Vėjo jėgainių parko finansavimas kelia klausimų dėl skaidrumo
Antradienį po balsavimo Seimas leido Baltijos jūroje statyti antrąjį vėjo jėgainių parką. Tačiau šis bus statomas jau be valstybės paramos[1].
Antrasis vėjo elektrinių Baltijos jūroje parkas bus statomas be valstybės paramos, tačiau skelbiama, kad projekto įgyvendinimas truks net trumpiau ir šalies elektros gamybą jis neva padidins ketvirtadaliu. Taip pat didins vietinės elektros gamybą iki net pusės Lietuvai reikalingo kiekio.
Nors valdantieji kalba apie tai, kad šis projektas pagreitins Lietuvos apsirūpinimą sava elektra ir padės amortizuoti kylančias elektros kainas, kurios neramina didžiąją dalį visuomenės, dėl skirtingo dviejų projektų finansavimo ir jėgainių parko konkurso sąlygų slaptumo kyla daugybė klausimų.
Grupė opozicijos atstovų reiškia susirūpinimą antrojo vėjo parko Baltijos jūroje statybų projektu, teigdami, kad šis stokoja skaidrumo ir verčia abejoti tikraisiais valdančiųjų kėslais. Juk jau „Igničio grupės“ saitai su valdančiaisiais verčia suabejoti dėl galimai slepiamos pasipinigavimo schemos. Ar situacija kartojasi ir šiuo atveju?
Daugelis valstybių konkursus rengia be valstybės paramos, o Lietuva dosniai remia visus ir viską
Dalis parlamentarų su susirūpinimu žvelgia į planus vieną jėgainių parką finansuoti, o kito – ne. Atkreiptas dėmesys ir į užsienio valstybių praktiką, kai vyriausybės dažniausiai nesikiša į konkursus ir analogiškiems energetikos projektams finansinės paramos neskiria.
Grupė opozicinių parlamentarų net siūlė pokyčius, kurie užtikrintų projektų finansavimo skaidrumą ir tiek politikams, tiek visuomenei leistų suprasti, kur keliauja valstybės skiriami milijardai ir kas iš tiesų stovi už šių energetinių planų.
Tačiau dar prieš pagrindinį balsavimą nepritarta Darbo partijos frakcijos narių Artūro Skardžiaus, Ievos Kačinskaitės-Urbonienės ir Valdemaro Valkiūno pasiūlymui iš Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo išbraukti nuostatą, pagal kurią pirmojo jūros vėjo parko plėtrai būtų skiriama valstybės parama, įtraukus elektros gamybą jame tarp viešuosius interesus atitinkančių paslaugų.
Parlamentarai dar siūlė atsisakyti VERT numatytos pareigos vykdyti konkursą, taip pat – panaikinti nuostatą, pagal kurią elektros gamyba parkuose būtų skatinama 15 metų.
„Siūliau atsisakyti dovanų vėjo energetikams, atsisakyti 1 mlrd. eurų, kuriuos turėtų sumokėti vartotojai per 15 metų laikotarpį <…>. VERT reguliavimas išbraukiamas kartu su parama, nes jis reikalingas tik paramos atveju. Daugelis valstybių šiuos projektus vysto konkurso metu. Jie be paramos vyko Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Jungtinėse Amerikos Valstybėse“, – argumentavo A. Skardžius[2].
Parlamentaro teigimu, pirmajam ir antrajam jūrų parkams plėtoti ketinami skelbti konkursai vyks „tuo pačiu metu“, t. y., 2023 m. rugsėjį ir 2024 m. pradžioje.
„Vienam Energetikos ministerija siūlo taikyti paramą, kitą statyti be paramos“, – stebisi politikas.
A. Skardžiui pritaria ir parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, kuris teigia, kad priėmus įstatymą, elektra vartotojams iš tiesų brangs 2–4 ct/kWh, o per 15 numatytų projekto metų kainuos 930 mln. eurų.
Seimo narė Agnė Širinskienė užbėga diskusijos apie vėjo jėgainių finansavimą už akių ir pabrėžia, kad leidimo skatinti pirmojo vėjo parko elektros gamybos šiam laikotarpiui nesuteikė net Europos Komisija (EK).
„Pagal Europos Sąjungos veikimo sutartį, tą leidimą, norint plėtoti parkus su valstybės lėšomis, yra privalu gauti. <…>. Tai jūs sukuriate verslo įmonėms teisinius lūkesčius, kad tas leidimas bus gautas, nors jo neturite. Visko gali atsitikti – klausimas, ar jį gausite laiku“, – aiškina A. Širinskienė.
Valdantieji dėl asmeninio pelno iškreipia visą atsinaujinančios energetikos rinką
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Arvydas Nekrošius mįslingą situaciją dėl skirtingo vėjo jėgainių finansavimo plano vertina ypač kritiškai ir teigia, kad sukuriamos aplinkybės leis valdantiesiems „iškreipti visą atsinaujinančios energetikos rinką“.
„Valstybė ruošiasi skelbti konkursus vėjo jėgainių plėtrai Baltijos jūroje. Džiugu, kad kviečiami investuotojai, kurie užtikrins gamybą Lietuvoje, pagaminsime daugiau elektros patys ir mažiau reikės importuoti. Atrodo, kas čia blogo? Tačiau ne viskas taip paprasta[3]“, – teigia A. Nekrošius.
Politikas pabrėžia, kad, kaip jau minėta, bus organizuojami du konkursai: vienas su valstybės dotacija 15 metų, o antrasis be dotacijos ar paramos, o tai mūsų šaliai tai gali kainuoti apie 1,7 milijardą (930 mln. pati dotacija ir 760 mln. infrastruktūros vystymui) eurų. A. Nekrošiaus teigimu, dėl to galutinė elektros kaina vartotojams gali didėti, o ne mažėti, kaip skelbia valdantieji.
Jis pabrėžia ir tai, kad už minėtą milijardinę sumą, sausumoje buvo galima pastatyti daugiau vėjo jėgainių ir į šalies bei savivaldybių biudžetus surinkti daugiau pinigų mokesčių pavidalu: pastačius jūroje tik vieną, savivaldybė gautų daugiau kaip 3 mln. eurų mokesčių, o jėgaines statant sausumoje savivaldybės būtų gavusios apie 35 mln. eurų mokesčių.
Tačiau net ir neatsižvelgiant į šį siūlymą, politiko teigimu, buvo galima pasirinkti žymiai tinkamesnį ir skaidresnį veiksmų planą, kuris nepažeistų konkurencijos teisės.
A. Nekrošius: „Kažkokiai interesų grupuotei pavyko artėjančių švenčių proga gauti gardų kąsnelį mūsų visų pinigų”
„Tokia mistinė parama nėra suderinta su Europos sąjungos institucijomis. Kitose šalyse (Olandija, Vokietija, Danija ir t.t.) analogiški konkursai vykdomi be valstybės paramos privačiam verslui. Ir apskritai kyla klausimas, kodėl vienam konkursui bus taikoma parama, o kitam ne? Ar tai nėra konkurencijos teisės pažeidimas, nes vystytojai rinkoje dalyvaus skirtingomis sąlygomis?“, – domisi LVŽS narys.
Kaip teigia politikas, jo ir kolegų nuomone konkursus turėtų laimėti tie, kas pasiūlys didžiausią vystymo mokestį valstybei:
„Ekonomikos komitete buvo pavykę panaikinti šį Kalėdinį aukso puodą, tačiau Seimo salėje valdantieji, padedami Demokratų „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratų atstatė milijardinę dotaciją. Tad, kažkokiai atsinaujinančių energijos šaltinių vystytojų Baltijos jūroje interesų grupuotei pavyko artėjančių švenčių proga gauti gardų kąsnelį mūsų visų pinigų“, – apgailestauja A. Nekrošius.
Dauguma Seimo narių balsavo už valdančiųjų planus jūroje
Už atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas Seime antradienį balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo penki, o 14 parlamentarų susilaikė.
Pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną Energetikos ministerija numato paskelbti 2023 metų rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad 700 megavatų galios vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius.
2022 metų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad Lietuva vis dar pasigamina mažiau nei 40 proc. reikalingos elektros energijos.
