Izraelyje streikuoja ir universitetai, ir „McDonald’s“
Įtampa Izraelyje pasiekė aukščiausią tašką. Premjero Benjamino Netanyahu vyriausybei ir toliau planuojant prastumti kritiškai vertinamą teismų reformą, tūkstančiai žydų išėjo į gatves, o pirmadienio rytą didžiausia šalies profsąjunga paskelbė apie masinį streiką, dėl kurio buvo sustabdytas transporto, universitetų, restoranų, net dalies valdininkų darbas.
Dėl paskelbto streiko kelioms valandoms buvo sustabdyti skrydžiai iš pagrindinio Izraelio Ben Guriono oro uosto Tel Avive, nustojo dirbti didžiausias šalies jūrų uostas Haifoje, duris uždarė daugelis universitetų, dirbti atsisakė net didieji prekybos centrai bei „McDonald’s“[1].
Daugiau nei dvidešimt šalies merų paskelbė bado streiką, o į protestus jungiasi net Izraelio ambasados Vašingtone diplomatai, paskelbę, kad pirmadienį ambasada bus uždaryta, o konsulinės paslaugos nebus teikiamos.
Izraelio nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Giladas Erdanas taip pat paskelbė apie savo atsistatydinimą, motyvuodamas tuo, kad negali atstovauti dabartinei vyriausybei.
Streiką paskelbusi didžiausia Izraelio profesinių sąjungų konfederacija „Histadrut“ pareiškė, kad protestus palaiko daugybė įvairių sektorių darbuotojų.
„Veiksmų, galinčių kelti pavojų žmonių gyvybei ir šalies saugumui, nebus imamasi, tačiau sustabdykite šį teismo reformos procesą, kol dar nevėlu“, – sakė konfederacijos lyderis Arnonas Bar-Davidas, tiesiogiai kreipdamasis į Izraelio premjerą[2].
Milžinišką neigiamą Izraelio piliečių reakciją iššaukė ministro pirmininko B. Netanyahu planuojama teismų sistemos pertvarka. Jei ji būtų įgyvendinta, šalies parlamentui būtų suteikia beveik neribota valdžia, viršijanti net šalies teismų įgaliojimus, vyriausybė galėtų kontroliuoti, kas taps teisėju, taip pat galėtų apriboti teisminę vyriausybės sprendimų ir teisės aktų peržiūrą.
Ekspertai išgąstingai pažymi, kad reforma būtų bene didžiausias pokytis šalyje nuo pat teismų sistemos sukūrimo 1948 m. Tai būtų ypač aktualu ir dėl to, kad Izraelis neturi konstitucijos, todėl teismų nutarimai iki šiol būdavo vertinami kaip reikšmingiausi teisiniai įgaliojimai.
Didelė dalis opozicijos įstatymų leidėjų, teisės ekspertų ir akademikų pažymi, kad ši teismų reforma ženkliai pastūmėtų Izraelį autokratijos keliu.
Atleistas į protestuotojų pusę stojęs gynybos ministras
Masinius pirmadienio protestus paskatino dar sekmadienį paskelbta žinia, kad premjeras B. Netanyahu nusprendė atleisti savo gynybos ministrą Yoavą Gallantą po to, kai jis pirmasis iš vyriausybės viešai paragino stabdyti reformas[3].
Y. Gallantas dar šeštadienį viešai prabilo apie tai, kad premjeras B. Netanyahu turėtų sustabdyti numatytas teismų reformas. Visuomenė palankiai priėmė gynybos ministro raginimą, tačiau premjerui pašalinus jį iš posto, dar labiau pašėlo.
Sekmadienį į gatves išėjo dešimtys tūkstančių protestuotojų, žmonės mojavo Izraelio vėliavomis ir skandavo „demokratija“. Neapseita ir be vandalizmo: protestuotojai gatvėse degė laužus, net užblokavo pagrindinius magistralinius kelius bei tiltus.
Negana to, prieš teismų reformą nusistatę protestuotojai atkreipė dėmesį į paties premjero įsipainiojimą į šalies korupcines schemas.
„Izraelio gero valdymo grupė“ sekmadienį net kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą su reikalavimu nubausti B. Netanyahu už interesų konfliktą: pats premjeras rengia teismų reformą, nors yra teisiamas dėl korupcijos. Pats premjeras pareiškė, kad šalies Aukščiausiasis Teismas neturi pagrindo įsikišti.
Premjeras kaltinamas nusižengimu teisei
Tačiau Izraelio generalinė prokurorė dar penktadienį apkaltino ministrą pirmininką iš tiesų pažeidus įstatymus dėl interesų konflikto nepaisymo. B. Netanyahu yra teisiamas plataus masto sukčiavimo byloje, kur jis kaltinamas pasitikėjimo pažeidimu ir kyšių ėmimu trijose atskirose aferose, susijusiose su turtingais ir įtakingais žiniasklaidos magnatais[4].
Generalinės prokurorės Gali Baharav-Miaros teigimu, B. Netanyahu negali dalyvauti rengiant teismų sistemos pertvarkos paketą, kuriuo rūpintis turėtų tik teisingumo ministras Yarivas Levinas.
„Teisinė situacija aiški: privalote susilaikyti nuo bet kokio dalyvavimo iniciatyvose keisti teismų sistemą. Jūsų vakarykštis pareiškimas ir bet kokie veiksmai, kurių imatės pažeisdamas šį klausimą, yra neteisėti“, – pareiškė prokurorė.
G. Baharav-Miara premjerą ir anksčiau buvo įspėjusi nedalyvauti jo koalicijos siekiuose pertvarkyti teismų sistemą, tačiau kraštutinių dešiniųjų atstovas, nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras atrėmė, kad generalinė prokurorė šiuo klausimu nuomonės pateikti neturėtų, nes taip tik imasi „faktinės opozicijos vadovės vaidmens“.
„Jei ponia Baharav-Miara nori priimti sprendimus išrinktų pareigūnų vardu, ji gali įkurti partiją ir kandidatuoti į parlamentą“, – tviteryje rašė I. Ben-Gviras.
Tačiau manoma, kad jei premjeras ir toliau tęs savo planus įgyvendinti teismų reformą, generalinė prokurorė iš tiesų gali pradėti tyrimą.
Nacionalinio masto krizė privers premjerą atsitraukti?
Įtemptą ir neprognozuojamą situaciją Izraelyje ekspertai vertina rimtai. Kaip pažymi Izraelio demokratijos instituto, Jeruzalės analitinio centro ekspertas Guy Lurie, sparčiai vykstantys teisiniai ir politiniai pokyčiai Izraelį atvedė į visiškai nepažintą teritoriją ir priartino prie bręstančios konstitucinės krizės.
„Esame konstitucinės krizės pradžioje ta prasme, kad nesutariama dėl įvairių valdymo organų įgaliojimų šaltinio ir teisėtumo“, – sakė jis.
Tuo tarpu buvęs Izraelio premjeras Ehudas Barakas teigia, kad dabartinio ministro pirmininko B. Netanyahu vyriausybė „bando paversti Izraelį diktatūra“.
„Tai pati sunkiausia krizė, kokią Izraelis patyrė per pastaruosius 75 metus. Tai grėsmė mūsų demokratijai ir mūsų gyvenimo būdui“, – teigia buvęs šalies premjeras.
Neregėto masto įtampa, suirutė, nacionalinis ir net tarptautinis spaudimas Izraelio premjerą gali priversti bent kiek atsitraukti. Tiesa, pirmadienį popiet turėjusį įvykti kreipimąsi į visuomenę jis atidėjo.
Nors iš pradžių spekuliuota, kad pareiškime jis turėjo pranešti, kad ketina sustabdyti teismų sistemos pertvarką, manoma, kad jo nuomonę pakeisti galėjo vieno iš koalicijos sąjungininkų paraginimas nesitraukti[5].
Masiniai protestai vyksta Libane, neramumai tęsiasi ir Prancūzijoje
Kol žydai protestuoja prieš pavojinga tapti galinčią teismų reformą, Libano piliečius į gatves išvarė nerimas dėl šalies ekonominės padėties. Libano svaras sparčiai praranda savo vertę, valstybę jau kuris laikas krečia ekonominė ir finansinė krizė, paskatinta aukščiausiuose valdžios sluoksniuose įsivyravusios korupcijos[6].
Negana to, šalyje suirutė įsivyravo ne tik ekonomikos, tačiau ir politikos sektoriuje. Libanas jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio neturi prezidento, šaliai vadovauja laikinoji vyriausybė.
Dėl galimos ekonominės griūties išsigandę libaniečiai pasipiktinę išėjo į gatves, uždarė kelius, vėliau net kėsinosi pulti vyriausybės būstinę Beiruto centre. Didžiąją protestuotojų dalį sudarė į pensiją išėję kariai ir policininkai, reikalaujantys didesnio darbo užmokesčio[7].
Tuo tarpu prieš pensijų reformą protestuojantys prancūzai atsitraukti vis dar neketina. Aktyvūs protestai bei piliečių ir policijos pajėgų susirėmimai tęsiasi, o žmonių nusivylimas ir pyktis vis dažniau perauga į agresiją ir smurtą. Pavyzdžiui, Bordo mieste net buvo padegtas rotušės pastatas[8].
Dėl šių protestų buvo atidėtas ir Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III vizitas. Monarchas į Prancūziją atvykti turėjo sekmadienį, tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo priverstas atšaukti vizitą, įvertinus tebesitęsiančius streikus ir galimus pavojus karaliaus saugumui[9].
Pasaulyje vykstančių protestų atgarsiai pasiekia ir Lietuvą, tiesa, kol kas, regis, tik iš dalies. Praėjusį ketvirtadienį prie Seimo vyko Lietuvos ūkininkų protestas, kuriuo buvo pasisakoma prieš tai, kaip vyriausybė reaguoja į vadinamąją pieno krizę.
Tačiau į šį protestą sostinėje susirinko vos kiek daugiau nei tūkstantis ūkininkų ir jų rėmėjų. Nors jie reikalavo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo ir papildomos 40 mln. eurų paramos ūkininkų patirtiems nuostoliams padengti, šių tikslų pasiekti nepavyko, o ir pats protestas buvo ypač kuklus: ūkininkai nei užsiėmė griežtesnių pozicijų, nei pasitelkė aštresnę retoriką.
