D. Trumpo ilgai laukta pergalės kalba CPAC konferencijoje pasakyta mėnuo po jo inauguracijos
CPAC kasmetinė konferencija tapo didžiausiu respublikonų renginiu. Politikai susitinka su įvairių šalių konservatoriais ir aktyvistais, MAGA judėjimu. Tai vis labiau tampa pasauliniu renginiu, kad susirenka ne tik JAV respublikonai politikai, bet ir tarptautinių inicityvų lyderiai ir politikai.
Kaikurie jų net ir sakė kalbas, tarp jų Argentinos prezidentas Javieras Milei, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Didžiosios Britanijos Reformų partijos lyderis Nigelas Farage’as, kuriuos ir pats D. Trumpas per savo pasisakymą pagyrė.
Donaldas Trumpas su trenksmu pasirodė Konservatorių konferencijoje, kur jo kalbos laukė gerbėjai ir šalininkai. Jo politinė kampaniją primenančioje kalboje netrūko pasikandžiojimų J. Bidenui ir buvusiai valdžiai bei pasigyrimo jau nuveiktais darbais[1].
Šeštadienį vykusioje Konservatyvios politinės veiklos konferencijoje Donaldas Trumpas aptarė gerai pažįstamas temas, tokias kaip planai užbaigti karą Ukrainoje, JAV sienos militarizavimas ir pastangos išlaisvinti Vašingtoną nuo, kaip jis vadina „giliosios valstybės biurokratų“.
Kalbėdamas gausiai susirinkusiems klausytojams Nacionaliniame Harbore Merilende, D. Trumpas tvirtai pasisakė už aktyviosios kariuomenės pajėgų dislokavimą prie pietinės sienos, įvardydamas tai kaip atsaką į „invaziją“. Jis taip pat gyrėsi savo administracijos veiksmais, kuriais siekiama panaikinti laikinai saugomą Haičio imigrantų statusą, ir mėginimu apriboti teisę į pilietybę nelegaliai nuolat gyvenančių asmenų vaikams.
„Pradėjome didžiausią Amerikos istorijoje deportacijos operaciją“, pareiškė D. Trumpas.
D. Trumpas savo grįžimą į valdžią laiko pergale prieš „radikalius informatorius“ ir žiniasklaidą
CPAC vyko praėjus mėnesiui nuo JAV prezidento pasikeitimo, o jis spėjo nuveikti tikrai nemažai. Jau vien pirmą darbo dieną jis padėjo beveik šimtą parašų, kurie patvirtino vykdomuosius įsakus keičiančius prieš tai buvusios valdžios sprendimus. Per savo kalbą D. Trumpas savo sugrįžimą į valdžią įrėmino kaip triumfą prieš „grėsmingą radikalių informatorių, karo kurstytojų ir korumpuotų specialiųjų interesų grupuotę“, kuri, jo teigimu, anksčiau kontroliavo Vašingtoną[2].
Jis ypač taikėsi į žiniasklaidą, pavadindamas MSNBC „grėsme demokratijai“ ir tyčiodamasis iš Rachel Maddow, kurios laidą stebi daugiau kaip 2 mln. žiūrovų, dėl neva mažų reitingų. D. Trumpas taip pat teigė, kad demokratai „prarado pasitikėjimą“ ir vykdo „blogiausią politiką istorijoje“, kartu gyrėsi savo administracijos pasiekimais per pirmąjį mėnesį.
„Niekas nėra matęs tokių keturių savaičių, kokias turėjome mes“, sakė jis. Jis išreiškė pasitikėjimą savo administracijos kryptimi, remdamasis aukštais pritarimo reitingais ir apklausų duomenimis, patvirtinančiais jo teiginius apie sėkmę.
Kiti svarbiausi akcentai jo kalboje buvo plataus masto planai mažinti federalinę darbo jėgą ir reguliavimą, teiginiai apie plačiai paplitusį sukčiavimą socialinės apsaugos srityje, pasitraukimas iš tarptautinių klimato susitarimų ir naujų muitų įvedimas Kinijai, Kanadai ir Meksikai. Šios temos susilaukė reakcijų iš viso pasaulio politikų ir piliečių. Mokesčiai šioms šalims nes pakurstė ir galimus konfliktus.
Kalbant apie tarptautinius klausimus, D. Trumpas nurodė, kad JAV pagalba Ukrainai viršijo Europos įnašus, teigdamas, kad nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JAV karo draskomai šaliai nusiuntė 350 mlrd. dolerių. Tačiau oficialiais skaičiavimais ši suma yra artimesnė 183 mlrd. dolerių, o Europos šalys prisidėjo daugiau. Parama iš Europos šalių labiau siekia 250 milijardų, neįtraukiant konkrečios pagalbos ginklais ir kita kariuomenės įranga.
JAV prezidentas nevengė kritikos J. Bidenui ir prabilo apie trečios kadencijos galimybę
Prezidentas gyrėsi savo imigracijos politika, teigdamas, kad nelegalių sienos kirtimų sumažėjo beveik 100 % ir kad jo administracija pradėjo didžiausią JAV istorijoje deportacijos operaciją. Jis taip pat paskelbė, kad užsienio karteliai ir gaujos yra teroristinės organizacijos, o tai, pasak jo, prezidentas J. Bidenas nesiryžo padaryti[3].
„Viskas, prie ko jis prisilietė, virto šūdais“, sakė D. Trumpas apie savo pirmtaką, sukeldamas minios ovacijas. D. Trumpas kalboje taip pat užsiminė apie Izraelio įkaitų grąžinimą, teigdamas, kad „J. Bidenas grąžino nulį“, matyt, nekreipdamas dėmesio į tai, kad 2023 m. lapkritį JAV padėjo grąžinti 105 įkaitus.
Ketvirtadienį per Juodaodžių istorijos mėnesio minėjimo renginį D. Trampas juokaudamas klausė auditorijos: „Ar turėčiau kandidatuoti dar kartą? Jūs man pasakykite“. CPAC surengta apklausa parodė didelį D. Trumpo palaikymą, nes jis užsiminė apie galimą trečiąjį kandidatavimą į prezidento postą 2028 m., kuriam reikėtų konstitucijos pataisos.
Apklausa atskleidė, kad D. Trumpui pritarė 99 proc. apklaustųjų, o 61 proc. dalyvių palaikė jo viceprezidentą JD Vance’ą kaip respublikonų kandidatą 2028 m. Tačiau apklausos rengėjas McLaughlinas neminėjo D. Trumpo 2028 m. kontekste. JAV Konstitucijos 22-oji pataisa numato, kad niekas negali būti renkamas prezidentu daugiau nei du kartus.
Jis taip pat pabrėžė savo administracijos pastangas kovoti su infliacija, įšaldyti federalinį įdarbinimą ir reguliavimą bei sumažinti užsienio pagalbą šalims, kurios, jo manymu, yra priešiškos JAV. Per pirmąjį savo kadencijos mėnesį D. Trumpas sukėlė keletą kontroversijų, įskaitant milijardieriaus Elono Musko paskyrimą vadovauti iniciatyvai, kuria siekiama sumažinti federalinę biurokratiją. „Elonas puikiai dirba,“ šeštadienį sakė D. Trumpas. „Mes mylime Eloną, ar ne?“
E. Muskas šeštadienį paragino federalinius darbuotojus pateisinti savo darbą per pastarąją savaitę arba rizikuoti atleidimu iš darbo. Ketvirtadienį vykusioje CPAC konferencijoje E. Muskas pats buvo sutiktas kaip didvyris, kai jam grandininį pjūklą įteikė Argentinos prezidentas libertaras Chavjeras Milei, pavadinęs jį „grandininiu pjūklu biurokratijai“.
Vėliau D. Trumpas pareiškė, kad E. Muskas galėtų agresyviau stengtis mažinti vyriausybės išlaidavimą. „Elonas puikiai dirba, bet norėčiau, kad jis būtų agresyvesnis. Nepamirškite, kad turime gelbėti šalį,“ sakė jis[4].
D. Trumpo politika taip pat apėmė plačius muitų tarifus keliems sąjungininkams, kritiką Europos valstybėms, kad jos nepakankamai moka už NATO gynybą, ir spaudimą Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui derėtis su Rusijos prezidentu V. Putinu, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje.
