Pasaulyje dar neįvertintas žaliavos šaltinis: Singapūro mokslininkai iš žiedadulkių kuria popierių ir kempines
Paprastai laikomos erzinančia dulkėmis, žiedadulkės Singapūro laboratorijoje tampa biotechnologiniu stebuklu. Singapūro Nanyang technologijos universiteto profesoriaus Nam-Joon Cho komanda jau dešimtmetį tiria ir tobulina žiedadulkių paverčiamumą į ekologiškas medžiagas: nuo popieriaus iki jutiklių[1].
Profesorius Cho teigia, kad žiedadulkės — ypač jų išoriniai apvalkalai iš tvirtos biopolimero sporopolenino — gali būti išnaudojami kaip „augalų pasaulio deimantas“. Perdirbtos jos tampa minkštu mikroželiu, tinkančiu įvairioms reikmėms: nuo rašymo popieriaus iki spausdinamos bioaktyvios plėvelės.
„Daug kam žiedadulkės atrodo kaip bevertės dulkės, bet iš tiesų tai vertinga medžiaga, jei tik mokate su ja dirbti“, – sako Cho. Kiti mokslininkai, pavyzdžiui, Noemi Csaba iš Ispanijos Santjago de Kompostelos universiteto, tiria žiedadulkių lukštų pritaikymą vaistų pernešimui į akis, plaučius ar skrandį.
Technologinis lūžis: kaip žiedadulkės tampa geliu
Ilgą laiką žiedadulkių kietas kevalas buvo laikomas beveik neperdirbamu. Tačiau 2020 metais Cho komanda paskelbė proveržį — žiedadulkes inkubuojant šarminiame kalio hidroksido tirpale, jų paviršius pakinta ir tampa vandeniui pralaidus[2].
Rezultatas — Play-Doh konsistencijos tąsus gelis, kurį galima išlieti ant formos ir išdžiovinti. Taip sukuriama lanksti, stipri medžiaga, jautri pH ir drėgmės pokyčiams. Ji gali brinkti arba susitraukti, reaguodama į aplinką — tai idealiai tinka išmaniosioms technologijoms, pavyzdžiui, sveikatos stebėjimo jutikliams.
„Prieš apdorojimą žiedadulkės primena marmurą — kietos, neaktyvios. Po to jos virsta lipniu geliu, tinkamu sudėtingoms formoms“, – aiškina tyrėjas Shahrudin Ibrahim. Tokie mikroželiai, pasak jo, gali būti naudojami kaip UV atspari medžiaga optoelektronikos įrenginiams, įskaitant perovskitines saulės baterijas.
Ekologiška ir prieinama: kodėl žiedadulkės gali tapti ateities biomedžiaga
Palyginti su tradicinėmis žaliavomis, žiedadulkės yra gausios ir lengvai surenkamos. Viena saulėgrąžos žiedynė per sezoną išskiria iki 67 000 žiedadulkių. Cho laboratorija dažniausiai naudoja saulėgrąžų ir kamelijų žiedadulkes, perkamas iš bičių ūkių Kinijoje.
Iš mikroželio gaminamas popierius gali būti perdirbamas: užtenka nuplauti rašalą šarminiu tirpalu. Be to, iš užšaldyto ir džiovinto želių galima gaminti porėtas kempines — tinkamas naudoti audinių inžinerijoje, žaizdų gydymui ar net naftos išsiliejimų surinkimui.
„Skirtingai nei kitos biomedžiagos, kurioms reikia sunaikinti medį ar kriauklelius, žiedadulkės yra atsinaujinantis šaltinis. Mes nedarome žalos net gėlėms“, – pabrėžia Ibrahim.
