„Ignitis“ 3 mlrd. eurų projektui – rimta grėsmė: bankai neskolina, partneriai traukiasi
Vėjo jėgainės Baltijos jūroje turėjo tapti Lietuvos energetinės nepriklausomybės simboliu. Vietoje to jos gali likti tik brangiai kainavusia vizija. Ambicingas planas statyti du jūrinius parkus šiandien balansuoja ties žlugimo riba – reali tikimybė, kad artimiausiais metais nebus pastatytas nė vienas. Projektas, kuris buvo pristatomas kaip istorinis proveržis, dabar vis dažniau minimas kaip politinių ambicijų, rizikingų ekonominių sprendimų ir ribotos konkurencijos pasekmė.
Pirmąjį 700 megavatų galios parką 2023 metais laimėjo „Ignitis renewables“, įsipareigojusi sumokėti valstybei 20 mln. eurų vystymo mokestį ir projektą įgyvendinti be valstybės paramos. Tuo metu elektros kainos buvo aukštos, o skaičiavimai atrodė pagrįsti[1].
Tačiau pasikeitus rinkos sąlygoms išaugo statybų, logistikos ir finansavimo kaštai, bankai atsisako skolinti be ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių, o planuota jungtis su Vokietija, per kurią ketinta eksportuoti energiją, lieka neaiški. Iš projekto pasitraukė tarptautinis partneris „Ocean Winds“, o visa rizika liko valstybės kontroliuojamai bendrovei.
Vis garsiau svarstoma, kad jei ekonominiai rodikliai nepagerės, projektas gali būti atidėtas, iš esmės peržiūrėtas arba apskritai nutrauktas.
Už klaidas gali tekti mokėti vartotojams
Ne mažiau diskusijų kelia ir paties konkurso aplinkybės. Kritikai tvirtina, kad sąlygos buvo sudėliotos taip, jog realiai liktų vienas dalyvis, o užsienio investuotojai pasitrauktų. Tuometis energetikos ministras viešai kalbėjo apie valstybės lūkestį, kad nacionalinė bendrovė laimėtų bent vieną aukcioną, ir tai verslo bendruomenėje buvo suprasta kaip politinis signalas. Valstybės kontrolės auditas papildomai atskleidė išaugusią projekto kainą, sumažėjusią grąžą, neefektyvaus lėšų naudojimo atvejus ir vėlavimus.
Tuo pat metu Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenys rodo, kad energetikos sektorius visuomenės akyse išlieka tarp didžiausią korupcijos riziką keliančių sričių, o tai dar labiau stiprina nepasitikėjimą strateginiais sprendimais.
Šiandien valdžia svarsto įvairius scenarijus – nuo tyliai vilkinamo projekto iki galimų valstybės garantijų ar net visiško pasitraukimo. Kadangi „Ignitis grupė“ yra listinguojama biržoje, jos vadovybė negali ignoruoti akcininkų interesų ir ilgalaikės nuostolių rizikos. Jei artimiausiais metais neprasidės realūs statybos darbai, Lietuvai gali tekti skelbti naują konkursą ir jūrinės energetikos plėtra nusikels dar keleriems metams.
Strateginis projektas, turėjęs sustiprinti šalies energetinį saugumą, šiandien tapo lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip valstybėje susikerta politika, verslas ir viešasis interesas – o galutinę kainą gali sumokėti vartotojai.
Po audito – nauja kadencija: Maikštėnas liko „Ignitis“ vadovu
Praėjusią savaitę „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybai patvirtinus naują ketverių metų valdybos kadenciją ir dar kartą paskyrus Darių Maikštėną vadovauti bendrovei iki 2027 metų, pasipylė politinė kritika. Reakciją išprovokavo tai, kad sprendimas priimtas jau po Valstybės kontrolės audito, kuriame konstatuota, jog pirmasis 700 MW jūrinio vėjo parkas pabrango 27 proc., o planuojama grąža sumažėjo beveik 40 proc.
Seimo narys Aidas Gedvilas pareiškė, kad toks perrinkimas siunčia signalą, jog „atsakomybės nebus“, nors audite įvardytos rimtos finansinės ir valdymo rizikos, taip pat pažymėta ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių stoka ir projekto vėlavimo grėsmė.
Tuo tarpu bendrovė pabrėžė stabiliai augančius finansinius rezultatus – per pirmuosius devynis 2025 metų mėnesius uždirbta 405,1 mln. eurų koreguoto EBITDA, o metinė prognozė siekia iki 540 mln. eurų. Vis dėlto jūrinio parko projektą temdo audito išvados ir abejonės dėl jo įgyvendinimo iki 2030 metų.
Dėl to premjerė Inga Ruginienė paragino imtis veiksmų, tačiau sprendimas iš esmės nekeisti vadovybės sustiprino diskusijas, ar strateginiuose valstybės projektuose pakanka kontrolės ir realios atsakomybės.
„Ignitis“ užsitikrino 318 mln. eurų Kelmės vėjo parkui
O štai dar 2025-ųjų pabaigoje „Ignitis grupė“ užsitikrino 318 mln. eurų finansavimą Kelmės vėjo parkui – didžiausiam sausumos vėjo energetikos projektui Baltijos šalyse. 314 MW galios parką, kurio bendra vertė siekia apie 550 mln. eurų, finansuoja Europos investicijų bankas, ERPB, „Swedbank“ ir Šiaurės investicijų bankas, o veiklos pradžia numatyta 2025 m. birželį.
Kaip skelbta, parką turi sudaryti 44 „Nordex“ vėjo jėgainės, kurių kiekvienos galia viršys 7 MW, ir planuojama, kad jos pagamins tiek elektros, kiek pakaktų maždaug 250 tūkst. namų ūkių.
Projektas pristatytas kaip svarbus žingsnis įgyvendinant „REPowerEU“ tikslus ir stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, tačiau jis įgyvendinamas skolintomis lėšomis, todėl dalis finansinės grąžos teks tarptautiniams kreditoriams, o reali nauda vartotojams paaiškės tik pradėjus komercinę veiklą.
