I. Vėgėlės paveikslas: Oksforde studijavęs teisininkas, turintis įspūdingą pelėdų kolekciją

77.lt siūlo geriau pažinti kiekvieną kandidatą į prezidentus

Iki Lietuvos prezidento rinkimų likus vos kelioms dienoms, kandidatai toliau bendrauja su visuomene ir rinkėjais, pristatinėja savo rinkimines programas bei vizijas, dalyvauja debatuose.

Visa tai yra prezidentinės rinkiminės kampanijos dalis, kuria kiekvienas kandidatas siekia dar neapsisprendusį rinkėją patraukti savo pusėn.

O neapsisprendę rinkėjai taip pat aktyviai domisi informacija apie kandidatus: susipažįsta su jų biografijos ir karjeros faktais, domisi išsilavinimu, politine priklausomybe ar net finansais.

Tačiau ne mažiau nei kandidatų politinės karjeros ar ideologijos vingiai, eilinį rinkėją domina ir jų šeimyninė padėtis, jaunystės dienos, net hobiai.

Siekiant palengvinti dar neapsisprendusio rinkėjo pasirinkimą, į kiek kitokią pažintį su kandidatais į prezidento postą kviečiame ir mes.

77.lt pradeda straipsnių ciklą, kuriame apžvelgsime visų aštuonių kandidatų į prezidentus asmenybės paveikslus, taip siekdami palengvinti vis dar nepasirinkusių, už ką gegužės 12 d. atiduoti savo balsą, piliečių apsisprendimą.

Šį straipsnių ciklą jau pradėjome susipažindami su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu Giedrimu Jeglinsku. Antrojoje straipsnių ciklo dalyje rinkėjus supažindiname su Darbo partijos iškeltu kandidatu Andriumi Mazuroniu.

Trečiojoje dalyje pristatėme perrinkimo siekiantį dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, o ketvirtojoje dalyje pakvietėme į pažintį su konservatorių kandidate Ingrida Šimonyte.

Penktojoje straipsnių ciklo dalyje 77.lt pasiūlė geriau pažinti savarankiškai save išsikėlusį kandidatą Eduardą Vaitkų, o šeštojoje dalyje siūloma artimiau pažvelgti į taip pat savarankiško kandidato, teisininko ir profesoriaus Igno Vėgėlės gyvenimą bei karjerą.

Svarbiausi I. Vėgėlės biografijos akcentai: muzikos mokykla, aktorystė ir įspūdinga teisininko karjera

Kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė gimė 1975 m. Vilniuje, Algirdo Stasio ir Eligijos Vėgėlių šeimoje^[1]. 1988 m. jis sėkmingai baigė Vilniaus 4-ąją vaikų muzikos mokyklą, 1993 m. – S. Nėries vidurinę mokyklą^[2].

I. Vėgėlė daugiau kaip 11 metų dainavo vaikų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“ ir net užsiėmė aktoryste: vaidino Algirdo Aramino režisuotuose Lietuvos kino studijos filmuose „Geležinė princesė“ (1988 m. ) bei „Traukinys į Bulzibarą“ (1986 m.), įgarsino ne vieną meninį ir multiplikacinį filmą.

Tačiau tai buvo vaikystės hobis, netapęs karjera. Baigęs vidurinę mokyklą I. Vėgėlė pradėjo studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Mokslus tęsė ir galiausiai baigė doktorantūrą, 2002 m. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedroje apgynė disertaciją, tapo socialinių mokslų, teisės krypties daktaru. 2006 m. I. Vėgėlei buvo suteiktas docento pedagoginis vardas, o po kelerių metų, 2008 m., jam suteiktas ir habilituoto daktaro laipsnis.

Tačiau mokslais Lietuvoje I. Vėgėlės ambicijos neapsiribojo. Teisės žinių jis sėmėsi prestižiniame Oksfordo universitete, kur studijavo Europos Sąjungos teisę. Hagos tarptautinės teisės akademijoje jis gilino žinias tarptautinės privatinės teisės srityje, tarptautinę mokesčių teisę studijavo Bratislavoje, žmogaus teises – Varšuvoje, Europos Sąjungos teisės mokėsi ir Danijos Karališkojoje užsienio reikalų ministerijoje bei kitose užsienio šalių institucijose.

Savo teisininko karjerą jis pradėjo 1995–1996 m. dirbdamas Lietuvos teisininkų draugijoje, 1996–1997 m. I. Vėgėlė darbavosi advokatų kontoroje „Foresta“, nuo 1997 m. iki 2002 metų dirbo tarptautinėje audito kontoroje KPMG teisininku, nuo 2007 iki 2010 m. buvo MRU Teisės fakulteto Europos Sąjungos teisės katedros vedėjas, profesorius.

Jis visuomet buvo pastebimas ir teisininkų bendruomenės veikloje. 2013–2016 m. I. Vėgėlė buvo Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas, vėliau – pirmininko pavaduotojas. 2006–2015 m. ėjo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos teisės komiteto pirmininko pareigas. Buvo advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas, taip pat ir notarų kvalifikacinio egzamino komisijos narys. Nuo 2017 m. jis priklauso Nuolatinio arbitražo teismui, nuo 2020 m. – Europos advokatūrų asociacijos (CCBE) finansų komitetui.

2014 m. gegužės 16 d. išrinktas Lietuvos Advokatų tarybos pirmininku. 2018 m. jis buvo perrinktas antrai kadencijai, taip pat yra Advokatų Garbės teismo narys.

Svarbiausios politinės gairės ir citatos

I. Vėgėlė su politika pradėtas sieti COVID-19 pandemijos metu, kai ėmė atvirai kritikuoti valdžią ir tuo metu priimtus jos sprendimus. Kandidatas taip pat prieštarauja Stambulo konvencijai, mokykloje pritaikytai Gyvenimo įgūdžių programai, deklaruoja, kad nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokai^[3].

Savo rinkiminėje programoje kandidatas daug dėmesio skiria tradicinėms vertybėms, visuomenės savarankiškumui, socialinės atskirties mažinimui, valdžios atsakomybei ir kovai su korupcija^[4]. I. Vėgėlė, tapęs prezidentu, žada reikalauti didesnio valstybės finansų skaidrumo ir efektyvumo, kalba apie Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą, aktyvų dalyvavimą NATO. Pasisako, už tai, kad užsienio politika tarnautų šalies ekonomikos augimui ir saugumui, o Europos Sąjunga būtų Lietuvos nacionalinių ekonominių interesų įgyvendinimo erdvė, bet netaptų federacine valstybe. 

Įsiminti galėjusios kandidato citatos:

„Sarkastiškasis ponas Gabrielius turbūt nesupranta, kad galima didžiuotis esant „kokiu nors Vėgėle“, nei NEkokiu anūku, neklausančiu net savo senelio, atvedusio poną Gabrielių į politiką“, – sakė I. Vėgėlė, kritikuodamas užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį^[5].

„Prezidentas turi daug galių, tiek, kiek jų nori pats, įgyvendinti vadovaujantis Konstitucija“, – teigė I. Vėgėlė, vertindamas dabartinio šalies vadovo per kadenciją nuveiktus darbus^[6].

„O iš Lietuvos skrendant sėdėti verslo klasėje neleidžia solidarumas su ekonomine klase skraidančiais rinkėjais“, – sakė I. Vėgėlė apie jo žinomą informaciją, kai G. Landsbergis iš Lietuvos skrenda ekonomine klase, o vėliau persėda į verslo.

„Griūvantys tiltai kaip liudijimas sutrūnijusios sąžinės. Išnykusios jungties tarp paprasto žmogaus ir jam turinčios tarnauti valdžios. Plikais viešaisiais ryšiais valdomos Lietuvos. Sugriuvusių tiltų valstybė“, – pasisakė I. Vėgėlė po naujienos apie sugriuvusį vieną iš Lietuvos tiltų.

I. Vėgėlės asmeninio gyvenimo vingiai: džiaugiasi gausia šeima, o laisvalaikiu užsiima lauko tenisu

I. Vėgėlė yra vedęs, su žmona Lina augina dvi dukras ir sūnų, o erdviuose šeimos namuose Vilniuje, Antakalnyje gyvena ir Havanos bišonų veislės šuo vardu Braitas^[7]. 

Jo sprendimas siekti prezidento posto šeimoje buvo palaikytas, nors ir ilgai aptarinėtas ir nagrinėtas.

„Sunkus sprendimas per visus pjūvius. Visų pirma – vaikai, jie mažamečiai. Tai pabandykit įsivaizduoti, kai šeimoje yra ryškus asmuo, kuris neturi privataus gyvenimo, tai jiems tai yra didžiulė našta. Mano vaikai dar nesuvokia to, ką mes galime suvokti“, – žiniasklaidai yra pasakojęs I. Vėgėlė.

Kalbėdamas apie savo santykius su žmona Lina, I. Vėgėlė yra atviravęs, kad su ja susipažino abiems dar mokantis teisės Vilniaus universitete.

„Susitikom klube ir iš to minkšto bendravimo išsivystė rimta draugystė, lėta pradžia, bet greita, kai pasimatėme. Iki vestuvių mes draugavome 6 metus, o po vestuvių mes jau 20 metų“, – yra sakęs kandidatas į Lietuvos prezidento postą.

Nors siekiant užimti vienas svarbiausių pareigų Lietuvoje šiuo metu I. Vėgėlė neturi daug laisvo laiko, atsikvėpti nuo darbų jis mėgsta keliaudamas: tiek drauge su šeima, tiek ir vienas jis yra apkeliavęs daugybę pasaulio šalių, o aplankytas vietas pasižymi pasaulio atlase.

Laisvalaikiu I. Vėgėlė mėgsta žaisti ir lauko tenisą, o vaikystėje teigia, jog yra žaidęs daug komandinių žaidimų: futbolą, krepšinį.

I. Vėgėlė taip pat yra kolekcininkas, renkantis netikras pelėdas. I. Vėgėlė iš tiesų turi nemažą kiekį šių paukščių. Šią kolekciją pradėjo dar jo tėvai, jam vaikystėje dovanodami pelėdas kaip išminties simbolį. Tokia dovana neturėjo stebinti: pats I. Vėgėlė tvirtina, kad mokykloje buvo tiesiog „pavyzdinis vaikas“ ir mokykloje pastabų ar blogų pažymių gaudavo mažai^[8].