Nyderlandai nusisuka nuo „Eurovizijos“
Politinių nesutarimų vis labiau lydima „Eurovizija“ sulaukė dar vieno smūgio – Nyderlandai paskelbė, kad 2027 metų konkurse nedalyvaus, o tokį sprendimą šalies transliuotojas AVROTROS aiškina augančia įtampa dėl karo Gazos Ruože ir Izraelio dalyvavimo renginyje, dėl kurios, jo vertinimu, konkursą vis sunkiau laikyti politiškai neutralia muzikos platforma.
AVROTROS vadovas Taco Zimmermanas pabrėžė, kad tarptautiniai konfliktai vis stipriau persikelia ir į „Eurovizijos“ erdvę, todėl renginys, ilgą laiką pristatytas kaip skirtingas šalis per muziką vienijanti platforma, vis dažniau tampa vieta, kurioje atsispindi politiniai nesutarimai ir visuomenių susiskaldymas.
Nyderlandų transliuotojo teigimu, net ir neseniai paskelbti konkurso organizatorių pakeitimai nesuteikė pakankamai pagrindo manyti, kad renginio nepriklausomumas ir neutralumas jau yra atkurtas.
Pastaraisiais metais daugiausia diskusijų kilo būtent dėl Izraelio dalyvavimo, nes šalies atstovai tiek 2025, tiek 2026 metais buvo labai arti pergalės ir abu kartus užėmė antrąją vietą, tačiau kartu jų pasirodymus lydėjo protestai, politinės diskusijos ir vis garsesni kai kurių valstybių raginimai konkursą boikotuoti.
Boikotas kirto ir per žiūrimumą
Įtampa ypač išryškėjo per 2026 metų „Euroviziją“ Vienoje, kai konkurse atsisakė dalyvauti penkios valstybės – Nyderlandai, Islandija, Ispanija, Airija ir Slovėnija, o pastarosios trys šalys pasirinko dar griežtesnę poziciją ir renginio savo auditorijai apskritai netransliavo. Šie sprendimai buvo siejami su Izraelio kariniais veiksmais Gazos Ruože ir platesnėmis diskusijomis, ar politinių konfliktų fone konkursas vis dar gali išlaikyti deklaruojamą neutralumą.
Boikotas atsispindėjo ir žiūrimumo rodikliuose, nes 2026 metų konkursą stebėjo apie 131 mln. žmonių, o tai buvo maždaug 35 mln. mažiau nei metais anksčiau, todėl organizatoriams teko susidurti ne tik su reputaciniais iššūkiais, bet ir su ryškiu auditorijos mažėjimu.
Pergalė nebereikš garantuotos teisės rengti konkursą
Tuo tarpu reaguodama į pastarųjų metų įvykius, Europos transliuotojų sąjunga nusprendė griežtinti konkurso organizavimo tvarką, todėl nuo šiol pergalė „Eurovizijoje“ nebebus automatinė garantija, kad nugalėtojo valstybė kitais metais galės rengti konkursą. Priimant sprendimą bus vertinama ne tik techninė galimybė surengti tokio masto renginį, bet ir saugumo situacija, geopolitinė įtampa bei galimos rizikos atlikėjams, delegacijoms ir žiūrovams.
Jeigu nugalėtojo šalyje vyktų ginkluotas konfliktas arba padėtis regione būtų laikoma pernelyg pavojinga, EBU turės galimybę konkursą perduoti kitai valstybei, o vertinant rizikas prireikus būtų pasitelkiami ir nepriklausomi saugumo ekspertai. Tokiu atveju renginį perėmusi šalis jį organizuotų savo vardu, o ne taip, kaip 2023 metais, kai Jungtinė Karalystė Liverpulyje konkursą rengė Ukrainos vardu.
Kitas reikšmingas pokytis palies pačius dalyvius, nes nuo šiol pirmosios oficialios repeticijos dieną atlikėjui turės būti sukakę bent 18 metų, nors iki šiol „Eurovizijoje“ buvo leidžiama dalyvauti nuo 16-os. EBU tokį sprendimą grindžia siekiu geriau apsaugoti jaunus atlikėjus nuo didžiulio žiniasklaidos, socialinių tinklų ir visuomenės dėmesio bei su tuo susijusio emocinio ir viešumo spaudimo.
Naujoji amžiaus riba taip pat reiškia, kad ateityje nebebus įmanoma pakartoti belgės Sandros Kim rekordo, nes ji 1986 metais „Euroviziją“ laimėjo būdama vos 13 metų ir iki šiol išlieka jauniausia konkurso nugalėtoja.
2027-ųjų konkursas keliasi į Bulgariją
2027 metų „Eurovizija“ turėtų vykti gegužės 15 dieną Bulgarijos Juodosios jūros pakrantėje esančiame Burgase, o šiai Balkanų valstybei tai bus pirmas kartas konkurso šeimininkės vaidmenyje po to, kai 2026-aisiais Vienoje triumfavo Darina Yotova, geriau žinoma sceniniu vardu Dara, su daina „Bangaranga“.
Nuo 1956 metų rengiama „Eurovizija“ per kelis dešimtmečius išaugo į vieną didžiausių pasaulyje tiesiogiai transliuojamų muzikos renginių ir padėjo tarptautinei auditorijai atrasti tokius atlikėjus kaip ABBA, Celine Dion, Cliffas Richardas bei Olivia Newton-John, tačiau pastarųjų metų įvykiai rodo, kad muziką konkurse vis dažniau nustelbia politiniai konfliktai, boikotai ir saugumo klausimai, kurie daro vis didesnę įtaką tiek renginio organizavimui, tiek jo reputacijai.
