„Ignitis grupės“ akcijos konservatoriams nerūpi, tačiau turėtų rūpėti visuomenei
Praėjusį mėnesį žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusi istorija apie energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir finansų viceministro Gedimino Norkūno valdomas „Igničio grupės“ akcijas nugrimzdo į užmarštį.
Ministras D. Kreivys atsisakė registruoti galimą interesų konfliktą, nes pasak jo, Energetikos ministerija nepriima jokių sprendimų dėl „Ignitis grupės“ veiklos ir nedaro jai jokios įtakos. O ir kurį laiką tuo besipiktinę Seimo nariai šios situacijos veikėjų daugiau nejudina.
Šią istoriją į viešumą vėl iškėlė tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kuris toliau primena visuomenei ir kolegoms politikams, jog šis interesų konfliktas nėra netyčinė klaida ir mano, kad toks valdančiųjų slapukavimas slepia painią korupcinę machinaciją, kuri ilgą laiką buvo slėpta nuo visuomenės.
R. Karbauskis kaltina konservatorius tiesiogiai pelnantis iš „Igničio grupės“ aferos
Kaip teigia LVŽS pirmininkas R. Karbauskis, dar praėjusioje Seimo kadencijoje, uždarame Seimo energetikos komisijos posėdyje vyko svarstymas dėl „Ignitis grupė“ viešo akcijų pardavimo.
„Tuometinis Seimo opozicinės Konservatorių frakcijos narys D. Kreivys dalyvavo ir buvo vienas aktyviausių tokio sprendimo rėmėjų. Posėdžio detalių sakyti negaliu, nes, stengdamiesi nuslėpti nuo Seimo frakcijų to posėdžio faktą ir sprendimus, visą posėdžio stenogramą įslaptino konfidencialumo žyma. Patikslinsiu, kad visi buvę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai, dalyvavę tame Seimo energetikos komisijos posėdyje, dabar yra Sauliaus Skvernelio Demokratų partijoje, arba bendradarbiauja su ja. Taigi, neturėtų stebinti, kad tuometinė Seimo valdanti dauguma apie „Ignitis grupė“ akcijų pardavimą nieko nežinojo“, – aiškina politikas[1].
R. Karbauskis atvirai abejoja, ar D. Kreivys iš tiesų galėjo nežinoti, kad jo valdoma įmonė įsigijo „Ignitis grupė“ akcijų, nes pats aktyviai dalyvavo sprendime leisti biržoje parduoti dalį akcijų.
„Netgi manau, jog D. Kreivys galimai žinojo, jog naujieji „Ignitis grupė“ akcininkai gali tikėtis iki 6 procentų dividendų nuo investicijų sumos. Išmokėti „Ignitis grupė“ dividendai už 2021 metus aiškiai viršija 5 procentus įsigytų akcijų vertės, todėl mano teiginys nėra prielaida. Paaiškinsiu situacijos korupcinę sudedamąją.
Ilgą laiką bankai nebemokėjo jokių palūkanų už bankuose laikomas žmonių ar įmonių lėšas. Kreditai rimtoms verslo įmonėms siekė maksimum iki 3 procentų. Jei verslas ar paprasti žmonės būtų sužinoję, kad galima investuoti į „Ignitis grupė“ akcijas ir metinė grąža bus virš 5, net iki 6 procentų, tai prie tų akcijų būtų susidariusi didelė eilė. Tačiau. Tai gali būti žinoma tik tiems, kas tą įmonę valdo, arba tiems, kam tą įmonę valdantys tai pasako“, – atskleidžia politikas.
LVŽS pirmininkas mano, kad energetikos ministras per jam priklausančią įmonę tikriausiai valdo daugiau nei 0,01 procentą „Ignitis grupė“ akcijų: R. Karbauskio teigimu, jei jo įmonė valdo daugiau nei 0,07 procentus „Ignitis grupė“ akcijų, tai investicijų suma sudaro apie milijoną eurų, o jei D. Kreivio įmonė valdo 1 procentą „Ignitis grupė“ akcijų, tai jau dešimčių milijonų eurų investicija.
„Gali būti taip, kad Energetikos ministro D. Kreivio įmonė pasiskolino banke pinigų mažomis palūkanomis, kad už juos nupirkus „Ignitis grupė“ akcijų ir gaunant dividendus, būtų užtikrintas pelnas visiškai nieko neveikiant. Dėl neveikimo, aš tikriausiai neteisus, nes reikia užtikrinti, kad tie dividendai būtų išmokami reikiamu procentu, nuo investicijų sumos. Keistas sutapimas, bet du „Ignitis grupė“ akcininkai yra tiesiogiai susiję su „Ignitis grupė“ valdymu. Ratas užsidaro. Korupcinė dedamoji akivaizdi. Jei Prezidentas G. Nausėda norėtų suprasti, kodėl energetikos ministras D. Kreivys ir finansų viceministras G. Norkūnas negali užimti savo pareigų turėdami nors vieną „Ignitis grupė“ akciją, esu pasiruošęs tai paaiškinti skaičiais ir įvykių seka“, – teigia R. Karbauskis.
Politiko teigimu visuomenė turi reikalauti, kad ministras ir viceministras paviešintų tiesiogiai ar per įmones valdomų „Ignitis grupė“ akcijų kiekį, kas leistų suprasti, kokio mąsto padarytos investicijos ir kiek naudos tie Vyriausybės nariai turi iš „Ignitis grupė“.
„Du Vyriausybės nariai slepia savo interesų dydį „Ignitis grupėje“. Nesvarbu, kiek jie šiandien turi akcijų – 0,001 ar 0,1 procentą, jie šiandien turi galimybę užtikrinti savo akcijų pajamingumą per savo tiesioginius sprendimus, ar galimą įtaką įmonės vadovybei. „Ignitis grupė“ akcijas valdo tie, kurie turėtų rūpintis ne savo akcijų pajamingumu, o visuomenės interesu turėti galimybę pirkti pigią elektros energiją. Ar galima patikėti tuo, kad energetikos ministras D. Kreivys ir finansų viceministras G. Norkūnas kenktų patys sau, gindami viešąjį interesą? Jei jie nori pasakyti, kad tai įmanoma, tada turi viešai pasakyti, kokią dalį „Ignitis grupėje“ jie tiesiogiai ar per įmones valdo. Esu visai tikras, kad jie to nedarys, nes taps visiškai akivaizdu, kad susidūrėme su dar viena konservatorių korupcine schema, kurią bandoma dangstyti frazėmis – „niekingai mažai“ ar „nieko nežinojau“, – situaciją apibendrina R. Karbauskis.
R. Žemaitaitis teigia, kad valdantieji siekia „lobti iš valdiškos bendrovės, kol yra valdžioje“
Galimas valdančiųjų machinacijas pastebi ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kuris mano, kad valdantieji per „Ignitį“ siekia uždirbti milijonus ir lobti iš valdiškos bendrovės, dedant visas pastangas, kad bendrovė būtų privatizuojama.
„Spėkite iš trijų kartų, kas privatizuos? Atspėjote – neįvardyti akcininkai, kurie nemato reikalo deklaruoti akcijų. Ir tai dar ne viskas. Žurnalistai nedrąsiai praregi ir bando aiškintis tiesiog grandiozinę aferą, kurioje jau dabar aiškėja labai negerų dalykų. Paaiškėjo, kad „Ignitis grupės“ akcijų viešas platinimas, siekiant pritraukti investuotojus, pritraukė investuotojus politikus. Vienu iš akcininkų tapo „Ignitis grupę“ kuruojantis finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Smulkiųjų akcininkų sąrašas – paslaptyje, tačiau ne tokie jie ir smulkūs – jiems išmokama beveik trečdalis visų dividendų. Aišku, kad tarp jų yra nemažai politikų“, – sako politikas[2].
Pasak R. Žemaitaičio, ši istorija prasidėjo gerokai anksčiau, nei į ją įsitraukė D. Kreivys.
„Kadaise ministras konservatorius A. Sekmokas padarė viską, kad Vilniuje nebūtų šiukšlių deginimo gamyklos, ir kad „gazpromas“ toliau Vilniui parduotų dujas. Jis buvo ir elektros energijos liberalizavimo strategijos autorius. O jei žiūrėtume dar anksčiau, rastume ir liberalų ikonos Petro Auštrevičiaus derybinę poziciją Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimu. Kai daug energetinės nepriklausomybės Lietuvoje jau buvo sugriauta, tuomet paridentas didelis ir jau sunkiai sustabdomas akmuo į pakalnę – draudimas pirkti pigią energiją iš Astravo ir sodinti Lietuvą ant pasakiškai brangios skandinavų fiordų elektros. Dar didžiules lėšas, kurios galėtų sukurti pigios vėjo elektros garantiją Lietuvai, D. Kreivys tikisi pradanginti Baltijos jūroje – ten vėjo jėgainės bus žymiai brangesnės ir mums energiją tik pabrangins“.
R. Žemaitaitis teigia, kad toks kelias veda ne kur kitur, tik į vieną neišvengiamybę, kai būsime priversti pirkti rusiškas dujas ir jomis šildytis bei iš jų gaminti elektros energiją.
„Kremlius slapta ploja rankomis, kol mūsų neva „antikremliniai“ jiems uoliai dirba“, – teigia R. Žemaitaitis.
