvarstyti Vašingtono karinio dislokavimo Vokietijoje galimybes. Tai jis aptarė Vašingtone vykstančioje Konservatyviųjų politinių veiksmų konferencijoje (CPAC)[1][2]. J. D. Vance’o akimis, Vokietija pernelyg riboja žodžio laisvę internete. Todėl rezultate šalis, regis, gali gauti „keptuve per galvą”. Jis sakė:
„Visą Vokietijos gynybą subsidijuoja Amerikos mokesčių mokėtojai. Šiandien Vokietijoje yra tūkstančiai amerikiečių karių. Ar manote, kad Amerikos mokesčių mokėtojai tai pakęs, jei Vokietijoje jus pasodins į kalėjimą už tai, kad pareiškėte savo nuomonę socialinėje platformoje? Žinoma, kad ne.”
Amerika taikosi griežtai apriboti gynybos pajėgumus, jeigu Vokietija ir toliau draus politinę saviraišką. Nors JAV karių skaičius Vokietijoje pastaraisiais metais išaugo – nuo mažiau nei 39 tūkst. 2019 m. iki daugiau nei 50 tūkst. 2024 m., JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas perspėjo NATO sąjungininkes Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne tęsis amžinai[3].
J. Bideno administracija vedė autoritarinę politiką?
Transatlantinių santykių eskalavimas sekė po šį mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje pasakytos Vance’o kalbos. Joje jis peikė Europos lyderius dėl jų migracijos politikos ir politinės nesantaikos cenzūravimo. Paprasčiau kalbant, jis kaltina Vakarų lyderius kenkimu demokratinėms vertybėms. Tokiam požiūriui pritaria ir CPAC dalyviai, parodę palankumą plojimais. Šioje nuomonių stovykloje žmonės kalba, esą Europos vyriausybės bijo savo pačių žmonių ir nori juos nutildyti.
Be dėmesio neliko ir vieno iš JAV transliuotojų ataskaita, kurioje kalbama apie Vokietijos požiūrį į cenzūravimą internete. Joje pasakojama, kad policijos pareigūnai atliko kratą viename name Žemutinėje Saksonijoje, šiaurės vakarų Vokietijoje ir konfiskavo išmaniuosius telefonus bei nešiojamuosius kompiuterius. Dalis Vokietijos prokurorų taip pat tvirtina, kad už įžeidimų skelbimą ir persiuntimą internete yra baudžiama. Toje pačioje retorikoje, aptinkamoje Vokietijos įstatymuose, nustatyti ir žodžio laisvės apribojimai, įskaitant ilgalaikį Holokausto neigimą ir bet kokio šalies nacistinės praeities šlovinimo draudimą.
JAV viceprezidentas teigė, kad Vakarų vyriausybės, ypač vadovaujamos ankstesnės J. Bideno administracijos, įvedė cenzūros kultūrą.
„Bideno administracija naikino žodžio laisvę ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir Europoje“, – sakė jis.
Kasmetinė CPAC konferencija – tai didžiausias ir įtakingiausias pasaulyje konservatyvių pažiūrų aktyvistų bei politikų susirinkimas. Jis vyko praėjus mėnesiui nuo JAV prezidento pasikeitimo. Per savo kalbą Trumpas savo sugrįžimą į valdžią įrėmino kaip triumfą ne tik prieš grėsmingą radikalių informatorių, karo kurstytojų, bet ir korumpuotų specialiųjų interesų grupuotę.
Vokietijos gynybos finansavimui užraukiamos kišenės?
D. Trumpo administracija jau seniai kritikuoja Europos vyriausybes, kad jos nepakankamai prisideda prie savo krašto gynybos. D. Vance’ui kliūva ir Vokietijos vidaus politika. JAV viceprezidentas patvirtino, kad JAV ir toliau turės svarbius aljansus su Europa. Tačiau šių aljansų tvirtumas priklausys nuo to, kokios krypties atitinkama šalis laikysis. Visgi, su pastarojo požiūriu nesutinka kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai. Jis tikina, kad be JAV pagalbos Berlynas negalės laikytis demokratinių principų ir užtikrinti Europos saugumo.
JAV ilgą laiką išlaikė reikšmingą karinį buvimą Vokietijoje, siekdamos užtikrinti Europos saugumą ir stabilumą. Šis buvimas finansuojamas iš JAV gynybos biudžeto, kurio dalis skiriama karių dislokavimui ir operacijoms užsienyje. JAV kariuomenė Europoje yra dislokavusi daugiau kaip 80 000 karių, įskaitant Ramšteino oro pajėgų bazę Vokietijoje.
Vokietija pranešė NATO, kad 2024 m. gynybai išleido 90,6 mlrd. eurų[4]. Nors ne visi Vokietijoje pritaria JAV prezidento nuomonei, kad kiekviena NATO narė gynybai turi skirti 5 proc. savo ekonominės produkcijos, „varžytuvės” dėl didžiausios gynybai skirtos biudžeto sumos, regis, tevyksta.
