Pasaulyje žmonės kasdien praleidžia daugiau nei 6 valandas žiūrėdami į ekranus
Skaitmeniniai ekranai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. 2024 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, pasaulio interneto naudotojai (amžiaus grupėje 16–64 m.) vidutiniškai praleidžia prie ekranų 6 valandas ir 38 minutes per dieną.[1]
Tai reiškia, kad kone trečalį savo budraus laiko dauguma žmonių praleidžia žiūrėdami į kompiuterius, telefonus, planšetes ar televizorius.
Toks ilgalaikis ekranų naudojimas dažniau fiksuojamas tarp jaunesnių gyventojų. 16–24 metų jaunuoliai prie ekranų praleidžia net daugiau nei 7 valandas per parą. Net ir vyresnio amžiaus žmonės (65+) žiūri į ekranus vidutiniškai 4 valandas per dieną.
Šis laikas apima ne tik darbą, bet ir pramogas – socialinius tinklus, vaizdo įrašus, naršymą internete. Ekranų vartojimas ilgainiui tapo ne tik darbo įrankiu, bet ir atsipalaidavimo, bendravimo bei informacijos paieškos priemone.
Nuolatinis žiūrėjimas į ekranus vargina akis ir sukelia diskomfortą
Specialistai vis dažniau įspėja apie skaitmeninį akių nuovargį (dar vadinamą „kompiuterinės regos sindromu“), kuris pasireiškia sausumu, paraudimu, dėmesio sutrikimu, galvos skausmais ar net neryškiu matymu.
Pasak regos tyrimų instituto vadovės Jungtinėje Karalystėje Shahinos Pardhan, ilgas žiūrėjimas į ekraną verčia mūsų akis fokusuotis į artimą atstumą, naudojant vidinį akies raumenį – ciliarinį raumenį. Su amžiumi šis raumuo silpsta, todėl ilgai žiūrint į ekraną ima jaustis nuovargis.[2]
Tyrimai rodo, kad žiūrėdami į ekraną mirksime net 66 proc. rečiau nei įprasta. Nuo 15–20 mirktelėjimų per minutę dažnis sumažėja iki vos 4–6. Dėl to akys neišsivalo, jos išsausėja, kyla didesnė infekcijų ar lėtinių pažeidimų rizika.
Be to, ekranai skleidžia vadinamąją mėlynąją šviesą, kuri, ypač tamsesnėje aplinkoje, verčia vyzdžius susitraukti, sukelia diskomfortą ir gali ilgainiui sukelti tinklainės pažeidimus.[3]
Prevencija: ką galime padaryti kasdien, kad apsaugotume akis
Geros naujienos yra tai, kad didžioji dalis šių problemų gali būti sumažinta ar išvengta, jei kasdien laikysimės keleto paprastų taisyklių.
- Naudokite 20-20-20 taisyklę. Kas 20 minučių žvilgtelėkite į vietą, esančią 6 metrų atstumu, bent 20 sekundžių. Tai padeda atsipalaiduoti akies raumenims ir išlaikyti regėjimo aštrumą.
- Parinkite tinkamą darbo vietos aplinką. Ekranas turėtų būti akių lygyje, o apšvietimas minkštas, netiesioginis. Venkite stipraus atspindžio ir nestatykite ekrano priešais langą. Pagalvokite apie antirefleksinius filtrus ar reguliuojamą apšvietimą.
- Priminkite sau mirksėti. Kadangi žiūrint į ekraną mūsų natūralus mirksėjimo refleksas slopsta, verta turėti vizualinius priminimus: lipduką, žodį „Mirktelk!“ ar simbolį monitoriaus kampe. Jei aplinka sausa, naudinga naudoti oro drėkintuvą ar net paprastą vandens indą ant stalo.
- Naudokite mėlynosios šviesos filtrus. Nors jie nėra panacėja, dauguma įrenginių turi naktinį režimą arba mėlynosios šviesos mažinimo funkciją. Taip pat padeda specialūs akiniai, ypač vakarinėmis valandomis.
- Ribokite bereikalingą ekranų naudojimą. Net po darbo dažnas mūsų instinktyviai griebiasi telefono ar kompiuterio. Tokie įpročiai dar labiau apkrauna akis. Naudokite ekrano laiko stebėjimo programas, kurios padeda sąmoningiau valdyti įpročius.
Ilgalaikė akių sveikata prasideda nuo kasdienių smulkmenų. Jei žinome, kiek laiko mūsų akys praleidžia įtemptai žiūrėdamos į ekranus, galime iš anksto pasirūpinti prevencija.
Šiuolaikinė darbo ir laisvalaikio aplinka neatsiejama nuo skaitmeninių priemonių, tačiau tai nereiškia, kad turime leisti joms daryti žalą mūsų sveikatai
